Leidiniai apie Vilnių ir vilniškius
Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga skirta 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės gimusiam ir po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje mirusiam fotografui Abdonui Korzonui. Nors Korzono ateljė Vilniuje veikė vos kelis metus (1859 – 1863 m.), jis mums svarbus dėl to, kad apie 1860 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes. […]
Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų. Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių / unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas […]
„Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vadovas“ praplečia pažintį su šiuo ilgametės katedros istorijos paveldu, taip pat supažindina ir su neatskiriamos katedros dalies – jos varpinės – raida ir dabartine ekspozicija. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos krikšto […]
„Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vadovas“ praplečia pažintį su šiuo ilgametės katedros istorijos paveldu, taip pat supažindina ir su neatskiriamos katedros dalies – jos varpinės – raida ir dabartine ekspozicija. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos […]
Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michalas Balinskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais“. Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik […]
Rami Vilniaus senamiesčio gatvelė kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai, šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė krautuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. Šis kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas. Jame nuosekliu pasakojimu, nuotraukomis, brėžiniais ir kita medžiaga […]
Knygoje trumpai aptariama miesto istorija iš lietuvių, rusų, lenkų ir žydų požiūrio taško. Šis leidinys – tai išsamus vadovas po gatves, kur nurodytos visokios įdomybės ir vietos, kurias reikia būtinai aplankyti. Knyga pateikia informacijos, kuri labai svarbi užsieniečiams, besilankantiems Lietuvoje (apie maistą, kalbą, transportą, pramogas, lietuvių charakterį ir kalendorines šventes, atostogas ir festivalius). Its […]
Knygoje geologai veda skaitytoją stačiais Vilniaus kalvyno šlaitais bei raguvomis, padeda suprasti jų unikalumą. Archeologai aprašo radiniais turtingas Aukštutinės ir Žemutinės pilies apylinkes, Kreivąjį miestą. Istorijos specialistai, remdamiesi dokumentais ir senomis nuotraukomis, primena, kad žmogus visada turėjo ambicijų keisti aplinką ir pritaikyti ją savo poreikiams. Vilniaus pilių kalvos ir slėniai Vilniaus pilių kalvos ir […]
Knygoje aptariami pastarųjų metų istoriniai, architektūriniai, archeologiniai vieno žymiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų, svarbiausios katalikų šventyklos – Vilniaus arkikatedros požemių tyrinėjimai. Pateikiama Lietuvos karalių ir kunigaikščių mauzoliejaus įrengimo istorija. Analizuojama prielaidos, ar dar netyrinėtos požemių vietose galėtų būti Vytauto Didžiojo kapavietė ir palaikai. Kitkauskas, Napaleonas Vilniaus arkikatedros požemiai / Napalys Kitkauskas ; Lietuvos […]
„Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – knyga, pasirašyta Paulio Monty slapyvardžiu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“ laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga […]
