Rytis Ambrazevičius „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“. Mokslo monografija. LMTA, Vilnius, 2017.

Knyga „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“ apie tai, kaip mūsų smegenys kuria muziką. Autorius bando atsakyti į klausimus, kodėl yra muzikinė gama, dermė, kodėl joje dažniausiai yra septyni garsai, kodėl yra ritmas ir metras, kodėl Indijos ar Afrikos tautų muzikos ritmika, sąskambiai mums kartais atrodo keistoki, kodėl gyva muzika skamba kitaip negu mechaninė? Atsakymai, – teigia knygos autorius – mūsų smegenyse: „Būtent smegenys, daugiasluoksnė atmintis iš chaotiško oro ar kitokių virpesių mišinio atsirenka, kas joms svarbu – sukuria ir gamą ir ritmą, ir daug kitų dalykų, kurie sudaro muziką; netgi „pataria“ ausims, ką girdėti“.

 

 

 

 

Eugenijus Skerstonas „Prabanga. Mada. Stilius“. Žara. Vilnius, 2018.

Leidinys skirtas mėgėjams ir profesionalams, visiems, kas domisi išvaizdos mada, naujovėmis ir veiklos organizavimu prabangos bei mados sektoriuose ir su individo stilingumu susijusiais klausimais. Knygoje „Prabanga. Mada. Stilius“ šitie trys socialiniai reiškiniai suvokiami, kaip kūrybinės ir gamybinės veiklos rezultatas, lemiantis dvasinių bei materialinių gėrybių perskirstymo rinkose kaitą. Todėl neišvengiamai prabangos, mados ar stiliaus pokyčiai veikia ir skatina kultūrines permainas. Knygoje yra septyniasdešimt svarbių temų, 63 schemos ir lentelės, 13 priedų, skirtų profesionalams ir mėgėjams, kuriems išvaizdos mada yra svarbi pažangios visuomenės emocinio, dvasinio ir ekonominio gyvenimo dalis. Socialinių mokslų daktaras, publicistas Eugenijus Skerstonas išleido knygas apie madą ir interjerų stilius: „Domicilium elegans“ (2011 m.), „Privatus Vilnius. Interjerai“ (2012 m.), „Privatus Vilnius. Namų puošyba“ (2013 m.) ir „Mados psichologija“ (2014 m.).

 

 

 

Gabija Surdokaitė-Vitienė „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolinio Rūpintojėlio“. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017.

Rūpintojėlis – vienas svarbiausių XX a. Lietuvos atvaizdų. Rūpintojėlis visų pirma – religinis atvaizdas, išreiškiantis vieną iš Kristaus kančios epizodų. Liaudies meistrų drožtos Rūpintojėlio skulptūros laikomos Lietuvos simboliu, jos dažniausiai pasirenkamos norint oficialiai ar viešai reprezentuoti šalį. Vieniems jis – tautos ar lietuvio charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, šeimos užtarėjas, globėjas. Knygoje pateikiama šio atvaizdo kūrimo ir sampratos istorija. Autoriai tikisi, kad skaitytojui Susimąsčiusio Kristaus ir Rūpintojėlio istorija bus įdomi ir suteiks daug naujos informacijos.

 

 

 

 

 

„Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ (sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė).  Lietuvos kompozitorių sąjunga bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Vilnius, 2018

Knygos autorius – lenkų muzikologas Krzysztofas Droba (1946–2017), kurio dėka Šaltojo karo metais užsimezgė neformalūs Lietuvos ir Lenkijos muzikų ryšiai, svariai prisidėję prie lietuvių muzikos tarptautinės sklaidos. Anot knygos sudarytojos Rūtos Stanevičiūtės: „Daugiau nei 40 metų Krzysztofas Droba puoselėjo lietuvių muziką, kaip brangų lobį – skatino, skleidė, dalijosi su kitais, o kartu kritiškai analizavo ir interpretavo“. Kartu su Krzysztofu Droba knygos sudarytoja Rūta Stanevičiūtė atrinko 26 tekstus:  recenzijos, straipsniai, pokalbiai, pristatantys plačią istorinę panoramą – nuo politinio rezonanso sulaukusio teksto „Jauna lietuvių muzika“ iki specialiai šiam leidiniui parašytų straipsnių „Dar kartą apie apeigas“ apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą. Deja, autorius šio leidinio nebesulaukė, 2017 m. lapkritį jis netikėtai mirė.

 

 

 

Algimantas Bražinskas. „Pavasario vilionės“. Algimanto Baltakio eilės. Vilnius, 2017.

Dainų rinkinyss balsui ir fortepijonui. Turinys: Vasaros naktį, Pavasario vilionės, Viešnia, kurios laukiu, Ilgesio daina, Burlaivio stiebai, Dainelė gimusi netyčia, Prie Nemuno vėlyvą rudenį, Nieko nekalbėjai, Viską pasakei, Vakaro malda.

 

 

 

 

 

 

All Woman. Vol. 3. A collection of songs for female vocalists. For piano and voice, complete with lyrics and guitar chord boxes IMP. London 1995. .

Songlist: The Power Of Love; My Baby Just Cares For Me; Let’s Stay Together; The First Time Ever I Saw Your Face; The Loco-motion; Take My Breath Away; Hero; Promise Me; Love Letters; Woman In Love; Total Eclipse Of The Heart; Fame; Someday (I’m Coming Back); Almaz; Big Spender; Respect; Like Dreamers Do; From A Distance; I Have The Feeling I’ve Been Here Before; Rhythm Is Gonna Get You; Saving All My Love For You; Crazy For You; Caught Up In The Rapture; My Funny Valentine.

 

 

 

 

Lietuvių kompozitorių kūriniai birbynei ir fortepijonui. Sudarytojas Kęstutis Lipeika. LMTA. Vilnius, 2018.

Metodinis rinkinys, skirtas įvairaus amžiaus moksleiviams ir žemesniųjų kursų studentams. Į rinkinį įtrauktos E. Čiplio, D. Danilaičio, S. Jonkaus, R. Mikelsko, V. Striaupaitės-Beinarienės pjesės. Sudarytojas tikisi, kad rinkinys bus naudingas ugdant jaunuosius atlikėjus ir praturtins jų programas lietuvių kompozitorių kūriniais.

 

 

 

 

 

Natų serija „Vox juventutis“

Jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkursas „Vox juventutis“ pirmą kartą surengtas 2007 m. Konkursą inicijavo Lietuvos nacionalinis kultūros centro specialistas, kompozitorius, dirigentas Donatas Zikaras ir choro „Jauna muzika“ meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas. Iki šiol įvyko 11 konkursų, kurių finaluose varžėsi per 100 jaunųjų kompozitorių opusų.

Serijoje:

Mykolas Natalevičius. „O Crux, ave“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Mykolo Natalevičiaus kompozicija pažymėta muzikine kryžiaus ženklo simbolika – „susikryžiuojančia“ intervalika harmonijoje, sekundų ir tercijų motyvais. Tai suteikia visam kūrinio audiniui stilistinio vieningumo. Įdomūs, gana spalvingi harmoniniai planai, netikėtos moduliacijos tarsi perkelia žvilgsnį, pakeičia regėjimo kampą ir atveria naujos tonacijos nuspalvintą naują vaizdinį ar emociją. Choro dirigentus-praktikus turėtų nudžiuginti ir tai, jog kūrinys nėra pernelyg sudėtingas – jį atlikti galėtų ne tik profesionalus, bet ir aukšto meninio lygio mėgėjų choras. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

 

 

‎ Juta Pranulytė.  „Libera me“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Jutos Pranulytės „Libera me“ išsiskiria chorinės faktūros daugiaplaniškumu – sudėtinga harmoninė kalba derinama su polifonijos elementais, savo spalvą įneša ir solistė sopranas. Tokią įvairią, nemonotonišką, netgi individualizuotą faktūrą mėgsta atlikti choristai. Išraiškinga ir ritmika. Visi šie elementai sudaro įdomų, ekspresyvų ir kai kur netgi dramatišką muzikinį audinį, tuo aiškiai pateikiant klausytojui „Libera me“ pagrindinę mintį: „Gelbėk mane, Viešpatie, nuo amžinosios mirties tą siaubingąją dieną“ (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

 

Monika Sokaitė. „Divina commedia. Paradiso. Canto XXXIII“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Jausmingas Monikos Sokaitės kūrinys „Divina commedia. Paradiso. Canto XXXIII“ stebina ypač stipriu, ekspresyviu vientisu vedimu – toks brandus, kažkuo „verdiškas“ vokalinis vedimas į aiškiai išreikštus kulminacinius taškus leidžia išgyventi ir daugiabriaunę temą, ir pajusti tvirtai suręstą, labai aiškią formą. Nežiūrint tarsi vienodokos ritminės faktūros, audinys yra visiškai nemonotoniškas. Tam pasitelkiamos harmoninės priemonės – harmoninė kalba yra ir ypač sudėtinga, su tirštais, beveik klasteriniais akordais ir skaidria, beveik unisoninio skambesio lengva, „perregima“ faktūra. Kūrinio jausmingumas išsilieja netgi melizmomis, o bendras vedimas primena vienu atsikvėpimu išgiedotą maldą Mergelei Marijai – augančią, kylančią, o pabaigoje išskaidrėjančią. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

Raimonda Skabeikaitė. „Lux mundi“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Raimondos Skabeikaitės „Lux mundi“ pirmiausia patraukia idėjos pasirinkimu – šviesos, dieviškumo ir dvasios išaukštinimo priešpastatymas žemiškajai, tamsesnei materijai suteikia autorei galimybių pateikti kontrastingą, ekspresyvią muzikinę drobę. Kūrinys tiesiog stebina faktūros ir raiškos priemonių įvairove ir skirtingų epizodų sudėliojimu į vientisą ir formos prasme logišką muzikinį statinį. Net nuostabu, kaip tokiame nedideliame muzikiniame paveiksle tilpo ir ramus harmoninis peizažas, ir jaudulio kupini ritminiai šnabždesiai, ir įtaigus homofoninis choro epizodas, atvedantis į išraiškingos konfigūracijos soprano solo. Visi šie žemiškojo ir dangiškojo pasaulio aspektai galiausiai išsilieja į tvirtą keturbalsio choro (puiku, kad neišsklaidytą balsų divisi) kulminacinį epizodą. Repriza trumputė, vos keliolikos taktų, tačiau, mano nuomone, jų yra lygiai tiek, kiek reikia nusiraminimui ir grįžimui į emocinę pusiausvyrą. Šiek tiek gaila tik dėl vieno dalyko: kūrinyje yra keletas tokių sudėtingų harmoninių epizodų, kurių nemanau, kad ryžtųsi atlikti net pajėgūs mėgėjų chorai, o „Lux mundi“ tikrai vertas skambėti scenoje kuo dažniau. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

‎ Raminta Naujanytė. „To find the moon“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Ramintos Naujanytės „To find the moon“ poetės Lidijos Šimkutės tekstu piešia muzikinį paveikslą, kuris beveik tiktų kinematografiniam epizodui su kalnų vaizdais ir serpentinais. Netgi pirmųjų taktų harmoniniai „laiptai“ kupini judėjimo. Kūrinio faktūroje tarsi išvystame skirtingus personažus, kadangi iškeliamos skirtingos tembrinės grupės: yra ir atskiras vyrų balsų epizodas su aktyviu ritminiu piešiniu, ir merginų balsų melodija neaukštoje tesitūroje, prie kurios prisijungia tenorų grupė. Galiausiai, visi skirtingi personažai susivienija ėjimui į viršų keliomis bangomis, tarsi pailsėdami ir vėl įgaudami vis didesnės jėgos. Tokiu būdu gimsta kūrinio forma su aiškiai išreikšta kulminacija ir nusiraminimu skambant žodžiui „viltis“. Net stebina, kaip jauna autorė tiksliai valdo chorinę faktūrą, konstruodama tokią aiškią, darnią formą ir perteikdama poezijos filosofinę mintį. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

Monika Zenkevičiūtė. „Agnus Dei“. Mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Patys pirmieji Monikos Zenkevičiūtės „Agnus Dei“ taktai suintriguoja – moterų balsų epizodas pačioje kūrinio pradžioje parašytas meistriškai. Tokių pavykusių epizodų kūrinyje yra ir daugiau, tačiau, bent jau mano nuomone, visuma vis tik nesusirenka į darnų statinį. Galbūt tai lemia kiek marga kūrinio stilistika. Tiršti harmoniniai „debesys“ kaitaliojasi su minimalizmo bruožų turinčiais fragmentais. Šį kūrinį galima laikyti bandymu ištrūkti iš savo mokytojo kūrybinės įtakos: pažvelgus į partitūrą net vizualiai aiškiai matosi „urbaitiški“ epizodai, tačiau kai kuriuose epizoduose akivaizdus autorės individualus kūrybinis braižas. Choriniam atlikimui sunkumų apstu ir tai, deja, gerokai apriboja galimų atlikėjų ratą (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

 

Beata Juchnevič. „Apie trūnijantį medį“. Natos mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Beata Juchnevič pasirinko Vytauto Mačernio eiles ir jas išdainavo tarsi vienu galingu atodūsiu. Nedidelės apimties choriniame kūrinyje „Apie trūnijantį medį“ labai raiškiai, tiesiog peizažiškai atskleisti šio poetinio teksto vaizdiniai ir jausminiai niuansai. Homofoninė faktūra, stiprus vedimas, daug kylančių aukštyn garsaeilių, stipri dinamikos kaita, ryškiai išreikšta kulminacija – visa tai pripildo kūrinį didelės ekspresijos. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).

 

 

 

 

 

Ieva Paranauskaitė. „Prie ramių vandenų“. Natos mišriam chorui. Vilnius, 2018.

Ievos Parnarauskaitės „Prie ramių vandenų“ drąsiai vadinčiau chorine miniatiūra, nors savo trukme kūrinys nėra mažesnis už kitus. Tai miniatiūra ne apimtimi, o esme – kompozicija tarsi sutelkia, nukreipia į save, į subtiliausius vidinius išgyvenimus. Stebina, kaip tokia jauna autorė sugebėjo kukliomis, gana paprastomis priemonėmis išgauti tokį ryškų, vientisą, bet be galo turtingą niuansų, vaizdinį. Jau nuo pat pirmųjų taktų, kur ant vienos natos banguoja, supasi iškvėpimai „š“ ir „ū“, autorė mus įtraukia, panardina į ramybės ir meditacijos būseną. Ant to ramaus supimosi ateina paprasto kylančio garsaeilio melodija „Man nieko netrūksta“, primenanti Phillipe‘o Glasso operos baigiamąją Gandžio ariją: čia lygiai taip pat paprasta kylanti diatonika sukuria nuostabiausios melodijos įspūdį. Džiugu ir tai, kad dėl gana nesudėtingos chorinės faktūros kūrinys gali būti įveikiamas ir stipresniems mėgėjų chorams, norintiems prisiliesti prie jaunųjų autorių kūrybos. (Apžvalgos autorė muzikologė Rasa Gelgotienė).[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]