Knygoje „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“ nagrinėjami Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832) mokslinės informacijos poreikiai, tyrimų infrastruktūra, represinės cenzūros apraiškos ir bendruomenės lūkesčiai atveriant Europos mokslo žiniją. Imperinę visa apimančios kontrolės realybę, kurioje XVIII a. pabaigoje atsidūrė Vilniaus universitetas, atspindi „informacijos gniaužtų“ terminas. Tyrimu atskleista, kaip XIX a. pradžioje universitetas buvo įtrauktas į Rusijos imperijos mokslo infosferą. Kartu skaitytojas knygoje „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“ ras publikuojamą archyvinį šaltinį, atskleidžiantį knygų ir kitų mokymo priemonių dovanojimų tipologiją ir dinamiką, aktualizuojantį atminties institucijose saugomas senojo Vilniaus universiteto vertybes. Mokslo istorijos ir paveldo studijų problematiką aprėpiantis tarpdalykinis darbas papildo XIX a. Lietuvos istorijos ir kultūros, Vilniaus universiteto, knygos ir skaitymo istorijos tyrimus.
Kaip labai svarbus tyrimo objektas, įrėminantis nagrinėjamą plačiai suprantamos mokslinės informacijos problematikos lauką, išlieka universiteto sielai prilyginama jo biblioteka, į kurią knygoje žvelgiama nauju kampu. Autorius vadintinas novatoriumi, nes į daugiau kaip šimtmetį tyrinėjamus XIX a. mokslo ir Vilniaus universiteto bibliotekos istorijos reiškinius žvelgia kitaip. Darbas reikšmingai papildo tiek Vilniaus imperatoriškojo universiteto, tiek jo bibliotekos, tiek mokslo istorijos Lietuvoje istoriografiją.
Prof. dr. Aušra Navickienė, Vilniaus universitetas
Autorius siekia parodyti mokslinės informacijos apytaką tuometėje Lietuvoje, kuri vyko per svarbiausią tos sklaidos kanalą – Imperatoriškąjį Vilniaus universitetą. Nepaisant imperinės (taigi ir cenzūrinės) realybės („informacijos gniaužtų“), kurioje funkcionavo Vilniaus universitetas ir visa Vilniaus švietimo apygarda su jos globėju priešakyje, išryškėja universiteto bendruomenės siekis maksimaliai perimti europines mokslo žinias ir jas pritaikyti vietos reikmėms. „Gniaužtų“ terminas labai taiklus, taikytinas visiems XIX amžiaus Lietuvoje vykusiems politiniams, kultūriniams ir socialiniams procesams.
Dr. Reda Griškaitė, Lietuvos istorijos institutas
Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose, 1803–1832 = The Imperial University of Vilna in the clutches of scholarly information, 1803–1832 / Arvydas Pacevičius. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – 491, [1] p. : iliustr., faks.. – (Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis / redaktorių kolegija: Loreta Skurvydaitė (pirmininkė) … [et al.]). – ISBN 978-609-07-0754-8