2021

SAUSIS

Kultūros barai

 

„Gėlės žmonijai, paminklai be datų // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 1, p. 23-27

Apie 1988-ųjų vasarą. Tarp pirmojo mitingo ir Steigiamojo seimo suvažiavimo. Tuo pačiu pasakojama apie kūrybos, atlikimo iššūkius anometinėje sovietų okupuotoje Lietuvoje. 

 

Alvydas Žickis

„Lukiškių aikštė po pertvarkos“ / Alvydas Žickis // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 1, p. 28-29

Apie Vilniuje buvusios Lenino aikštės pertvarkymą į Lukiškių aikštę ir kaip viskas pasikeitė per tą laikotarpį.

 

„Be meno žmonės nenumirs, nebent išprotės“ / Pokalbis su režisiere Gabriele Tuminaite ir ją kalbina Ramunė Balevičiūtė // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 1, p. 30-34

Apie Vilniaus mažojo teatro veiklą ir požiūrį į meną tiek asmenine, tiek plačiaja prasme.

 

Marius Vyšniauskas

„Jonas Kazimieras Vaza – žmogus, pražudęs respubliką“ / Marius Vyšniauskas // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 1, p. 52-67

Apie ATR respubliką, kurią valdė Jonas Kazimieras Vaza ir jos žlugimą valdant šiam žmogui. Tų laikų Lietuvą, Vilnių, Lenkiją bei politinį ir kultūrinį gyvenimą ATR respublikos laikais.

VASARIS

Metai

 

Vytautas Martinkus

Atvirukas iš priemiesčio / Vytautas Martinkus // Metai. – ISSN 0134-3211. – 2021, Nr. 2, 5-11 p.

Apmąstymai apie Vilnių, spaudą, literatūrą, meną ir politiką karantino laikotarpiu.

 

Poetas turi nujausti, ko jo tekstai verti : [pokalbis su eseistu, poetu ir dramaturgu Gintaru Grajausku] / [kalbino] Virginija Cibarauskė // Metai. – ISSN 0134-3211. – 2021, Nr. 2, 98-111 p.

Apie kūrybą, meną, bei teatrą. Apmąstymai, nuomonė ir menininko požiūris į šiuos dalykus. Minimas Vilnius.

 

Literatūra ir menas

 

Jūratė Visockaitė

Ką mums transliuoja nacionalinis transliuotojas (2) / Jūratė Visockaitė // Literatūra ir menas. – ISSN 0233-3260. – 2021, Vasaris Nr. 4 (3720),  30-31 p.

Apie politikos įtaką LRT televizijos laidoms, kada yra slepiama realybė ir rodomi pagrąžinimai. Minimas Vilnius.

 

Vakaro žinios

 

Algimantas Rusteika

Algimantas Rusteika: ar mes iš tų, kurie pralaimi dar nenugalėti?. – Portr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, vas. 4, p. 1, 5.

Autoriaus pamąstymai apie tai, jog dabar garbės žodžių nebeduodama, niekas nebesišaudo; dabar „dėl garbės” kaunasi liežuviais, nusisamdę advokatus teismuose, kur už garbę galima prisiteisti pinigų; kada reikėjo atstatyti nuplėštą Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniuje, kreiptasi į skulptorius K. ir V. Musteikius ir jų padėjėjus, dirbančius Vitražo ir skulptūros centro kieme; jie atvažiavo ir sumontavo lentą, be jokio atlygio.

 

Saulius Dambrauskas

Partizanas A. Kentra metamas į gatvę : [pokalbis su advokatu Sauliumi Dambrausku] / [kalbino] Justina Gafurova ; Irmanto Sidarevičiaus nuotr.. – Portr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, vas. 6, p. 1, 5.

Apie tai, jog pastatą „Miško brolių” draugijai Vilniuje (Labdarių g.10/9) dar 1992 m. perdavė G. Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė; nuo to laiko partizanas A. Kentra su bendraminčiais sugebėjo pakeisti 63,5 proc. pagrindinių konstrukcijų ir sukurti 44,36 proc. naujo bendrojo ploto; tačiau 2012 m. A. Kubiliaus Vyriausybė patalpas perdavė Turto bankui, o šis 2017 m. draugijos pareikalavo išsikelti; Vilniaus miesto apylinkės teismas, nusprendęs iškeldinti A. Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių” draugiją, atmetė „Miško brolių” priešieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai pačios draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti draugijos vardu; prasidėjus teisminiams procesams, teismas pripažino, kad pastato griuvėsiai draugijai buvo perduoti ne nuosavybėn, bet panaudai, todėl pastato įregistravimas draugijos vardu buvo panaikintas; 2008 m. Lietuvos Seimas paskirdamas A. Kentrai Kalbos premiją ją įvardino: „už atkūrimą iš griuvėsių Vilniuje, Labdarių g. 10/9, pastato, kuriame 1919 m. susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 

 

Vidmantas Misevičius

Vilnius – naujoji Baltarusijos sostinė? / Vidmantas Misevičius. – Iliustr. – Rubrika: VŽ. Redakcijos skiltis // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, vas. 12, p. 4.

Apie tai, jog stebint, kas pastaruoju metu vyksta Gedimino mieste, apima nuojautos, kad tai – vėl nebe Lietuvos sostinė; su ironija apie solidarizuojantis su pilietine Baltarusijos visuomene, kovojančia dėl demokratinių permainų savo šalyje,Vilniuje 2020 m. rugpjūčio 23 d. vykusią „Laisvės kelias“ akciją, kurios metu žmonių grandinė jungė Vilnių su pasienyje esančiais Medininkais; druskininkiečių ketinimus surengti  protesto akciją Vilniuje 2021 m.; solidarumo akcijas su baltarusais, Klaipėdos uostą, likusį be baltarusiškų krovinių.

 

Šeši kūrėjai įvertinti Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, vas. 17, p. 5.

Apie tai, jog vasario 15-ą d. LR prezidentūroje Vilniuje šešiems kūrėjams įteikti aukščiausi šalies apdovanojimai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos.

 

Danas Nagelė

Karantinas patriotizmo neatšaldė / Danas Nagelė ; Stasio Žumbio nuotr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, vas. 18, p. 1–2.

Turinyje: Vito Tomkaus trigrašis:

Apie tai, jog vasario 16 d. patriotiškai nusiteikę žmonės, nepaisydami valdžios taikomų draudimų, susirinko prie J. Basanavičiaus paminklo Vilniuje ir iškilmingai pagerbė Vasario 16-osios signatarus bei paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės dieną; apie 100 susirinkusiųjų po įžanginės kalbos su degančiais deglais patraukė prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir pagerbė ten įamžinto žymaus rezistento J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimą; susirinkusieji akcentavo, kad negalima leisti, jog valdžia, prisidengusi karantinais ar kitais pretekstais, pavogtų bei privatizuotų Nepriklausomybės dieną – tai visos tautos, o ne saujelės „išrinktųjų“ šventė, todėl kiekvieno doro Lietuvos piliečio pareiga neleisti užgesti Laisvės idealams tautos atmintyje: kiekvieno nešamo deglo ugnis simbolizavo nenutrūkstamą ryšį su mūsų istorija.

KOVAS

Kultūros barai

 

Aloyzas Stasiulevičius

Aleksandro Vozbino varsos / Aloyzas Stasiulevičius // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 3, p. 48-49.

Apie Aleksandro Vozbino kūrybą ir prisiminimus apie Vilnių. Šio miesto įtaką menininko gyvenime.

 

Liliana Narkowicz

Dėl tiškevičių rūmų trakų vokėje spalvų autentiškumo / Liliana Narkowicz // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 3, p. 64-69.

Apie Tiškevičių rūmų istoriją, architektūrą, statybas ir kaip šie rūmai atrodė fotografijose. Trakų Vokės prijungimą prie Vilniaus ir kodėl Tiškevičių rūmai išskiriami, kaip ryškiausias ir labiausiai atpažįstamas Lietuvos sostinės architektūrinis objektas.

 

Darius Levicki

Dar kartą apie prarastą architektūros kūrinį / Darius Levicki // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 3, p. 70-75.

Apie Lietuvos architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines ir nebaigtos statyti švč. Jėzaus Širdies bažnyčios maketo išlieto iš bronzos pristatymas. Taip pat kalbama apie istoriją minėtos bažnyčios ir restauracijos darbus Vilniuje.

 

Vakaro Žinios

 

Justina Kabakaitė

Patriotai Kovo 11-osios prie televizoriaus praleisti neketina / Justina Gafurova // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, kovo 9, p. 1–2.

Turinys: Valstybinių Kovo 11-osios renginių programa

Apie tai, jog visoje Lietuvoje vienu metu vyks patriotiškos Kovo 11-osios važiuotynės; piliečiai automobiliuose su vėliavomis važiuos mūsų miestų gatvėmis, taip švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną; renginį organizuoja Všį „Patriotiški Lietuviai“; 16 val. prie Seimo, Vilniuje rengiama akcija „365 tūkst. žvakučių prie Seimo Kovo 11-ąją“. (Str. visuomenininko M. Gabrilavičiaus komentaras)

 

Patriotiškos Kovo 11-osios važiuotynės // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, kovo 10, p. 4.

Turinyje: Preliminarus maršrutas Vilniaus gatvėmis

Apie tai, jog 1990 m. kovo 11 d. priimtas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas, skelbęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą; „Patriotiškos Kovo 11-osios važiuotynės“ – tai šventinis automobilių paradas visoje Lietuvoje šia proga; pasipuošime automobilius didelėmis Lietuvos trispalvėmis, Vyčio, Gediminaičių stulpų bei kitomis istorinėmis mūsų šalies vėliavomis ir vienu metu – kovo 11-ąją pravažiuosime savo miestų gatvėmis visoje Lietuvoje.

 

Daiva Alzytė

Partizanų artimųjų DNR banke jau kaupiami unikalūs duomenys / Daiva Alzytė ; Irmanto Sidarevičiaus nuotr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, kovo 13, p. 2.

Apie tai, jog kelios valstybės institucijos svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką; jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti, nors specialistai tvirtina, kad praktikoje jis jau veikia; 2017 m. pradėtos tyrinėti Našlaičių kapinės Vilniuje, o ekshumavus palaikus, kaulinė medžiaga būdavo tiriama, lyginant su turimais artimųjų DNR mėginiais

 

Vidmantas Misevičius

Baltarusiai Vilniuje šoko be Sviatlanos / Vidmantas Misevičius ; Roberto Dačkaus ( LR prezidento kanceliarija) nuotr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, kovo 26, p. 1–2.

Turinyje: Kas ta „Laisvės diena?“

Apie tai, jog kovo 25-ąją – Laisvės dieną – Baltarusijoje minimos Baltarusijos Liaudies Respublikos, kuri gyvavo 1918–1919 metais, įkūrimo metinės; opozicionierės S. Cichanouskajos gerbėjai kovo 25 d. su dainomis ir šokiais Vilniuje pažymėjo „Laisvės dieną“; Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja mitingo metu buvo susitikime su prezidentu G. Nausėda.

BALANDIS

Nepriklausomybės sąsiuviniai

Vilma Bukaitė

Oskaras Milašius: ieškojęs tėvynės – radęs Lietuvą / Vilma Bukaitė // Nepriklausomybės sąsiuviniai.  – ISSN 2029-9516. 2021, Nr. 1, p. 3-11.

Apie O. Milašių jo atsidavimą, meilę Lietuvai ir tuometinius XIX-XX a. įvykius. Aprašomas tuometinis Vilnius ir su šiuo miestu susiję įvykiai.

 

Rasa Čepaitienė

Vilnius kaip lietuviškojo nacionalizmo lopšys / Rasa Čepaitienė // Nepriklausomybės sąsiuviniai.  – ISSN 2029-9516. 2021, Nr. 1, p. 26-40.

Apie Vilniaus istorinę bei kultūrinę reikšmę Lietuvai ir XIX-XX a. vykusius tautinius judėjimus, nacionalizavimus ir įvykūsias nacionalines krizes.

 

Trisdešimt sausio žiemų // Nepriklausomybės sąsiuviniai. – ISSN 2029-9516. 2021, Nr. 1, p. 41-46.

Apie Vilniuje vykusius įvykius 1991 metais sausį. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynimas ir pergalė prieš sovietų agresiją ir šių įvykių reikšmę Lietuvai. Virtuali paroda su nuotraukomis iš nacionalinių archyvų.

 

Kultūros barai

Augis Gučas

Dėl paminklo prezidentui Antanui Smetonai vietos ir turinio / Augis Gučas // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. 2021, Nr. 4, p. 13-14.

Apie paminklą skirtą Antanai Smetonai atminti laimėjusį projektą ir planuojamas statybas. Manoma, kad vieta, kur planuojama statyti paminklą nėra tinkama, nes neatitinka atmenamos asmenybės simboline, kultūrine, politine prasme.

 

Kęstutis Skrupskelis

Antanas Smetona ir Lietuva Čikagos spaudoje / Kęstutis Skrupskelis // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. 2021, Nr. 4, p. 80-92.

Apie XX a. Lietuva, Smetonos valdyma ir Vilniaus okupavima bei atgavima. Kaip buvo matomi ir vertinami šie įvykiai Lietuvoje JAV spaudoje. 

 

Vakaro žinios

Pokalbiai prie Vilnelės. – Iliustr. – Rubrika: VŽ. Kultūros įvykiai // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, bal. 2, p. 15.

Apie tai, jog istorinėje Vilniaus vietoje – Bernardinų sode ant Vilnelės upės kranto – įsikūręs Lietuvos nacionalinis kultūros centras šiemet mini 80-ies metų sukaktį ir šia proga visuomenei pristato naują projektą – tinklalaidžių ciklą „Pokalbiai prie Vilnelės“. (Str. minimi įžymūs žmonės Just. Marcinkevičius, M. Kudarauskaitė ir kiti)

 

Menas Vilniuje: vienaakė žydraplaukė lietuvaitė, narvai ir geležinis avinas! / domėjosi Jurgita Žemaitytė. – Iliustr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, bal. 13, p. 1, 7.

Apie tai, jog Vilnius kuria gražią tradiciją – jau ketvirtus metus iš eilės rengia konkursą „Kuriu Vilnių“, kurio laimėtojai puošia netikėčiausias miesto vietas; šiemet sulaukta rekordiškai daug paraiškų, iš kurių atrinkta 12 projektų. (Str. minimi menininkai P. Kupčinskas, A. Labašauskas ir kiti)

 

Vidmantas Misevičius

Kokią žinią siunčia karo trofėjų ekspozicijos / Vidmantas Misevičius. – Iliustr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, bal. 24, p. 11.

Apie tai, jog azerbaidžaniečiai planuoja Baku įkurti naują parką, kuriame bus eksponuojami Kalnų Karabache 2020 m. rugsėjo 27– lapkričio 10 d. vykusio mūšio karo trofėjai; karo istorikas K. Zikaras mano, kad „tiek politikoje, tiek kare yra svarbūs tam tikri ritualai – pažeminti priešininką, išaukštinti savo karių dvasią“; minimi Žalgirio mūšis, po Oršos mūšio triumfo eisena nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų Vilniuje; apie tai, jog Kauno karo muziejus prisidėjo prie siekio parodyti iš priešų atimtus trofėjus. (Str. karo istoriko K. Zikaro komentaras; minimi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila)

GEGUŽĖ

Kultūros Barai

 

Vaclovas Mikailionis

Ar sulauksime karališkos dovanos? / Vaclovas Mikailionis // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 5, p. 42-48.

Apie artėjantį Vilniaus 700 metų jubiliejų. Kalbama apie Vilniaus įkūrimą, pirmąjį Vilniaus paminėjimą bei karalių Gediminą.

 

Bronius Genzelis

Praeities atspindys dabartyje / Bronius Genzelis // Kultūros barai. – ISSN 0134-3106. – 2021, Nr. 5, p. 61-66.

Prisiminimai apie sovietų okupuotą lietuvą ir gyvenimą tuometiniame Vilniuje, tuometinius įvykius, Vilniaus universiteto veiklą, pažintis ir kitą.

 

Vakaro žinios

Robertas Šarknickas

Kas nutiko, Vilniau, kodėl negerbi istorijos? / Robertas Šarknickas. – Iliustr. – Rubrika: VŽ. Nuomonė // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, geg. 8, p. 9.

Apie tai, jog netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kuomet vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje Vilniuje; buvo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba „Kalvelė”; deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui – Lietuvos sostinėje Vilniuje vietos neatsirado, buvo galimai pasirinkta ,,Kalvelė”; Vyčio skulptūra tapo populiaria  lankytina vieta prie Kauno pilies; prezidento A. Smetonos skulptūra Vilniaus biurokratams netiko, todėl Palangoje prezidento skulptūros idėja jau skinasi kelią.

 

Paminklas partizanui Vilniuje. – „Eltos“ informacija // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, geg. 15, p. 4.

Apie tai, jog gegužės 14 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse, pašventintas paskutinio Aukštaitijos partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio A. Kraujelio-Siaubūno antkapinis paminklas; vos prieš porą metų Našlaičių kapinėse per archeologinius tyrimus radus paskutinio partizano palaikus, Velionio palaikai buvo pervežti ir iškilmingai amžinojo poilsio išlydėti Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale. (Str. minimas arkivyskupas G. Grušas ir kiti asmenys)

BIRŽELIS

Vakaro žinios

 

Irma Jurkevičiūtė

Ruošiamasi nukelti paminklą P. Cvirkai / Irma Jurkevičiūtė ; Valdo Benkunsko „Facebook“ montažas // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 1, p. 5.

Apie tai, jog paminklo P. Cvirkai jau greitai Vilniaus centre gali nebelikti; taip gegužės 31 d. savo socialinio tinklo „Facebook” paskyroje pranešė Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas; pasak jo, gretai šis daug diskusijų kėlęs paminklas gali būti perkeltas; kultūros ministras S. Kairys tvirtina kreipęsis į Kultūros paveldo departamentą dėl teisinės apsaugos P. Cvirkos paminklui panaikinimo.

 

Gerumo nebūna per daug: „Paguodos“ šventės ir herojai / Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ informacija. – Iliustr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 4, p. 7.

Apie gegužės 29-30 d. Klaipėdoje vykusį meistro D. Djačkovo tatuiravimo rekordą, birželio 1 d. Vilniuje vykusią aitvarų akciją „Dangaus šypsena“; akcijų lėšos skirtos vėžiu sergantiems vaikams.

 

Rezistentai prašo leidimo Kazio Škirpos atminimo lentai Vilniuje įrengti // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 22, p. 2.

Apie tai, jog grupė iškiliausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, Laisvės premijos laureatų, kartu su dar keliais rezistencijos įamžinimu besirūpinančiais bendraminčiais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių A. Bubnį, prašydami leisti ant Centro valdomo KGB muziejaus pastato Aukų g. 6 Vilniuje Birželio sukilimo metinių proga pakabinti atminimo lentą pirmajam savanoriui ir Sukilimo organizatoriui pulkininkui K. Škirpai; LGGRTC direktorius atsakydamas nurodė, kad negali spręsti šio klausimo, nes dėl atminimo lentų kabinimo esą reikalinga kreiptis ne į pastato valdytoją, o į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą.

 

Sakalas Gorodeckis

Tautos sukilimas Vilniuje: 1941-ųjų birželis / Sakalas Gorodeckis ; Eugenijaus Ivanausko asmeninio archyvo nuotr.. – Portr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 22, priedas „Į laisvę“, p. 1, 10.

Apie tai, jog 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne Lietuvos įgaliotojo ministro ir pasiuntinio Vokietijoje plk. K. Škirpos iniciatyva įsteigtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF-as); jo pradžia Lietuvoje buvo 1940 m. spalio 9 d. Kaune įvykęs slaptas pogrindininkų pasitarimas; skaidant demaskavimo pavojų greta buvo steigiami Vilniaus ir Kauno štabai, kurie sudarė Vyriausiąjį LAF’o štabą; jau 1941 m. sausio 25 d. LAF’as turėjo parengtą planą, kaip, vos prasidėjus karo veiksmams, Lietuvoje pradėti sukilimą, suformuoti šalies vyriausybę ir taip pastatyti vokiečius prieš faktą, kad jie okupuoja ne Sovietų Sąjungos teritorijos dalį, o turi reikalų su suverenia Lietuvos Respublika; profesoriaus S. Žakevičiaus-Žymanto ryžtingomis pastangomis nesuimti aktyvistai sugebėjo susiburti ir atgaivinti vadovavimą sukilimui Vilniuje ir taip išlaisvinti sostinę nuo sovietų; sukilimo metu perimta miesto kontrolė iki Vokietijos Vermachto dalinių įžengimo, sugebėta atkurti lietuviškų valdžios institucijų veikimą. (Str. minimi plk. K.Škirpa, mjr. V. Bulvičius ir kiti).

 

Tautos sukilimo vadai Vilniuje. – Portr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 22, priedas „Į laisvę“, p. 1, 12.

Str. minimi 2-u 1941-jų metų sukilimo Vilniuje vadai: LAF Vilniaus štabo vadas Vyt. Bulvičius ir 1941 m. Birželio sukilimo Vilniuje vadas S. Žakevičius-Žymantas.

 

Arkikatedra atsiveria dar labiau // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 23, p. 7.

Apie tai, jog Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios; arkikatedros lankytojai galės melstis naujai įrengtose trijose – Šv. Stanislovo, Gailestingumo ir Turino drobulės – koplyčiose, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje; į Vilniaus katedrą sugrįžo ir nusavintos meno vertybės iš muziejų fondų; naujojoje Šv. Stanislovo koplyčioje eksponuojama vertingiausia Vilniaus katedros brangenybė, seniausias relikvijorius Lietuvoje – „Šv. Stanislovo ranka“; anot legendos 388 m., Lietuvos krikšto proga, šventojo palaikų dalelę Vilniaus katedrai dovanojo Krokuvos katedros kapitula; nuo 19 a. vidurio Vilniaus katedros zakristijoje stovėjusi spinta mena čia Mišias aukojusius Vilniaus vyskupą pal. J. Matulaitį, kankinį arkivyskupą M. Reinį, būsimąjį popiežių Pijų XI. (Str. Vilniaus arkivyskupo G. Grušo komentaras)

 

Partizanas V. K. Miškinis-Viesulas bus palaidotas gimtinėje. – Portr. // Vakaro žinios. – ISSN 1648-7435. – 2021, birž. 30, p. 7.

Apie tai, jog liepos 4 dieną įvyks partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vyt. K. Miškinio-Viesulo laidotuvės; į gimtinę partizanas V. K. Miškinis-Viesulas parvežamas po 59 metų: 1962 m. balandžio 23 d. sovietų valdžia jį sušaudė Vilniaus KGB kalėjimo egzekucijų kameroje ir paslėpė palaikus, skelbia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. (Str. minimas partizanas J. Dudėnas-Vynas ir kiti )

 

Voruta

 

Irena Andrukaiteinė

Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988-1992 m. / Irena Andrukaitienė // Voruta. -ISSN 1392-0677. – 2021, Nr. 2 (872), p. 2-4.

Apie Vilniaus kraštą sovietų okupacijos laikais bei vykusius sąjūdžio procesus; Detaliai aprašomi Vilniaus krašto autonomizacijos istorija, kuri netyla bei turi atgarsį ir šiandiena.

 

Edita Barauskienė

Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas? / Edita Barauskienė // Voruta. -ISSN 1392-0677. – 2021, Nr. 2 (872), p. 14-17.

Apie Mažają Lietuvą ir pirmąja lietuvišką knygą – “Katekizmą”. Minimas Vilnius ir Vilniaus kraštas LDK laikais.

 

Kazys Napaleonas Kitkauskas

Netikra sensacija apie XVIII a. Vilniaus katedrą / Kazys Napaleonas Kitkauskas; Vytauto Abramausko nuotr.  // Voruta. -ISSN 1392-0677. – 2021, Nr. 2 (872), p. 76-78.

Apie Vilniaus katedros istoriją, statybas ir mistika aprėptą katedros centrinę interjero dalį. Kalbama apie skaitytame pranešime, konferencijoje, paaiškėjusi katedros vaizdas  XVIII a.