Pilių tyrimo centro ir Lietuvos istorijos instituto parengta studija — tai pirmas istorikų bandymas apibendrinti istorinių tyrinėjimų duomenis apie Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmus ir užpildyti keletą trūkstamų tyrimo grandžių — dokumentinių ir ikonografinių šaltinių paieškas ir tyrimus. Nauja medžiaga, kuri papildo kitų sričių tyrėjų iškeltas hipotezes apie Valdovų rūmų fasadų apdailą, interjerus, patalpų paskirtį ir t.t., dar sykį įrodo kompleksinių tyrimų svarbą. Antra vertus, jau dabar galima sakyti, kad šie atradimai apskritai keičia požiūrį į Valdovų rūmų prielaidų sistemą. Anksčiau į juos buvo žiūrima kaip į herojinės Lietuvos aukso amžiaus — „kunigaikščių Lietuvos“ atspindį (jau nekalbant apie vis dar kartkartėmis pasitaikančias frazes apie „baltų kultūros“ raišką), o dabar, reikšmingai pasikeitus rūmų statybos ir rekonstrukcijų chronologiniams akcentams, teks kalbėti apie Valdovų rūmų kaip visos LDK istorijos atspindį, o ji visa nebuvo nei tokia „gryna“ savo tautiškumu, nei tokia sėkmingai „imperialistinė“, kaip atrodė anksčiau. Teks kalbėti apie Valdovų rūmų, kaip sudėtingo ir prieštaringo LDK likimo, atspindį.
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas)
Pirmiausia, surinkta medžiaga gali atsakyti ir atsako į daugelį senosios Lietuvos valstybės politinio, administracinio, diplomatinio, teisminio, bažnytinio, ūkinio, finansinio, kultūrinio ir meninio centro, o juo Vilniaus pilys nevienodai intensyviai buvo nuo XIII/XIV iki XVIII a., šimtametės raidos klausimų. Dėl valstybinės ir net regioninės šio objekto (ypač didžiųjų kunigaikščių rezidencijos ir Katedros ansamblio, Arsenalo) reikšmės jo įvairiapusiai tyrimai atskleidžia ir aktualina daugelį bendrosios valstybės, jos politinės, kultūrinės, meninės, socialinės ir kitos raidos, santykių bei ryšių su įvairiais Europos kraštais aspektų. Vadinasi, Vilniaus Žemutinės pilies rašytinių istorijos šaltinių ir ikonografijos paieškos bei tyrimai yra, be kita ko, ir ženklus indėlis į bendrąjį Lietuvos istorijos pažinimą, valstybės, jos kultūros ir meno, taip pat visuomenės raidos istoriografijos plėtrą. Trečias svarbus sukauptos medžiagos ir jos duomenų apibendrinimų reikšmės aspektas yra taikomasis, susijęs su pagrindinio Lietuvos tūkstantmečio programos projekto — Valdovų rūmų atkūrimo — tikslesniu ir sėkmingu įgyvendinimu. 2002-2004 m. rašytinių istorijos šaltinių ir ikonografijos paieškos, tyrimai, sukauptos medžiagos duomenų apibendrinimai ne tik daugiau ar mažiau užpildo nemažai iki šiol egzistavusių žinių apie Vilniaus Žemutinę pilį, Valdovų rūmus, kitus ansamblio objektus spragų, bet ir atveria daugelį ligšiolinės istoriografijos visiškai nefiksuotų pažinimo horizontų, pateikia unikalių žinių, leidžia formuluoti tolesnių darbų uždavinius ir kryptis.
Dr. Vydas Dolinskas (Lietuvos dailės muziejus)
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje : 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos / Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 2006. – 455, [1] p.