Leidiniai apie Vilnių ir vilniškius
Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai
Suvenyrai – kasdienybėje beveik nepastebimi, dulkių sluoksnį renkantys daikteliai – yra patikimi savo laiko liudytojai. Ši knyga – pirmoji, kviečianti atidžiau pažvelgti į Vilniaus suvenyrus, kurie gali papasakoti apie skirtingas miesto bendruomenes, XX a. pirmos pusės įtampas nepasidalijant Vilniaus, miestą svetimšalių akimis, jo kolonizaciją ir sovietizaciją. Kartu čia pasakojama ir dizaino bei vilnietiškosios kasdienybės istorija [...]
Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje : [monografija]
Šis leidinys yra pirmas Vilniaus miesto šeimose švenčiamų kalendorinių švenčių tyrimas. Miesto kultūros, tautinių grupių, šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai jau yra atkreipę įvairių mokslo sričių tyrinėtojų dėmesį, tačiau skirtingų tautinių grupių miesto šeimos tradicijų lyginamieji tyrimai etnologiniu aspektu Lietuvoje atliekami pirmą kartą. Remiantis etnografiniais duomenimis, monografijoje „Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje“ analizuojamos lietuvių, lenkų, rusų vilniečių šeimose [...]
Migruojantis Vilnius: 1915–1994 metai
Knygoje aptariamas Vilniaus ir vilniečių aštuoniasdešimties metų gyvenimo tarpsnis. Miestiečių likimus daugiau ar mažiau veikė emigracijos iš miesto ir imigracijos į jį, pradedant masine evakuacija iš Vilniaus Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1915) ir baigiant reemigracija pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais (1994 ). Sostinės gyventojams teko patirti tiek priverstinių (tremtinių, kalinių ir kt. ), tiek savanoriškų [...]
Mačiau Vilnių. Poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai
„Mačiau Vilnių“ atskleidžia poetinį Vilniaus žemėlapį ir jo erdvės daugiamatiškumą. Čia susitinka klasikiniai tekstai ir XXI a. jaunų poetų kūryba, žymūs ir iki šiol užmarštyje likę, istorijos nuslopinti balsai, įvairiomis miesto kalbomis parašyti eilėraščiai. Poetiniai maršrutai veda nuo istorinės Vilniaus širdies iki priemiesčių, peizažui priklauso architektūra ir debesys, gatvės ir mitai, kalvos ir sapnai. Skirtingų [...]
Vilniaus vizija = Vision of Vilnius : 1860–1940 metų fotografijos
Lietuvos sostinei Vilniui minint 700 metų sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus parengė miesto vaizdų albumą „Vilniaus vizija: 1860-1940 metų fotografijos“. Per septynis šimtmečius Vilniaus vaizdą keitė karai, okupacijos, gaisrai, tačiau miestas vis atsikurdavo ir suklestėdavo. Vilniaus vizija ypatinga – tai ir žydrose miglose dunksančios bei kryžių smailėmis debesis kedenančios varpinės, ir melsvai auksinėse rūkų mariose kaip [...]
Po šimts pypkių! = Holy smokes! : vilniečių pypkės XVII–XIX amžiuose : parodos „Po šimts pypkių!“ katalogas, 2022 11 16 – 2023 06 18 [Vilnius]
Parodoje „Po šimts pypkių!“, veikiančioje Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, pristatomi įvairiose Vilniaus miesto vietose rasti XVII-XIX amžiaus pirmos pusės molinių pypkių fragmentai, autentiškos jų gamybos priemonės, su Vilniaus rūkaliais siejama ikonografija ir kiti eksponatai. Ši paroda yra 2017-2022 metais atlikto tyrimo rezultatas. Ištyrinėjus Vilniaus muziejų fonduose saugomus pypkių fragmentus iš 1931-2019 metais [...]
Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. Kn.: V
Penktoji serijos „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius" knyga aprėpia miesto istorijos epizodus nuo viduramžių iki XX amžiaus pradžios. Šį kartą skaitytojas ras pasakojimą apie Kreivąją pilį, kuri stovėjo dabartinio Kalnų parko teritorijoje ir kaip ji galėjo atrodyti XIII–XIV amžiuje. Galės sužinoti apie to meto vilniečius ir jų gyvenimą, kurį atskleidžia archeologų surastos praėjusių šimtmečių žmonių [...]
Vilniaus gatvės gyvos : iš pietų į šiaurę
Ką medinėse Šnipiškėse veikia saracėnai? Kas Šeškinę pavertė vėlyvųjų sovietinių rajonų žvaigžde? Kokios istorinės įdomybės slypi tarp pilkų Kirtimų pastatų? Kas liko iš senojo Viršuliškių kaimo, jam virstant stambiu daugiabučių rajonu? Kas bendro tarp Fabijoniškių ir Šiaulių? Atsakymai į šiuos ir kitus ne mažiau intriguojančius klausimus – naujoje Alberto Kazlausko knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Iš [...]
Vilniaus menas
Svarbiausias šios knygos dėmuo – klasikinis Mikalojaus Vorobjovo (1903–1954) veikalas „Vilniaus menas" (pirmą kartą išleistas 1940 metais). Veikalą, jo sklaidą ir reikšmę aptaria meno istorikė Giedrė Jankevičiūtė (esė „Vilnius pagal Mikalojų Vorobjovą") ir poetas, literatūrologas, rašytojas, aktyvus intelektualas Tomas Venclova (esė „Nepranokta Vilniaus studija"). Vorobjovo tekstą iliustruoja Jano Bułhako Vilniaus vaizdai, o šiuolaikinį kontekstą jam [...]
Vadovas po senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija – senojo universitetinio ansamblio, o ir viso senamiesčio architektūrinė puošmena bei vienas svarbiausių istorijoje Lietuvos mokslo židinių: astronominiai, geodeziniai ir meteorologiniai stebėjimai šiame senamiesčio pastate, taikant vis naujesnę metodiką ir tobulesnius instrumentus, vyko 1753–1883 m. Čia pirmą kartą nustatyta Vilniaus geografinė platuma, iš čia talkinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kartografavimui, joje [...]