Leidiniai apie Vilnių ir vilniškius

Prano Ancevičiaus knygoje „Varšuva – Vilnius: 1939 ruduo“ sudėti 1939 m. reportažai iš vokiečių apsuptos Varšuvos, ir apsilankymo Lietuvos atgautame Vilniuje bei po poros dešimtmečių rašyti atsiminimai apie karo pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje. P. Ancevičiaus reportažai ir atsiminimai grįsti ne tik asmenine patirtimi Lenkijoje ir Lietuvoje, bet ir įspūdžiais, patirtais bendraujant su jo pažįstamais aukštais to meto [...]

Atlikus XX a. antrosios pusės-XXI a. pradžios Vilniaus gyventojų kasdienio ir šventinio gyvenimo tyrimą paaiškėjo, kad vilniečių laisvalaikio samprata kontekstuali. Ji priklauso nuo laiko, vietos ir kartu jį leidžiančių žmonių, be to, kinta net vieno žmogaus gyvenimo perspektyvoje. Stabilų visuomenės funkcionavimą užtikrina ne tik šeimos narių, draugų ar bendradarbių bendravimas laisvalaikiu, bet ir per šventes. [...]

Dvylika pasivaikščiojimų po XX amžiaus Vilnių. Miestą, kokio jau nebėra. Kiek žmonių, tiek ir Vilnių. Kiekvienas jį išvaikštome, išbraižome pagal savo gyvenimus. Viskas prasidėjo nuo vieno iš senųjų vilniečių, kuris tiesiog priėjo prie manęs gatvėje ir pradėjo vaizdžiai pasakoti apie vaikystės kvapus ir griūnančius kaminus pokario Vilniuje. Tai buvo impulsas užrašyti senųjų vilniečių pasakojimus apie [...]

„Kiekvienas laikas turi savo šviesiąsias prasmes. Kai įsižiūri, iš kartos į kartą, iš šimtmečio į šimtmetį  jas jungia tęstinumas. Didelis menas jį suvokti..." – tai idėjos, kurias  2004-ais metais ištarė habilituota mokslų daktarė Meilė Lukšienė, tartum liudydama fizikos mokytojų dažną priminimą savo mokiniams, kad niekas iš nieko neatsiranda ir niekas niekur neprapuola. Tada rengtasi pirmosios [...]

Leidinyje suregistruotos kultūrologės, teatrologės, Lietuvos rašytojų sąjungos narės Audronės Girdzijauskaitės knygos, straipsniai, A. Girdzijauskaitės darbų recenzijos, recenzuoti darbai bei leidiniai - iš viso 904 įrašai. A. Girdzijauskaitės įvairiapusę veiklą pristato Šarūnės Trinkūnaitės įvadinis straipsnis. Leidinys iliustruotas nuotraukomis. Audronė Girdzijauskaitė : bibliografijos rodyklė, 1956–2019 / Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ; sudarė Rasa Pukėnienė, Angelė Putelienė. [...]

Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščių ir prisiminimų fragmentai. Joje pasakojama apie dramatišką miestui laikotarpį – 1915-ųjų antrosios pusės įvykius, – paskutinius carinės valdžios ir pirmuosius vokiečių okupacijos mėnesius. Skaitydami skirtingų tautybių autorių tekstus, nušviečiančius tuos pačius įvykius, galime susidaryti kur kas visapusiškesnį, objektyvesnį vaizdą nei iš vieno žmogaus […]

Studijoje apžvelgiama mechaninio laikrodžio išradimo ir tobulinimo istorija, jo reikšmė miesto bendruomenei. Vilniaus urbanistikos raida neatsiejama nuo rotušės pastato istorijos, tad jai studijoje skiriamas pagrindinis dėmesys. Pateikiama istoriografinių žinių apie Vilniaus rotušės laikrodį ir jo varpus, taip pat apie šiuos viešajam miesto gyvenimui būtinus atributus gaminusius amatininkus – laikrodininkus ir varpų liejikus. Aprašomi ir kai […]

Trečiasis (iš keturių) J. I. Kraševskio veikalo „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ tomas. Jame autorius plačiai atspindėjo miesto religinio gyvenimo istoriją, o būtent Vilniaus kapitulos, dvasininkijos veiklą ir vaidmenį, graikų apeigų, unitų cerkvių kroniką, reformacijos plitimą, totorių ir žydų įsitvirtinimą ir gyvenimą mieste, sostinės valdymo struktūrą, įstatymus, privilegijas, amatus ir cechus. Taip pat vaizdingai […]

Vilniaus universitetas – neatskiriama Vilniaus ir jo senamiesčio dalis, žinoma kiekvienam vilniečiui. Turistams, miesto svečiams tai vienas pagrindinių lankomų objektų, be Gedimino pilies, arkikatedros, rotušės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla išsaugojo ne tik istorinius pastatus, bet ir daug spalvingų čia besimokiusių, dėsčiusių asmenybių istorijų, apipintų legendomis, vertų ne vieno rašytojo plunksnos. […]

Książka Alicji Dzisiewicz “Trochę Wilna z Mickiewiczem w tle” ze wszech miar zasługuje na uwagę. Stanowi ona zbiór esejów na temat XIX-wiecznego Wilna, w którym uwzględnione zostały zarówno realia obyczajowe epoki romantyzmu, jak też losy nieprzeciętnych ludzi ze środowiska wileńskiej Alma Mater i nie tylko. Na plan pierwszy wysuwa się postać Adama Mickiewicza, widziana przez […]