Naujosios Vilnios bibliotekoje organizuojamas projektas „Istorijų kambariai Naujosios Vilnios bendruomenei“
Naujosios Vilnios bibliotekoje organizuojamas projektas „Istorijų kambariai Naujosios Vilnios bendruomenei“
„Jei nori nueiti greitai – eik vienas. Jei nori nueiti toli – eikite kartu“ – sako Afrikiečių patarlė.
Žmonės, jų ryšiai, bendruomenė ir jautriosios mažos istorijos – tai, kas ypatingu būdu atskleidžia psichologinį nutikusių įvykių, laiko ir vietų portretą, kuris papildo ar net sugriauna didžiuosius istorinius faktus, leidžia suprasti ir permąstyti save ir šį laiką, atrasti jėgų atsinaujinti ir surasti papildomų reikšmių savo gyvenimui.
Naujosios Vilnios biblioteka nuo 2021 m. gegužės mėn. organizuoja Lietuvos kultūros tarybos projektą „Istorijų kambariai Naujosios Vilnios bendruomenei“. Projektu siekiama Naujosios Vilnios bendruomenėje bei aklųjų ir silpnaregių palaikymo grupėje įgalinti istorijų pasakojimo įrankį ir tokiu būdu stiprinti tarpusavio ryšį, skatinti įvairiais būdais dalintis savo mikro istorijomis, „prisijaukinti“ vieni kitus, išryškinti problemas, kurti bendruomenines idėjas, perteikti vertybes ir ypatingu būdu papildyti ir vieni kitus, kuriant tvirtesnę bendruomenę, atvirą vieni kitiems ryšį.
Projekto organizatoriai kvietė dvi auditorijas – Naujosios Vilnios bendruomenės narius bei akluosius ir silpnaregius kas mėnesį susitinkti vis skirtingose trijų asmenų grupėse virtualioje erdvėje.
Tai buvo puiki galimybė pasakojant istorijas jausti laisvę išreikšti save, jaustis saugiu, išgirstu ir suprastu. Kaip ir skaitydami knygą, kartais mes tapatinamės su knygos personažu, atrandame bendrystę, įžvelgiame prasmę, taip ir istorijų pasakojimų metu besiklausantieji galėjo surasti tą patį, žinomą ir pažįstamą, o gal visai skirtingą, bet papildomą turinį, kuris jiems priminė ir parodė visų mūsų bendrumą. Pasakodami istorijas dalinomės savo idėjomis, patyrimais, įžvalgomis, kurios nejučia mums primindavo apie vertybių svarbą, kaip kasdieniai dalykai įtakojantys mūsų gyvenimą, priklauso nuo mūsų vertinimo, kaip svarbu pažvelgti į įvykius iš laiko perspektyvos, pastebėti, ko jie mane išmokė. Pokalbis kitu kampu atveria galimybę dar aiškiau pamatyti, kiek bendro turime, kokie skirtingi ir tuo įdomūs esame.
Vėliau, atsiradus galimybei, buvo organizuojamos ir kūrybines dirbtuvės, kurių metu, pasitelkiant taikomojo teatro metodą, projekto dalyviai buvo kviečiami tirti ir analizuoti save pačius, Naujosios Vilnios socialinę terpę ir jame vykstančius vidinius procesus, kasdienes istorijas, miestiečių patirtis, įtakas, kaimynystės problemą, o taip pat permąstyti šio periferinio miesto rajono tapatybę ir bandyti jį suvokti iš skirtingų laikiškumo, disciplinų, asmeninių bei bendruomeninių patirčių.
Nuo šių metų rugpjūčio 6 d., projekto vykdymo metu, Naujosios Vilnios biblioteka kvies apsilankyti Roko Morkūno fotografijų parodoje, kurioje įamžinti Naujosios Vilnios gyventojai – nematomi, nepatogūs, kupini nesuvaidinto tikrumo ir pati Naujosios Vilnios erdvė su specifine aura, daugiakalbe ir daugiakultūre tapatybe. Rugsėjo – spalio mėnesiais planuojama užbaigti projektą kviečiant vietos gyventojus organizuoti turų ciklą po Naujosios Vilnios teritoriją, išryškinant vietos unikalumą, asmeninius pastebėjimus ir tai, kas įdomu ir autentiška, bet nebūtinai reprezentatyvu. Projektą planuojama užbaigti kolektyvine artefaktų paroda bei dirbtuvių metu atliktų užduočių ekspozicija, kuri leistų bendrai susumuoti vietos gyventojų išryškintas problemas ir vizijas bei jautrųjį socialinį audinį.