Norvegų literatūros Top 10 knygų, kurias galima rasti mūsų bibliotekose
Norvegų literatūros Top 10 knygų, kurias galima rasti mūsų bibliotekose
- 2020-06-09
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Prisijungėme prie Lietuvos leidėjų asociacijos literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ ir kiekvieną mėnesį skiriame skirtingai kalbai ir šia kalba parašytiems kūriniams, išverstiems į lietuvių kalbą, kuriuos turime bibliotekų fonduose ir kviečiame susipažinti.
Praėjusio mėnesio tema – latvių literatūra, o birželio – norvegų literatūra. Pristatome Top 10 knygų, kurias galite pasiskolinti mūsų bibliotekose.
Herbjorg Wassmo „Dinos knyga“
Herbjørg Wassmo (g. 1942) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų. Garsiausias iš jų – „Dinos knyga“.
Tai romanas apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Baisus sukrėtimas, patirtas ankstyvoje vaikystėje, persekioja Diną visą gyvenimą ir paveikia jos sąmonę. Ši moteris šaltakraujiškai žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais, o kiekvienas, bandantis prie jos priartėti arčiau nei per žingsnį, arba pats skaudžiai nudega, arba palieka gilų randą Dinos širdyje.
Ryškus, charakteringas, šiaurietiško niaurumo persmelktas romanas pasakoja apie audringą Dinos gyvenimą, paženklintą sunkia kalte. Moters gaivališkumas nesutramdomas, aistra nepažabojama, o noras viską valdyti lyg viesulas neša pražūtį visiems ir jai pačiai.
Žymios norvegų rašytojos Herbjørg Wassmo romanas – nepaprasto originalumo ir įtaigumo saga apie demonišką moterį. Tai gaivalas – žmogaus ir žvėries mišinys. Moteris be švelnumo, moteris, kuriai reikia visko arba nieko. Ir vis dėlto Dina moka mylėti, bet myli savotiškai. Knygoje pateikimas sodrus XIX a. Norvegijos paveikslas: atskleidžiami ryškūs ir labai skirtingi veikėjų portretai, aprašoma šiauriečių dvaro kasdienybė, jūrininkystė ir prekyba.
Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Roy Jacobsen „Neregimieji“
Romanas nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai.
Barioja – gražiausia sala Helgelando pakrantėje. Čia gyvena jos vardu pasivadinusi šeima. Bariojams priklauso viskas: metų laikai, paukščiai ir horizontas. Paprasti, mažakalbiai, atšiaurūs – neregimieji – jie gyvena pagal savo taisykles. Gyvenimą plėšdami iš žemės, traukdami iš jūros, kasdien jie geba patirti vis naują malonę – juos džiugina gagos pūkų švelnumas, kvapą gniaužia užšalusios jūros keteros, susimąstyti priverčia medinė kėdė. Bariojų šeimos galva svajoja pastatyti prieplauką, kuri sujungtų salą su žemynu. Jo žmona audžia svajas apie didesnį vaikų būrį ir kitokį gyvenimą. Duktė Ingrida turi išmokti, ko jau niekas nebemoka. O vieną dieną jai lemta išmokti pačią didžiausią gyvenimo pamoką.
„Neregimieji“ sulaukė sėkmės ne tik Norvegijoje, bet ir sukėlė tarptautinį susidomėjimą. Kritikai šį kūrinį vadina didelės meninės įtaigos saga, paprastumo ir skaidrumo šedevru. Tokių knygų – reta. Jos istorija tokia neskubri ir kupina rupios išminties, kad prasmingai suskamba ir menkiausia detalė.
Roy Jacobsen – vienas garsiausių ir įdomiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premijos už literatūrą.
Iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė.
Knygą galite rasti 16-oje mūsų bibliotekų.
Per Petterson „Vogti arklius“
Peras Pettersonas (g. 1952) – šiandien skaitomiausias pasaulyje Norvegijos rašytojas; jis ilgą laiką dirbo bibliotekininku, vertėju ir tik vėliau ėmė rašyti knygas. „Vogti arklius“ – šeštasis jo romanas, tapęs tikra literatūros sensacija. Už šį romaną autoriui buvo skirta International IMPAC Dublin Literary Award premija, „New York Times“ redaktoriai ir žurnalistai įtraukė jį į geriausių 2007 metais pasirodžiusių knygų penketuką.
Knyga beveik provokuojamai lėta ir intymi; tarsi basomis kojomis eitum per svetimą pasaulį – berniukiškai aiškų ir senatviškai ramų. Tai – tarsi Norvegijos kvintesencija, tas gyvenimas šiaurėje, susidedantis iš sniego, skausmo, ramybės, vienatvės, siūbuojančių eglių ir pėdų sniege.
Trunas atsisveikina su miestu; pasitraukia į miško namelį, kur pro langus matyti ežeras. Pasitraukia į tipišką norvegišką vienumą. Būdamas šešiasdešimt septynerių, trokšta ramios ir išmintingos vienatvės – be muzikos, televizijos, su radijo žiniomis ir kale Lyra jis nori ramiai nugyventi jam skirtą laiką. Tačiau kaimynystėje taip pat gyvena vienišas vyriškis su šunimi. Tai – berniukas iš seniai praėjusios 1948-ųjų vasaros, po kurios viskas pakrypo kitaip.
Mintimis Trunas nuolat persikelia į aną vasarą: paskutiniąją, kurią praleido su tėvu. Auksinę, šiltą, pilną iš tėvo perimtos gyvenimo išminties, nutviekstą kaimynų šeimoje įvykusios tragedijos, tėvo meilės draugo motinai ir pašėlusio lėkimo per mišką ant vogto arklio. Aną tolimą vasarą, kuriai praėjus tėvas nebesugrįžo į šeimą. Tačiau… mes juk patys nusprendžiame, kada mums skauda, sako herojus. Todėl viskas ne tragiška, o ramu ir vyriška. Šiame skandinaviškai tyliame, išmintingame, rūsčiame romane vėl atrandame išsiilgtą šiaurietišką ramybę.
Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė.
Knygą galite rasti 14-oje mūsų bibliotekų.
Jo Nesbø „Peilis“
Jo Nesbø – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 40 milijonų Nesbø knygų egzempliorių, jo knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias autoriaus romanas „Peilis“, tik pasirodęs pasaulyje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukia.
„Peilis“ yra dvyliktas norvegų rašytojo Jo Nesbø romanas iš detektyvui Hariui Hūlė skirtos serijos. Gausūs šios serijos gerbėjai, atsivertę pirmuosius knygos puslapius, su palengvėjimu atsidus – neįprastai pozityvus Hario Hūlės gyvenimo etapas baigėsi, jis vėl geria, ir vėl viskas blogai bei blogėja.
Osle įvykdyta žiauri žmogžudystė. Šioje byloje Hario Hūlės vaidmuo ne visai įprastas – jis ne vadovauja tyrimui, o tampa vienu iš įtariamųjų. Pats jis nieko aiškaus papasakoti negali, nes pergyvena ne pačius geriausius laikus ir kelių pastarųjų dienų įvykiai visiškai pradingo iš detektyvo atminties. Tiesa, žmogžudystės laikui Haris Hūlė turi alibi, bet vienas atsitiktinai rastas daiktas bute priverčia jį tuo suabejoti. Romano „Peilis“ herojus beveik įsitikinęs savo kaltumu ir pradeda asmeninį tyrimą, kuris vyksta ir išorėje, ir paties Hario Hūlės asmenybės kertėse.
Kiekvieną kartą pradedant skaityti naują Jo Nesbø romaną „Peilis“ kyla klausimas – kodėl jie tokie populiarūs, noriai atverčiami ir su gailesčiu užverčiami? Atsakymų yra ne vienas. Pavyzdžiui, toks – skaitytojai mato, kad būtent skandinaviškame šaltyje klasikinis detektyvas sugebėjo išsilaikyti beveik nepakitęs. Juose, taip pat ir Jo Nesbø romane „Peilis“, nusikaltymas padaromas sąlyginai uždaroje erdvėje, kurioje tėra ribotas įtariamųjų skaičius. Skaitytojas nuo pat pradžių susipažįsta su visu galimų nusikaltėlių sąrašu ir turi galimybę, kartu su sekliu – dalyvauti bylos tyrime. Seklys apklausia įtariamuosius, daro vieną klaidingą sprendimą, vėliau – kitą, seklys ir skaitytojas nusiramina, tuomet nusikaltėlis padaro savo ėjimą, viskas vėl atgyja, gimsta naujos versijos, daromos naujos klaidos. „Peilis“ yra būtent toks, klasikinis. Romano skaitytojui nuo pirmų puslapių aišku, kad auka nėra atsitiktinio įsilaužimo rezultatas. Ir štai Haris Hūlė, kartu su skaitytoju, pradeda pinti savo versijas, o klastingas Jo Nesbø – jiems trukdyti. Visa tai suteikia, be abejo, didžiulį skaitymo malonumą.
Iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė.
Knygą galite rasti 14-oje mūsų bibliotekų.
Lars Mytting „Plauk su skęstančiais“
Edvardas Hirifjelis užaugo su seneliu nuošaliame Norvegijos kaimelyje, erdvių laukų, ganyklų ir miškų apsuptyje. Kai jam buvo vos treji, jo tėvai žuvo Prancūzijoje. Ką jie veikė nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų užsilikusių minų pilname miške? Kodėl pats Edvardas tik po keturių dienų buvo aptiktas visai kitoje Prancūzijos vietovėje? Prabėgus keliems dešimtmečiams šie klausimai vis dažniau iškyla į paviršių, tačiau vaikino senelis Sverė nesutinka atskleisti šeimos paslapčių.
Netikėta senelio mirtis priverčia Edvardą apsispręsti. Jis galėtų likti senelio ūkyje, auginti bulves ir avis, sukurti šeimą ir ramiai gyventi. Vis dėlto giliai širdyje kirbantis noras išsiaiškinti šeimos istoriją yra stipresnis. Edvardas išvyksta į Škotijai priklausančias Šetlando salas, kur tikisi rasti senelio brolį Einarą. Deja, pastarasis savo paslaptis irgi jau nusinešė į kapus. Atšiauriose salose Edvardas sutinka mįslingą merginą, kuri taip pat siekia išsiaiškinti jo istoriją. Tačiau jos pagalba turi savo kainą.
Iš norvegų kalbos vertė Viktorija Gercmanienė.
Knygą galite rasti 13-oje mūsų bibliotekų.
Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“
„Sofijos pasaulis“ – norvegų rašytojo Josteino Gaarderio (g. 1952 m. Osle) knyga, su kuria užaugo jau ne viena skaitytojų karta. Kodėl ši knyga visus taip traukia? Todėl, kad autorius suderino, atrodytų, nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą įvilko į romano rūbą – sukūrė įtraukiantį, lavinantį, nepaprastai įdomų pasakojimą apie didžiuosius pasaulio mąstytojus. Tai romanas? Tai detektyvas? Tai filosofijos istorija? Viskas kartu.
Jei tai romanas, tai jis – apie Sofiją Amundsen, gyvenančią įprastą gyvenimą, kol jo nesutrikdo paslaptingas laiškas su iš pirmo žvilgsnio paprastais, tačiau be galo klastingais klausimais apie savo, o kartu ir kiekvieno žmogaus būties esmę. Iš tiesų, kas gali būti sunkiau, nei atsakyti į klausimą – kas tu esi? Taip prasideda kvapą gniaužianti Sofijos kelionė per filosofijos istoriją kartu su paslaptingu filosofu Albertu. Kelionė, kur į duris gali pasibelsti Alisa iš Stebuklų šalies, kur „Lego“ padeda suprasti, kaip mąstė antikos filosofai, kur, nulupęs banano žievę, gali rasti jo viduje įrašytą įspėjimą… Istorijos, filosofijos, kultūros faktai įsipina į romano fabulą – nepajunti, kaip nuo klausimo „Kaip atsirado pasaulis?“ pereini prie „Kas bus toliau?“, ir kvapą užgniaužęs stebiesi siužeto posūkiais.
„Sofijos pasaulis“ – knyga mąstančiam jaunimui. Ir kiekvienam, kas bent kartą yra savęs paklausęs – kas aš esu? Kodėl aš esu pasaulyje?
Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė.
Knygą galite rasti 11-oje mūsų bibliotekų.
Bjørn Sortland „Minutė tiesos. Istorija apie meilę, kelionę ir meną“
Septyniolikmetė Frida sužino, kad serga sunkia akių liga ir nusprendžia nuo visko pabėgti. Nugvelbia iš mamos pinigų ir su InterRailo pasu vyksta į Italiją. Kol dar nevėlu, Frida nori pamatyti tai, kas gražiausia pasaulyje. Florencijoje ji susitinka meno mylėtoją devyniolikmetį Jakobą. Juodu leidžiasi į savitą kelionę, kurioje vaikinas išmoko Fridą naujomis akimis žvelgti į viską. Į meną, į save… ir palaipsniui į jį, Jakobą.
Bjørn Sortland puikiai išmano jaunuolių psichologiją, kuria intriguojantį, trilerį primenantį siužetą. Romane „Minutė tiesos“ daug jaunimui aktualių gyvenime klausimų ir galimų atsakymų. Tačiau greta vystomas itin svarbus meno pažinimo skatinimas. Menas, kultūrinis palikimas suveda jaunuolius, jis juos lydi viso pasakojimo metu. Tad kartu ši knyga yra tarsi savotiškas meno istorijos vadovas jaunimui.
Knyga „Minutė tiesos“ parašyta artima jaunimo bendravimui kalba, nevengiama jaunų žmonių tarpe vartojamo žargono. Savo turiniu knyga taip pat atitinka šiuolaikinio jauno žmogaus poreikį būti sudomintam. Tačiau nepasiribojama vien jaunimo problemų psichologine analize ar nelaimės eskalavimu, į sceną įvedamas menas. Toks siužetinis netikėtumas ir yra stiprioji, originalioji knygos dalis.
Knyga „Minutė tiesos“ – puikiai iliustruota 33 meno kūrinių, kuriais žavisi jaunuoliai, reprodukcijomis.
Iš norvegų kalbos vertė Alma Ločerytė-Dale.
Knygą galite rasti 9-iose mūsų bibliotekose.
Jørn Lier Horst „Uždaryta žiemai“
Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.
Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus. Padedamas vietinės policijos jis klaidžioja po skurdžiausius Lietuvos sostinės rajonų labirintus, ieškodamas atsakymų apie šiurpios nakties įvykius.
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.
Iš norvegų kalbos vertė Viktorija Gercmanienė.
Knygą galite rasti 16-oje mūsų bibliotekų.
Maria Parr „Vartininkas ir jūra“
‒ Kas stovėdavo vartuose?
Aš žioptelėjau. Kaip jis galėjo nežinoti? Visi miestelyje žino, kad Lena yra berniukų komandos vartininkė. Ji žengė žingsnį link rato vidurio mūvėdama vartininko pirštines ir metė įžūlų žvilgsnį į vyrą juodu sportiniu kostiumu.
‒ Aš.
‒ Tik tu?
Atsiradus naujam futbolo treneriui, dvylikametės vartininkės Lenos Lid gyvenimą užtemdo juodi debesys. Jos kaimynas Trilė laužo galvą, kaip padaryti įspūdį klasės naujokei. O jo senelis, nepaisydamas garbaus amžiaus, leidžiasi į žuvies milžinės medžioklę jūroje.
Šiais metais Lenai, Trilei ir seneliui tenka pakovoti patiems su savimi ir su gamtos jėgomis. Nes kas gi belieka, kai, rodos, niekas nesiseka, o visiems nė motais, ką iš tiesų sugebi?
Juk nevalia pasiduoti. Kaip Lena Lid sako: Tiems priekyje, velniai griebtų, jau pats laikas išsibudinti!
Iš norvegų kalbos vertė Agnė Guigaitė.
Knygą galite rasti 13-oje mūsų bibliotekų.
Maja Lunde „Sniego sesė“
Viena žymiausių norvegų rašytojų Maja Lunde sukūrė nepamirštamą kalėdinę istoriją vaikams.
Artėja Kūčios. Per jas Julianui sueis dešimt. Anksčiau tai būdavo pati geriausia diena metuose: namai išpuošti, visur kvepia imbieriniais sausainiais, ant eglutės žiba žvakutės ir skamba Kalėdų giesmės. Viskas, ko reikia tikroms šventėms! Tačiau šiais metais namai paskendę liūdesy. Vasarą mirė vyresnioji sesė Junė, ir nuo to laiko tėtis su mama atrodo kaip nesavi… Julianui regisi, kad šiais metais niekam neberūpi Kalėdos. Tačiau vieną dieną jis sutinka Hedvigą – linksmą raudonplaukę, kuri kalba neužsičiaupdama ir labiau už viską mėgsta Kalėdas. Ir į berniuko gyvenimą kartu su draugyste vėl ima grįžti džiaugsmas. Bet kodėl Hedviga jam ne viską pasakoja? Ir kas yra tas niūrus senis, slankiojantis apie jos namus, apie kurį ji nenori kalbėti? Aplink – vien paslaptys… O Kalėdos vis artėja.
Julianas padarys viską, kad mama su tėčiu vėl šypsotųsi. Ir kad į namus vėl grįžtų Kalėdų džiaugsmas!
“Sniego sesė” – nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, apie tai, kad kartais netenkame tų, kuriuos labiausiai mylime, – ir kad jie visuomet lieka su mumis. Tai kupina sniego ir paslapčių istorija, kuri tikrai jūsų namus pripildys kalėdinės nuotaikos.
Knygą galite rasti 15-oje mūsų bibliotekų.
Projektas kviečia skaityti interviu su vertėjais, vertėjų, literatūros kritikų mintis apie jų mėgstamiausias knygas, leidyklų rekomendacijas. Tikimąsi ir pačių skaitytojų įsitraukimo bei jų mėgstamiausių kūrinių rekomendacijų.
Kai kurias rekomenduojamas knygas jau galime rasti tik bibliotekose. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną dalijamasi įvairių leidyklų rekomendaciniu sąrašu.
Liepą skirsime lenkų kalbai, rugpjūtį – estų, rugsėjį – ispanų.
Nuo birželio projektas kvies ir į renginius, kuriuos kiekvieną mėnesį organizuos vis kitame mieste.
Sklaidykite pasaulio puslapius drauge. Daugiau informacijos apie projektą čia ir čia.