2024 m. gautos knygos
Vilniaus legendos
Į šią knygą sudėtose legendose bylojama apie spalvingą Vilniaus istoriją: kaip miestas kūrėsi, plėtojosi, kaip čia žmonės gyveno, ką veikė. Vilniaus legendos / legendas atrinko ir rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, [2023]. – 113, [3] p.. – ISBN 978-609-425-364-5. – UDK 398.22(474.5)(084)
VADOVAS PO VILNIAUS ŠV. JONŲ BAŽNYČIĄ
Knyga „Vadovas po Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią“ – apie Šv. Jonų bažnyčią, vieną seniausių ir įspūdingiausių Vilniaus šventovių, jos istorija, architektūra, interjero detalėmis ir ryškiausiomis asmenybėmis. Leidinyje gausu vaizdinės medžiagos: archyvinių ir šiuolaikinių fotografijų, bažnyčios planų, schemų. Skaitytojams pateikiamas naujas papildytas ir pataisytas leidimas. Vadovas po Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią / Vaiva Kubeckienė, Ramūnas Kondratas. – 2-asis [...]
Imperinis Vilnius : prasilenkiantys Aleksandro I ir Napoleono likimai
Šioje knygoje pasakojama apie Lenkijos ir Lietuvos klausimą, Prancūzijos ir Rusijos imperijų, Europos politikoje. Vakaruose menkai žinoma buvusi „Abiejų Tautų Respublika“, sudaryta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vis dėlto suvaidino pagrindinį vaidmenį konflikte tarp svarbiausių savo laikų valdovų: Napoleono ir Aleksandro I. Imperinis Vilnius : prasilenkiantys Aleksandro I ir Napoleono likimai / Sylvie [...]
Kapinės už miesto, miške : katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje
Išvirkščias miestas. Visuomenės veidrodis. Atminties kraštovaizdis. Meno ir istorijos sodas. Moralės akademija. Žmonių muziejus. Tai prasmės ir funkcijos, XIX a. pradžioje įžvelgtos naujai įrengiamose kapinėse tiek Vilniuje, tiek Vakarų Europoje. Dr. Eglė Bazaraitė monografijoje „Kapinės už miesto, miške“ dekonstruoja trejų Vilniaus katalikų kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – erdvinę struktūrą, brėžia paraleles ir išryškina prieštaras su [...]
Vilnius
Vilnius – religinio ir pasaulietinio žydų gyvenimo centras, naujosios hebrajų ir jidiš raštijos lopšys, moderniųjų laikų visuomeniškumo formų puoselėtojas (čia gimė palestinofilų, sionizmo ir Bundo judėjimai), mokslo ir švietimo institutų, spaustuvių, bibliotekų, teatrų, šventovių, ligoninių, prieglaudų, maldos namų ir labdaros organizacijų konglomeratas. Nepaisant to, kad Varšuva, Berlynas ir kiti Europos miestai irgi tapo stambiais žydų [...]
Paskutinis Vilniaus pranašas
Vilnius buvo labai vargingas miestas, bet žmonės jo gatvėmis ėjo pakeltomis galvomis. Jie vos užsidirbo sausai duonai, bet po miestą vaikščiojo atvirais veidais, nesugniuždyti. Gerai sukirpta mintis, pakilus žodis, pamokantis sakinys būdavo svarbiau negu sotus valgis. Pirmą kartą jidiš rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymų rinktinė „Paskutinis Vilniaus pranašas“ pasirodė 1998 m. Kaip ir didžioji rašytojo kūrybos dalis ji byloja žydiškojo [...]
Elektra. Kaip nušvito Vilnius?
5 kg lašinių galėjo išgelbėti Vilniaus centrinę elektrinę nuo susprogdinimo Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip būsimas prezidentas Juzefas Pilsudskis įvykdė traukinio apiplėšimą, Vilnių siaubė potvyniai, elektrinės darbuotojas buvo pasodintas į KGB kalėjimą už tai, kad elektrinės šynos nudažytos Lietuvos vėliavos spalvomis, o muziejaus administracinio pastato stogelį puošianti skulptūra „Elektra" (arba Zosė) nugriauta dėl prietarų. Minint [...]
Vilniaus miesto Magdeburgo teisių suteikimo ir patvirtinimo privilegijos
Leidinyje „Vilniaus miesto magdeburgo teisių suteikimo ir patvirtinimo privilegijos“ publikuojamos svarbiausios Vilniaus miestui skirtos privilegijos, kuriomis buvo suteikta ir patvirtinama miesto savivalda – Magdeburgo teisės. Iš viso surinkta 18 dokumentų – pradedant 1387 m. kovo 22 d. Jogailos ir baigiant 1748 m. lapkričio 26 d. Augusto III Sakso privilegija. Privilegijos išverstos į lietuvių kalbą, tad visi galės [...]
Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870-1940 metais
Knygoje „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais“ Vilniaus modernėjimas 1870–1940 m. pristatomas analizuojant pokyčius gyvenamojoje aplinkoje ir miestiečių buityje. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, kaip ir kitų Europos miestų, gyvenamosios infrastruktūros modernėjimą lėmė miesto plėtra, didėjanti tarša, gyventojų skaičiaus augimas ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio būsto trūkumas. Kad pagerėtų gyvenimo kokybė mieste, reikėjo modernizuoti sanitarinę, sykiu ir [...]
Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius VI
Šeštajame „Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius“ tomelyje kaip paprastai žvalgomės po miestą, apžiūrinėjame jo gyventojus, stebime, ką veikia ir kaip reikalus tvarko miesto valdžia, tik visa tai – prieš šimtą ar kelis šimtus metų. Skaitytojas, nusikėlęs į XIV a., galės pasekti, kaip formavosi ir virto vis labiau gyvenama ir judresnė Pilies gatvė. Tai padės suprasti, kaip [...]