Šiaurės šalių literatūros savaitės Top 5
Šiaurės šalių literatūros savaitės Top 5
- 2020-11-11
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Šiaurės šalių literatūros savaitė – jau trečią dešimtmetį vykdomas kultūros projektas, kurio tikslas yra puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, propaguoti Šiaurės šalių literatūrą ir prisidėti prie skaitymo skatinimo.
Šių metų Šiaurės šalių literatūros savaitė kviečia pamąstyti apie tai, ką reiškia būti pasaulio piliečiu ir paieškoti savo vietos pasaulyje. Pasaulio atradimai yra dalis mūsų šiaurietiško paveldo, Šiaurės šalių gyventojų pėdsakų randama pačiuose įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Nuo pat istorinių atradimų senaisiais vikingų laikais iki šiaurietiškų kultūrinių pėdsakų, likusių po įvairių vėlesnių ekspedicijų.
O mes siūlome susipažinti su savita ir nepaprastai įdomia Šiaurės šalių kultūra – pristatome romanus, poezijos rinktines, kelionių vadovus, istorines apybraižas, filmus, muzikos įrašus bei kviečiame skolintis šiuos leidinius į namus.
Danija
Sakoma, kad Danija laimingiausia šalis. Tai priklauso nuo vieno dalyko: hygee. Jis jungia visą kas supa danus. Siūlome nors truputi prisiliesti prie danų kultūros, gyvenimo būdo. Gal mums pavyks suprasti kodėl jie laimingi? Danijos architektūra siekia viduramžius. Iki šių dienų išlikę dainuojamieji šokiai.
Meik Wiking „Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“
Dažnai sakoma, kad Danija yra laimingiausia šalis pasaulyje. Tai priklauso nuo vieno dalyko: hygge.
Žodžiu hygge vadinama viskas, pradedant menu kurti intymumą bei dvasiniu jaukumu ir baigiant malonumu, kurį suteikia paprasti, raminantys dalykai. Man labiausiai patinka gerti kakavą prie žvakių šviesos…
Kas yra hygge, supranti tada, kai jį pajunti. Tai jaukumas, kuris gali apimti, susirangius ant sofos su mylimu žmogumi ar dalijantis paprastu, bet skaniu maistu su artimiausiais draugais. O gal tai nutinka gaiviais mėlynais rytais, kai pro langus tik pradeda skverbtis šviesa.
Kas geriau už Meiką Wikingą gali jums papasakoti apie hygge? Meikas yra Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, daugybę metų tyrinėjęs danų gyvenimo magiją. Nuostabi, įkvepianti Meiko knyga, kurioje rasite patarimų, kaip parinkti tinkamą apšvietimą, surengti vakarėlį, sukurti hygge pirmosios pagalbos rinkinį ir net kaip apsirengti, padės jums tapti laimingesniems.
„The Danish Girl“
Pristatome DVD filmą „The Danish Girl“, kuris paremtas tikrais faktais. „Danų mergaitė“ yra 2015 m. Biografinis romantiškas dramos filmas, režisuotas Tomo Hooperio, paremtas 2000 m. To paties pavadinimo Davido Ebershoffo romanu, kurį laisvai įkvėpė danų tapytojų Lili Elbe ir Gerda Wegener gyvenimas. Lili Elbe buvo pirmoji pasaulyje, pasidariusi lyties keitimo operaciją – ji gimė būdama vyru ir dalį gyvenimo gyveno kaip garsus danų tapytojas Einaras Wegeneris. Pasikeitusi lytį, Lili Elbe nustojo tapyti.
Carl Nielsen „Violin Concerto – Clarinet Concerto – Flute Concerto“
CD kuriame skamba klasikinė danų kompozitoriaus muzika, atliekama Jonathan Carney, Kevin Banks, Gareth Davies ir Bournemouth Symphony Orchestra, dirigentas Kees Bakels.
Carl Nielsen „Maskarade“
1977 metais išleista vinilinė plokštelė, kurioje skamba Carl Nielsen opera Maskarade. Maskarade“ yra viena iš trijų Carlo Nielseno operų.Libretas Vilhelmo Anderseno, sukurta pagal Ludvigo Holbergo komediją. Pirmą kartą jis buvo parodytas 1906 m. Lapkričio 11 d. Karališkame Danijos teatre, Kopenhagoje. „Maskarade“ sulaukė nuolatinio populiarumo Danijoje, kur ji laikoma šalies nacionaline opera. Atlieka Danijos Nacionalinis Radijo Simfoninis orkestras ir choras, dirigentas John Frandsen. Atlikėjai: Tonny Landy, Mogens Schmidt Johansen, Gurli Plesner, Gert Bastian, Christian Sørensen, Edith Brodersen, Tove Hyldgaard, Jørgen Klint, Aage Haugland, Ove Verner Hansen.
Peter Hoeg „Panelės Smilos sniego jausmas“
„Panelės Smilos sniego jausmas“ – meistriškai parašytas romanas, kurį galima vadinti ir filosofiniu detektyvu, ir Danijos bei Grenlandijos gyvenimo veidrodžiu. Gyvenimo, kuriame taip maža vietos meilei ir taip daug – vienatvei ir sniegui. Gyvenimo, kurį gyvena Smila – grenlandės medžiotojos dukra, vaikystėje po motinos žūties tėvo atvežta į Daniją, tačiau širdimi taip ir likusi Grenlandijoje. Smila atšiauri, šalta ir maištinga, labiau už viską mylinti sniegą, ledą ir skaičius. Ir Izaiją – kaimynystėje gyvenantį inuitų berniuką. Todėl kai jis žūsta nukritęs nuo stogo, Smila nepatiki policijos versija – pėdos sniege jai sako daugiau. Ji jaučia sniegą ir moka jį skaityti. Ji jaučia pavojų ir klastą. Pradėjusi savo tyrimą, Smila išjudina intrigų, interesų ir nusikaltimų laviną, nubloškiančią ją iš Kopenhagos į Grenlandijos ledynus…
Tai romanas, kuriame meilė sniegui susipina su meile žmogui; šaltas, ironiškas, negailestingas, metaforiškas romanas, nuo kurio neimanoma atsitraukti. Jame yra viskas, ką norėtumėte žinoti apie sniegą, ledą, kerštą ir Šiaurę.
Norvegija
Norvegija išsiskiria vienu gražiausių gamtovaizdžių. Ji yra vienintelė Vakarų Europos valstybė, kurioje apklausos metu paaiškėjo, kad dauguma gyventojų įsitikinę, kad jų kultūra yra geresnė nei kitos kultūros.
Norvegija „Kelionių vadovas”
Vadove Norvegija padalyta į septynis regionus, juos aprašantys skyriai pažymėti skirtingomis spalvomis. Administracinės sritys (fiulkės), kurias patogu aplankyti vieną po kitos, suskirstytos į didesnes teritorijas. Pavyzdžiui, Rytų Norvegiją sudaro trys fiulkės: Hedmarkas, Opplandas ir Buskerudas. Šiaurės Norvegijos regionui priklauso Nordlandas, Tromsas ir Finnmarkas; Svalbardas (Špicbergenas) aprašytas atskirame skirsnelyje. Regionų ribos sutampa su fiulkių ribomis, išskyrus nedidelę Buskerudo dalį, kuri aptariama su Oslo fiordo apylinkėmis.
ATRASKIME NORVEGIJĄ
Motina Gamta nepašykštėjo Norvegijai gėrybių. Nedaug šalių turi tiek daug žavingų vietų – daugybę fiordų, ledynų, kalnų ir nuostabių uostamiesčių, nusidriekusių, atrodytų, begaline pakrante. Visi čia ras, kuo užsiimti – slidinėti ir plaukioti, lankyti muziejus po atviru dangumi ar stebėti banginius fiorduose, ką jau kalbėti apie kerinčią Šiaurės pašvaistę. Šalies kultūra taip pat turtinga – ji gali didžiuotis vienais geriausių Europoje muziejų, čia galima pamatyti moderniojo ir klasikinio meno kūrinių, didingų vikingų laivų, gražių medinių viduramžių bažnyčių, akį traukia ir jaukios kavinės, verdantis naktinis gyvenimas.
OSLAS IR OSLO FIORDAS
* Šurmuliuojantis parduotuvių ir naktinio gyvenimo rajonas
* Aukščiausios klasės muziejai
* Įspūdingi miškai ir paplūdimiai
Osle yra nuostabių muziejų, gražių parkų, puikių parduotuvių, čia verda naktinis gyvenimas. Miesto centre – Karlo Johano gatvėje – apstu įvairių kavinių, barų ir restoranų, mažų krautuvėlių, kuriose smagu praleisti popietę. Nacionalinė galerija – vienas geriausių dailės muziejų Europoje. Ne mažiau įspūdingas ir Muncho muziejus, taip pat Vikingų laivų muziejus. Tačiau nepamirškite ištrūkti iš miesto ir aplankyti nuostabaus Oslo fiordo, pušimis apaugusių salų ir smėlėtų paplūdimių.
Edvard Grieg „Complete Lyric Pieces for Piano“
Edvardas Grygas parašė fortepijonui populiarių kūrinių. Jie labai mėgstami daugelio atlikėjų. Šiame leidinyje rasite jų net 66. Kūriniuose persipina kompozitoriaus meilė Norvegijos gamtai, liaudies muzikos motyvams. Daugelyje fragmentų muzika demonstruoja to meto naujoves, galima atpažinti vėlyvąjį romantizmo stilių.
Grygas „Norvegiška idilė“
2004 metais išleistas CD. Tai knygos ir kompaktinės plokštelės komplektas „Klasikinės muzikos genijai“.
Laima Marija Petrusevičiūtė „Melancholy and sun. Munch and Čiurlionis“
Laimos Petrusevičiūtės dėmesys sutelktas į du menininkus – Čiurlionį ir Munchą, kurie laikomi galingais Lietuvos ir Norvegijos tautų dvasinio atgimimo simboliais, jų gyvenimu ir menu užsidegdami nepriklausomybės keliu.
Ši išskirtinė knyga, nedažnai dėl mūsų meninės kritikos, nusipelno didžiausio pagyrimo. Jis reikšmingas įvairiais požiūriais, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į svarbiausius. Visų pirma, šis glaustas ir vis dėlto subtilių pastebėjimų kupinas tyrimas sukuria tvirtą supratimo tiltą ne tik tarp pagrindinių Lietuvos ir Norvegijos meno simbolių, bet ir tarp mūsų dviejų tautų. Be to, ji išplečia tradicinę tyrimų sritį ir drąsiau nei kitų menotyrininkų kūryboje susieja Čiurlionio kūrybą su šiaurės šalių meno judėjimais.
Knut Hamsun „Misterijos“
„Misterijos – vienas svarbiausių autoriaus kūrinių. Knyga iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip realistinis romanas, kur veiksmas rutuliojasi sklandžiai ir nuosekliai. Tik truputėlį paslaptingai: į mažą Norvegijos miestelį atvyksta keistas žmogus Juhanas Nagelis, savo išvaizda, kalbomis ir veiksmais trikdantis ramią vietos žmonių gyvenimo tėkmę…
Visa, kas nutinka per Nagelio viešnagę – paslaptinga, sunkiai paaiškinama ir keista. Kaip ir tai, kuo baigiasi keistojo prašalaičio apsilankymas.
Tačiau iš tiesų romanas yra psichologinis; vienas pagrindinių veikėjų yra žmogaus pasąmonė, ji yra misterija, iracionali ir nepaaiškinama, ji valdo žmogaus sąmonę. Juhanas Nagelis atvyksta nežinia iš kur ir nežinia ko, jis prieštaringo charakterio, nenuoseklus ir nestabilios psichikos. Jis – tipiškas Hamsuno herojus.
Rašytojui neegzistuoja jokia norma, o asmenybės suskilimas ir nenuoseklumas yra visiškai natūrali būsena. Pasakojimas atveria vidines herojaus bedugnes, nuoseklų vyksmą keičia „sąmonės srautas“, sapnai, vizijos ir pasąmonės balsas; pagrindinis veikėjas – tikras nervingo mūsų amžiaus žmogaus paveikslas. Žmogaus, kurį kankina ir jo sujaukta sąmonė, ir nesuvokta pasąmonė.
Pasakydamas tik tiek, kiek būtina, Hamsunas palieka skaitytoją klaidžioti žmogiškosios misterijos labirinte, pilname nutylėjimų, užuominų ir keistų neatitikimų.
Islandija
Islandija – ledo ir ugnikalnių žemė. Tai šalis, kur išnyksta riba tarp laukinės gamtos ir žmogaus, kur šiaurietiškos spalvos dera su pietietišku gyvenimo ritmu. Jos paslaptis šiaurietiška gamta ir pietietiškas ramumas. Tai atsispindi dainose, knygose, mene. Pirmąją pristatome Islandijos dainininkę-dainų kūrėją, kompozitorę, aktorę ir muzikos prodiuserę Björk Guðmundsdóttir. Siūlom paklausyti CD.
Björk – „Homogenic“
Tai kompaktinė plokštelė kurioje skamba elektroninė muzika.
Björk – „Greatest Hits“
CD kuriame girdėsite populiariausius dainininkės hitus:
- Pagan Poetry
- Big Time Sensuality (The Fluke Minimix)
- Venus As A Boy
- Hunter
- Hidden Place
- Isobel
- Play Dead
- Possibly Maybe
- It’s In Our Hands.
Edmundas Statkauskas „Pažink Islandiją“
Edmundo Statkausko „Pažink Islandiją“ – knyga apie šalį, kurioje vis dar veržiasi ugnikalniai, šėlsta stiprūs vėjai ir danguje švyti nuostabaus grožio šiaurės pašvaistės.
Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje skaitytojas supažindinamas su Islandijos valstybe, jos istorija, kutūra, tradicijomis ir papročiais. Islandijos atradimas bei apgyvendinimas, tradicinis vietinių gyventojų maistas, šventės, kalba ir istorija – visa tai pirmoje knygos dalyje.
Antroje dalyje – daugiau nuotraukų nei teksto, nes Islandijos grožio ir išskirtinumo vien tekstu atskleisti neįmanoma. Tirpstantys ledynai ir ledkalnių lagūnos, vis dar aktyvūs ugnikalniai ir karštosios versmės, galingi kriokliai ir nuolat besiveržiantys verdančio vandens geizeriai – visa tai aprašyta ir iliustruota stulbinamomis nuotraukomis.
Trečioje knygos dalyje rasite Edmundo Statkausko praktinius patarimus keliautojams. Ši dalis aktuali visiems, besiruošiantiems aplankyti Islandiją.
Oddny Eir Ævarsdottir „Virsmas“
Islandų rašytojos Oddny Eir (g. 1972) knyga „Virsmas“ – daugybę apdovanojimų pelnęs kūrinys, tarp jų ir Europos Sąjungos literatūros premiją, parašytas dienoraščio forma, kuriame laikas skaičiuojamas ne dienomis ar savaitėmis, o įprasminamas remiantis metų virsmu, paženklinamas svarbiausiomis metų šventėmis, gamtos reiškiniais, šventųjų dienų minėjimu, galiausiai – svarbių įvykių įamžinimu. Tai daug autobiografinių bruožų turintis kūrinys, pasakojantis apie jaunos moters savęs ir savo vietos šioje Žemėje paieškas, siekiant įprasminti savo buvimą, išsaugoti tradicijas ir tuo pačiu kurti savo gyvenimą, savo ateitį.
Pasakotoja keliauja po Islandiją, Europą, lankosi muziejuose, žymių žmonių namuose, gėrisi gamtos stebuklais ir semiasi įkvėpimo savo kūrybai, gyvenimui. Šią knygą galima perskaityti skirtingai: tai ir meilės istorija, pasakojanti apie pagrindinės veikėjo ir jos mylimojo (Paukščio) santykių raidą, šeimos kūrimą; tai ir šeimos santykius atskleidžianti istorija, kurioje jautriai aprašomas pasakotojos ir jos brolio (Apuoko) ryšys.
Galiausiai – tai ir kur kas gilesnė pažintis su mums dar taip menkai pažįstama Islandijos kultūra, istorija (čia cituojamos sagos, į pasakojimą įtraukiami jų herojai, taip pat minima daugybė garsių kultūros ir meno žmonių, filosofų, mokslininkų, dvasininkų, kūrusių Islandijos, kaip šalies, istoriją). Visgi autorė išplečia pasakojimą, išsiverždama už Islandijos ribų ir kūrinyje supina daugybę kontekstų, pradedant mitologija, baigiant filosofija ir net architektūra, įtraukia gausybę garsių asmenybių, kurios svarbios jai, kaip žmogui, Islandijai, kaip šaliai, ir pasauliui – jo virsmui kasdien, kasmet, bėgams amžiams ir tūkstantmečiams. Pasak literatūros kritikų,
„Virsmas“ – tai sielos aprašymas, filosofinis pokalbis, ypatinga kelionė, žadanti atsinaujinimą. Na, o poetiškas rašytojos Oddny Eir, kūrusios žodžius ir islandų atlikėjos Björk dainoms, nuo šiol suskamba lietuvių kalba.
7 islandų poetai
Knyga „7 islandų poetai“ Lietuvoje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės islandų poezijos panorama, pateikiamas savotiškas jos skerspjūvis, iš kurio matyti islandų poezijos kryptys ir kūrybiniai ieškojimai. Rinktinėje publikuojama septynių žymiausių XX a. Islandijos poetų kūryba – tai daugkartiniai įvairių prestižinių premijų bei nominacijų laureatai, nusipelnę literatūros kūrėjai, žinomi ne tik savo tėvynėje, bet ir užsienyje. Jų kūryba išversta į daugelį kalbų.
Būdami skirtingo amžiaus jie – iškiliausi savo kartos atstovai.
- Sigurður Pálsson
- Anton Helgi Jónsson
- Gerður Kristný
- Ingibjörg Haraldsdóttir
- Vilborg Dagbjartsdóttir
- Sigurbjörg Þrastardóttir
- Þorsteinn (Jónsson) frá Hamri
Išaugusi iš pirmųjų eiliavimų, iškaltų dar senosiomis runomis akmenyse ir uolose, iš iškalbingųjų skaldų posmų, sudėtų vienokia ar kitokia proga, iš garsiosios „Poetinės Edos“, islandų poezija šiandieną gali pasigirti ne tik išsaugotomis, šimtmečius siekiančiomis, bet ir toliau sėkmingai puoselėjamomis tradicijomis, darniai įsiliejusiomis į bendrą Skandinavijos, o drauge ir visos Europos literatūros lobyną.
Nuo seniausių laikų žinoma islandų poezija atlaikė visus laiko išbandymus, paneigė netgi garsiąją žymaus danų lingvisto Rasmuso Rasko pranašystę, esą XX amžiuje jau niekas nebešnekės islandiškai (o ką jau kalbėti apie eiliavimą islandų kalba), ir garsina savo šalį toli už jos ribų.
Frida A. Sigurdardottir „Ir slenka naktis“
Romano „Ir slenka naktis“ herojė Nina – rafinuota, savimi pasitikinti šiuolaikinė moteris, reklamos agentūros savininkė. Ji budi prie mirštančios motinos lovos, bando užrašyti giminės istoriją.
Nakties tyloje atgyja praeities vaizdiniai, kažkada girdėtų giminės istorijų nuotrupos, pramotės Sunevos mėlyno šalio perdavimas iš kartos į kartą.
Naktys prie motinos lovos ir sakmės apie praeitį padeda Ninai suvokti, kad jos individualizmas, bandymas pabėgti nuo giminės saitų, pasinerti į modernų gyvenimą tėra iliuzija.
Ninai naujai atsiskleidžia jos egzistencija ir vieta ilgoje giminės moterų likimų grandinėje.
Švedija
Švarus oras, aktyvus gyvenimo būdas ir kokybiškas maistas lėmė išskirtinį šios šalies gyventojų įvaizdį pasaulyje. Prieš keletą metų garsus britų dienraštis „The Telegraph“ išspausdino straipsnį, kuriame minimos gražiausios pasaulio tautos. Patraukliausiųjų trejetuke – ir Švedija!
Švedija turi atskirą jausmaženklių (angl. emojis) komplektą, kuris buvo sukurtas pagerbti šios šalies kultūrai ir papročiams. Nors šių ženklų reikšmė švedams greičiausiai yra savaime suprantama, tačiau ne vietiniams gyventojams visai nesuprantama. Pabandykite išsiaiškinti kas tai. Tai: fika (kava ir pyragaitis), midsommar (šokis), kräftskiva (antroji vasaros pusė), dansbandsmusik (šokių muzika), kebabų pica (maistas). Visa tai susipina jų kultūroje. Taigi įdomusis jų penketas:
Lagerqvist Lars O. „Švedijos istorija“
Šioje gausiai iliustruotoje knygoje istorikas Lars O. Lagerqist su užsidegimu pasakoja nepaprastą Švedijos istoriją nuo ledynmečių pabaigos, kai besitraukiant tirpstantiems ledynams švedų žemėse įsikūrė pirmieji klajokliai medžiotojai, iki šiandieninės pažangiųjų technologijų visuomenės. Autorius supažindina mus su šimtmečių bėgyje iškilusiais Švedijos karaliais ir kitomis įtakingomis asmenybėmis ir kartu nuosekliai atkuria augimą nuo monarchijos ir aristokratų valdžios iki demokratijos ir tautos valdymo, nuo valstiečių krašto iki šiuolaikiškos pramoninės valstybės, stovinčios ant postindustrinės žinių visuomenės slenksčio.
Mikael Niemi „Populiari muzika iš Vitulos“
Tai pirmasis švedų rašytojo Mikaelio Niemio romanas suaugusiesiems, labai greit išgarsėjęs pasaulyje. Jis susideda iš dvidešimties rupaus humoro sklidinų pasakojimų, kurių herojai – du berniukai: Matis ir tylenis Nyla. Jie auga neturtingame Pajalos rajone, žmonių sutrumpintai vadinamame Vitula. Išvertus tai reiškia „Putės pelkę“ ir yra savotiškas moters vaisingumo pagarbinimas. Eina septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai, keliai asfaltuojami, smulkūs ūkiai nyksta, į kaimą įžengia roko muzika. Bet Matis ir jo draugai svajoja apie kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kuris blyksi už horizonto… Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.
„Niemis visiškai atvirai, nepripažindamas jokių tabu, rašo apie augimo bėdas ir audras. Iki Niemio literatūroje nėra buvę taip pavaizduotos vaikystės ir paauglystės“. Västerbottens-Kuriren
Suaugęs Matis su šypsena ir grauduliu prisimena vaikystės šėliojimus ir nesaldžias, nors juokingas gyvenimo pamokas.
Lena Andersson „Estera. Romanas apie meilę“
Meilė sudrumsčia ir šalčiausius protus.
Dauguma moterų išgyveno panašią istoriją. Meilė, kaip žinia, akla. Ji sudrumsčia ir šalčiausius protus. Estera Nilson – intelektuali ir nepriklausoma moteris. Ji tikrai žino, ko nori, ir elgiasi tik pagal savo principus. Tačiau kartą ją pakviečia skaityti paskaitą apie garsų menininką Hugo Raską…
Lena Andersson – viena garsiausių Švedijos žurnalisčių, rašytoja, už šį kūrinį buvo apdovanota Augusto premija.
„ABBA Gold: Greatest Hits“
„ABBA Gold: Greatest Hits“ yra švedų pop grupės ABBA rinktinis albumas. Ji buvo išleista 1992 m. Rugsėjo 21 d. Per „PolyGram“. Tai natų rinkinys skirtas balsui, gitarai ir fortepijonui. Rinkinį sudaro:
- Dancing Queen
- Knowing Me, Knowing You
- Take A Chance On Me
- Mamma Mia
- Lay All Your Love On Me
- Super Trouper
- I Have A Dream
- The Winner Takes It All
- Money, Money, Money
- SOS
- Chiquitita
- Fernando
- Voulez-Vous
- Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)
- Does Your Mother Know
- One Of Us
- The Name Of The Game
- Thank You For The Music
- Waterloo
„Mamma Mia! Here We Go Again“
Pristatome DVD. Legendinės dainos, legendiniame miuzikle „Mamma Mia! Here We Go Again“ ir tik mūsų bibliotekoje.
Prisidėkite prie šventės, dainuokite ir šokite, sužinokite kaip viskas prasidėjo! Dešimt metų po Mamma Mia! Praėjus dešimtmečiui, „Mamma Mia! Štai ir mes“ žiūrovai kviečiami sugrįžti į magišką Graikijos Kalokairi salą, kurioje, skambant ABBA dainoms, pamatys jau pamiltus aktorius Meryl Streep, Pierce Brosnan, Colin Firth, Stellan Skarsgård, Amanda Seyfried ir kitus.
Suomija
Suomija yra maža šalis. Kas geriau apibūdina Suomiją jei ne saunos, Kalėdų Senelis ir Šiaurės pašvaistės. Suomijos kultūra buvo veikiama kitų Europos šalių ypatingai Švedijos bei Rusijos. Suomijos muzika remiasi tūkstantmetėmis suomių liaudies muzikos tradicijomis.Šiais laikais Suomiją garsina nemažai garsių roko ir pop muzikos. Architektūrą lėmė šiaurietiškas klimatas ir retai apgyvendintos vietovės. Trumpai apie Suomiją:
Henrik Meinander „Suomijos istorija“
Henrikas Meinanderis šioje knygoje piešia gyvą ir ryškų Suomijos istorijos paveikslą – nuo integracijos Švedijos Karalystėje iki autonominės Didžiosios Kunigaikštystės Rusijos imperijoje, palaipsniui kitusios ir užaugusios iki sąmoningos tautos, nepriklausomos valstybės ir sumanios modernių technologijų taikytojos. Suomija, tik devynioliktame amžiuje pagaliau suvokta kaip atskira tauta ir dvidešimtajame dramatiškai išsikovojusi nepriklausomybę, augo ir vystėsi nuolat bendradarbiaudama su Baltijos šalimis ir svarbiomis Europos politinėmis jėgomis. Suomijos iškilimą lėmė ir geografinė padėtis bei gamtos ištekliai, tad knygoje nemažai dėmesio skiriama ir šalies kultūrinei bei ekonominei raidai. Skirtingai nei daugelyje tradicinių istorinių leidinių, savo knygoje Meinanderis išryškina naujausius ir net dabar vykstančius reiškinius. Kitais žodžiais tariant – autorius perkelia Suomiją į keletą istorinių kontekstų, susijusių su Baltijos ir Europos šalimis, norėdamas atskleisti, kaip susiformavo Suomija tokia, kokia ji yra šiandien – dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje.
Henrikas Meinanderis (g. 1960) – Helsinkio universiteto istorijos profesorius ir daugelio pripažintų knygų apie Suomijos ir Šiaurės šalių istoriją autorius, anksčiau dirbęs Mannerheimo muziejaus Helsinkyje kuratoriumi ir vadovavęs Suomijos institutui Stokholme.
Laima Lavaste „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“
Jei iki šiol apie suomius ir Suomiją žinote tik tiek, kad ten šalta, todėl visi geria, kad visi suomiai vaikšto su finkomis, mylisi nenusiėmę slidžių, kad ten daug ežerų, todėl ir uodų, kad Laplandija – tai tik pasakų apie trolius ir Kalėdų Senį šalis, būtinai turite perskaityti šią knygą. Žinoma žurnalistė Laima Lavaste skaitytojams šmaikčiai atveria netikėtai linksmą, stebinančią, pilną įdomybių Suomiją, keliančią ir nuostabą, ir pagarbą, ir juoką.
Pasakojama ir apie rimtus bei tragiškus suomių tautai įvykius. Jums paaiškės, kodėl iki šiol niekas nėra matęs garsiosios Mannerheimo linijos, kad per Žiemos karą kovojo visi 10 suomių tankų, kodėl suomių kariai avėjo rusų kareivių batais. Sužinosite ir apie Suomijos prezidentus, politiką, meną, sportą, garsias bendroves.
Kati Hiekkapelto „Bejėgiai“
Nuožmi Suomijos imigrantų ir vietinių gaujų kova, narkotikai ir kraupios žmogžudystės.
Galbūt kalėjimas – vienintelis būdas ištrūkti iš šio užburto rato?
Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas…
Tuo pat metu Anos partneris Eskas tiria Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą. Kaip su šia gauja susijęs jaunas nelegalus imigrantas iš Pakistano, sulaikytas narkomanų lindynėje reido metu? Keista, kad buto, kuriame jis buvo suimtas, kaimynystėje gyveno ir partrenktas senukas… Ar Anai ir Eskui pavyks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, ir sustabdyti pagreitį įgaunančias imigrantų ir vietinių gaujų kovas?
Kūrinys pripažintas geriausiu 2014 metų Suomijos detektyvu, taip pat įtrauktas į prestižinių Glass Key apdovanojimų, skiriamų geriausiems Skandinavijos detektyvams, trumpąjį sąrašą. Serijos autorė Kati Hiekkapelto (g. 1970) yra viena labiausiai pripažintų šiuolaikinių detektyvų rašytojų Suomijoje.
Marja Mattlar „Lumi“
CD skamba dainos kuriose persipynę roko folk muzikos stiliai. Siūlome paklausyti:
- Odotettavissa Iltaan Asti
- Sylissä
- Kielletty Ikävä
- Sydämelläni Minä Tiedän
- Unilaulu
- Jäljet
- Kahlittu
- Neljän Tuulen Talo
- Ikkunassa
- Olisit Minulle
- Rakkauslaulu
- Ajatuksen Voima
- Tunnustus
- Mahdollinen Mahdoton.
Sibelius „Symphony No. 5. En Saga“
Sibelius „Symphony No. 5. En Saga“ atlieka Filadelfijos orkestras, dirigentas Ormandy.
Symphony No. 5 In E-Flat, Op. 82
Tempo Molto Moderato; Allegro Moderato
Andante Mosso, Quasi Allegretto
III. Allegro Molto
En Saga, Op. 9.