Paroda „Bažnytinė muzika“ Muzikos ir meno skaitykloje
Paroda „Bažnytinė muzika“ Muzikos ir meno skaitykloje
Muzikos ir meno skaitykla toliau Jus pažindina su muzika. Šį kartą norime Jums pristatyti dvi knygas – Jono Vilimo sudarytą enciklopedinį žinyną „Bažnytinė muzika“ su kompaktine plokštele ir bažnytiniais muzikos kūriniais bei Jūratės Landsbergytės monografiją „Bažnytinė muzika ir dvasingumas Lietuvoje“.
„Daina ir giesmė senesnės nei pats žodis. Gerai žinome, koks svarbus yra ritmas ir žmogaus balsas, kai norime ką nors išsakyti, perteikti. Dar būdamas kūdikis, žmogus jau turi savo raišką ir tam tikrą kalbėseną, nors dar nepažįsta ir nemoka tarti atskirų žodžių.
Visais laikais giesmė buvo ir yra religinio kulto raiškos priemonė. Istorija byloja, kad muzika yra esminis kulto raiškos elementas: ji lydi visų kultūrų religinius šventimus per visas epochas, nuo antikos iki mūsų dienų. Tiek žydų, tiek ir krikščionių liturgijoje tikintieji išreikšdavo savo religinį jausmą ir jį perteikdavo vieni kitiems giedodami.
Muzika savo didžiausio progresą pasiekė Europoje, ne Japonijoje, ne Kinijoje ir ne Indijoje, nors jų civilizacijos buvo didžios. Kodėl? Bažnyčia per savo tikinčiųjų bendruomenes sukūrė muzikos gramatiką ir sintaksę. Gavusi laisvę, iš karto po persekiojimo amžių, ji sukūrė schola cantorum muzikos mokyklas. Vėliau popiežiui Grigaliui Didžiajam tereikėjo tik tobulinti tai, kas jau buvo sukurta.
Giesmė yra žmogaus su Dievu ir žmogaus su žmogumi bendrystės išraiška. Kai susirenka žmonių grupė Jėzaus vardu ir švenčia tikėjimo paslaptis, jų bendrasis veiksmas, vadinamas liturgija, susideda iš tam tikro skaičiaus simbolių (apeigų ir sakramentų), tarp kurių giedojimas ir muzika užima išskirtinę vietą. Bėgant amžiams, tobulėjo, keitėsi krikščioniškos bažnytinės muzikos formos. Kai kurios jų tobulai tiko religinei liturginei raiškai. Bet būtų neteisinga ir pernelyg naivu siekti visą sakraliąją muziką apriboti kuriuo nors vienu istoriniu periodu, t.y. idealizuoti kurio nors amžiaus sakraliosios muzikos stilių, visuotinai primetant jį ir ignoruojant kitus. Galiausiai Bažnyčioje kilo klausimas dėl pačios muzikos vietos liturgijoje ir apskritai Bažnyčioje.” Teologijos licenciatas, grigališkojo choralo licenciatas kunigas Vilius Sikorskas.
Taip pat parodoje:
Kompaktinės plokštelės:
- Jasiulionis A. Requiem op.24
- Lietuvos istoriniai vargonai
- Senųjų Lietuvos vargonų balsai
- Senoji Lietuvos muzika Adorate Deum. Gregorian Chant from the Proper of the Mass (Male Voices)
- Cherubini Messe du couronnement
- Cantica Sacra Lituanica
- Gregorian Chant
- Gregorian Chants from the Mass and Office for the Feast of St.Benedict of Nursia
- Halleluia musica sacra
- Lietuva ir pasaulis sakralinė muzika
- Laudate Dominum musica sacrale
- Iš Braunsbergo vargonų tabulatūros XVII a. pirmieji dešimtmečiai
- Charles Counod Caeciliemesse
Knygos:
- Abromavičius S. Vargonininkai. Kaunas 2001
- Kšanienė D. Muzikinės kultūros kelias Klaipėda 2011
- Saulnier D. Grigališkasis choralas V.2014
- Šeduikytė-Korienė E. Lietuvos vargonų menas. XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė.
- Trilipaitienė J. Jėzuitų muzikinė veikla LietuvojeV.1995