Virtuali paroda „2020-ieji – habilituotos biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės 100-osios gimimo metinės“

Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais ir kviečia paminėti jos 100-ąsias gimimo metines. Ši virtuali paroda skirta Eugenijos Šimkūnaitės darbams ir įamžinimo vietoms atminti.

Vaistininkė, žolininkė bei etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920 03 11 – 1996 01 27) – neeilinė asmenybė, kuri paskyrė savo gyvenimą tradicinei medicinai, gamtos mokslams ir gamtos priežiūrai. Dar kartais minima, kaip „žiniuonė“, ragana arba tiesiog „Gesė“. Ji patardavo tūkstančiams į ją besikreipiančių, pradedant nuo ligų gydymo žolelėmis, bei kitais tradiciniais, natūraliais metodais ir baigiant patarimais puoselėjančiais sveiką gyvenimo būdą. Patarimus, E. Šimkūnaitė, mėgdavo užrašyti ir yra išleista ne viena jos patarimų knyga. Jos rašytos knygos ir straipsniai pasižymi gyva, lengvai skaitoma kalba.

Verta paminėti, jog Karoliniškių architektai prisimeną, kad E. Šimkūnaitė „išpranašavo“ televizijos bokšto vietą, kai toje dar tuščioje pievoje rinko vaistažoles ir būsimajam Karoliniškių rajono kūrėjui K. Balėnui prasitarė, kad ta vieta nuskambės per visą pasaulį. Iš tikrųjų, sausio 13-osios įvykiai pasklido plačiai.

Nuotrauka iš E. Šimkūnaitės receptų rinkinio knygos

Nuotrauka iš E. Šimkūnaitės knygos „Gyvačių karalystė“

E. Šimkūnaitės rašto stiliaus pavyzdys. Nuotrauka vaizduojama iš E. Šimkūnaitės receptų rinkinio knygos.

1997 m. įsteigtas E. Šimkūnaitės fondas.

Tikslas – remti E. Šimkūnaitės atminimo įamžinimą ir studijuojančius farmaciją ir vaistažolininkystę studentus bei darbus vaistažolių tyrimo srityje.

Lietuvos farmacijos sąjunga, kurios nare E. Šimkūnaitė buvo iki mirties, pritarė tokiai E. Šimkūnaitės bendraminčių iniciatyvai ir 1997 m. gegužės mėn. 9 d. nusprendė pritarti jų siūlymui įkurti Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondą, priimti Fondo įstatus ir registruoti.

 

Plačiau apie fondo tikslus, veiklą, organizuojamus renginius ir parodas galite rasti: http://www.simkunaites-fondas.lt/

1999 m. Vilniuje, Erfurto g. 4, atidarytas E. Šimkūnaitės memorialinis butas muziejus.

Šis butas taip pat yra ir E. Šimkūnaitės fondo būstinė. Jame įrengta memorialinė ekspozicija. Čia eksponuojamos knygos, įvairūs apdovanojimai, nuotraukos, primenančios jos gyvenimą, vertingiausi paveikslai bei simbolinė „vyriausiosios Lietuvos žiniuonės“ šluota. Stovi ir darbo stalas, ant kurio Eugenija Šimkūnaitė dirbo rašomąja mašinėle, greta – parankinės darbo knygos.

  • Sveiko gyvenimo receptai

Pirmoji rašytinio palikimo knyga.

Knygoje atskleidžiamos lietuvių liaudies medicinos tradicijos ir paslaptys, iškeliama gamtos reikšmė žmogaus gyvenime, populiariai aprašomi geriausiai Lietuvoje pažįstami augalai, jų gydomosios savybės.

Knyga patvirtina, kad liaudies medicina, žolininkystė, gamtosauga Eugenijai Šimkūnaitei buvo ne tik jos darbas, profesija, bet ir svarbiausia dvasinio pasaulio dalis, neįkainojamas džiugesys, kuriuo mokslininkė tik gera linkėdama dalijosi su žmonėmis.

  •  Gyvenimo paslaptys ir lemtys

Antroji žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės rašytinio palikimo knyga, kurioje spausdinamas mėnesių horoskopas pagal paukščius, metų horoskopas pagal javus, lietuvių liaudies švenčių papročiai ir burtai, taiklūs patarimai turintiems sveikatos ir gyvenimo rūpesčių.

  • Gyvenimas be tablečių

Trečioji žiniuonės rašytinio palikimo knyga padės skaitytojui geriau susivokti sudėtingame vaistažolių pasaulyje, kokią vaistažolę pasirinkti namų vaistinėlei, kaip jas užauginti, gydytis sunegalavus.

Pateikiamas sąrašas vaistažolių, uogų, grybų. Kam visa tai labiausiai tinkama naudoti, bei nuo ko apsaugo ir su kokiais negalavimais padeda kovoti.

  • Indraja – saulės duktė

„Indrajos žemė – tai visa, ką akys užmato įlipus Salako bažnyčios bokštan. Tai buvo išmintingiausias ir sveikiausias kraštas, nes Indraja žolynais, išgautais iš Saulės, gydė Indrajos žmones, pakol tie visa gera neišpūstėjo, tuo užrūstindami Indrają. Ši užpykusi išėjo iš žmonių, o kraštas sunyko nuo ligų ir aplaidžių.“

Tai yra savitas E. Šimkūnaitės rašytas kūrinys. Indraja galima aptikti ir jos rašytoje pasakų knygelėje „Girios medeliai, žali žaliuonėliai“. Verta paminėti, jog kūrinys yra parašytas rytų aukštaičių uteniškių tarme, tauragniškių šnekta, todėl dažnam skaitytojui gali sudaryti šiokių tokių kėblumų skaitant. Taip pat vartojami ir retesni, mažiau žodynuose sutinkami žodžiai.

  • Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys

Šiame leidinyje pateikiami patys populiariausi E. Šimkūnaitės sukurti ir gydymui taikyti vaistinių augalų mišiniai. Dalis šių receptų yra iš pačių pacientų, kurie konsultavosi pas žiniuonę, kita dalis yra išsaugota Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo.

  • Gyvačių karalystė

Visą savo gyvenimą habil. mokslų dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Ekspedicijų metu įvairiose Lietuvos vietovėse tirdama vaistinių augalų augimvietes, ji rinko ir tautosaką, žodžius lietuvių kalbos žodynui. Laimingom atvirumo akimirkom, įkvėpimo pagauta ju gali pateikti tokių nuostabių istorijų, legendų, pasakų.

  • Pipirų žemė

Apsakymai apie prieskoninius ir vaistinius augalus.

2013 m. Vilniuje, Erfurto g. 1 skvere, atidengtas atminimo akmuo (skulpt. Jonas Gencevičius). Akmenyje iškalti lietuviški ornamentai ir E. Šimkūnaitės pamėgtos maldos žodžiai: „Saule motule, dangun eidama neaplenk žemės mūsų“

2013 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengtas E. Šimkūnaitei skirtas paminklinis suoliukas. 

Tikimasi, jog atokvėpio valandėlė ir pamąstymai ant paminklinio Eugenijos Šimkūnaitės vardo suolelio įkvėps žmones gerbti, saugoti, mylėti bei puoselėti mus supančią aplinką, kurią taip mylėjo šviesaus atminimo Lietuvos Žiniuonė, palikusi Lietuvai neįkainojamus savo veiklos ir kūrybos turtus.

1998 m. Tauragnų vidurinei mokyklai suteiktas Dr. Eugenijos Šimkūnaitės vardas.