Lietuvos universitetų metai

Kauno technologijos universiteto ištakos – 1922 m. vasario 16 d., kai Kaune įkuriamas Lietuvos universitetas ir jame veikę techniškieji fakultetai.

1950–1990 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) pavadinimu veikusi pirmoji savarankiška aukštoji technikos mokykla Lietuvoje garsėjo ultragarso ir vibrotechnikos laboratorijomis, tekstilės moksliniais tyrimais.

Po 1990 metų, atgavęs universiteto statusą, KTU pasuko sparčiu studijų bei mokslo reformų keliu. Universitete toliau siekiama darnios mokslo, verslo ir pramonės partnerystės, kuriant ir įgyvendinant naujas idėjas, inovacijas ir išradimus. Šiuo metu jame veikia net 9 fakultetai:  Panevėžio technologijų ir verslo, Matematikos ir gamtos mokslų, Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Statybos ir architektūros, Socialinių, humanitarinių ir menų, Cheminės technologijos, Elektros ir elektronikos, Informatikos, Ekonomikos ir verslo fakultetai. Universitetas siūlo 40 bakalauro, 54 magistrantūros ir vieną vientisųjų studijų programą. Studentams yraa net 20 doktorantūros programų bei galimybė gauti pedagogo kvalifikaciją.

Nuo 1922 m. Universitetą baigė per 153 000 absolventų. Šiandien universitetui vadovauja rektorius prof. Eugenijus Valatka.

KTU leidykloje „Technologija“ leidžiamos spausdintos, elektroninės knygos ir kiti leidiniai. Pagrindiniai leidiniai yra vadovėliai, mokslo monografijos ir studijos, studijų literatūra, mokslo periodikos žurnalai ir disertacijos. Visi leidiniai yra recenzuojami ir jiems keliami ypač aukšti turinio, kalbos, spaudos ir kiti reikalavimai.

Informacija parengta remiantis KTU.LT

KTU.LT nuotr.

Universitetas įkurtas 1991 m. sausio 1 d. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinio fakulteto, Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakulteto, Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto pagrindu. Iš pradžių turėjo tris fakultetus (Humanitarinių ir gamtos mokslų, Jūrų technikos ir Pedagogikos) ir apie 3000 studentų, o šiandien universitete yra 3 fakultetai ir 2 institutai – Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Sveikatos mokslų, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetai bei Jūros tyrimų ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutai. Klaipėdos universiteto rektorius – prof. dr. Artūras Razbadauskas.

 

Universitete vykdomos 27 bakalauro, 32 magistrantūros studijų programos, doktorantūros, papildomosios, pedagoginės studijos. Čia atliekami įvairūs jūrinės problematikos moksliniai tyrimai, Klaipėdos universiteto mokslininkai dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programose, rengia mokslines konferencijas, seminarus.

Klaipėdos universitetas turi savo laivyną. Jį sudaro mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, mokomasis burlaivis (gafelinė škuna) „Brabander“ ir jūrinė dvistiebė jachta „Odisėja“ (šie du laivai naudojami mokomojo buriavimo, laivavedybos mokymo, nardymo, paukščių stebėjimo tikslais).

Klaipėdos universiteto leidykloje išleista daugiau kaip 1800 pavadinimų knygų. Leidžiami mokslo žurnalai „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“, „Archeologia Baltica“, „Tiltai“, „Jūra ir aplinka“ ir kiti, taip pat universiteto žurnalas „Mens Libera“, taip pat monografijos, mokslinių konferencijų pranešimų rinkiniai, vadovėliai, mokomosios knygos studentams, natų rinkiniai, informaciniai, proginiai Klaipėdos universiteto bei jo fakultetų leidiniai.

Informacija parengta reminatis KU.LT

KU.LT nuotr.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) ištakos – 1934 m., kada buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), rengiantys kūno kultūros specialistus ir suteikiantys jiems aukštąjį išsilavinimą. 1938 m. AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija – rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus – perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.

Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m.

1999 m. Institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). 2012 m. Akademija tapo Lietuvos sporto universitetu (LSU). Nuo pirmųjų įkūrimo metų LSU išlieka unikali aukštoji mokykla šalyje, rengianti kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistus. Šiandien universitetui vadovauja rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė.

Lietuvos sporto universitetas yra svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių ir tradicijų puoselėtojas. Studentams siūlomos 6 bakalauro, 10 magistrantūros ir 2 doktorantūros studijų programos.

Nemažai Universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais. Tarp jų Europos bokso čempionas A. Šocikas, Olimpinio aukso medalio laimėtojas ir krepšinio pasaulio čempionas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių čempionai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai lengvaatletė A. Skujytė, stalo tenisininkė R. Garkauskaitė-Paškauskienė, irkluotoja D. Vištartaitė, baidarininkai R. Nekrošius ir A. Olijnik, boksininkai V. Subačius ir E. Kavaliauskas, dziudistas M. Paškevičius ir kiti sportininkai.

Universitetas leidžia elektroninį mokslo žurnalą „Laisvalaikio tyrimai“, du kartus per metus pasirodo recenzuojamas laisvos prieigos žurnalas „Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija“. Taip pat leidžiamos universiteto mokslininkų monografijos, studijos, mokslo populiarinimo leidiniai.

Informacija parengta reminatis LSU.LT

LSU.LT nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija – pagrindinė šalies aukštoji mokykla, ruošianti scenos meno profesionalus. Akademijos istorija neatsiejama nuo profesionalaus muzikos mokymo ištakų Lietuvoje, o jos pradžia byloja apie 1919 m. kompozitoriaus Juozo Naujalio Kaune įsteigtą pirmąją oficialią muzikos mokyklą.

Šiandien Akademija rengia muzikos atlikėjus, kompozitorius, muzikologus, teatrologus, pedagogus, kino, šokio, teatro, televizijos specialistus, meno vadybininkus, atlieka mokslinius tyrimus. Vykdomos trijų pakopų studijos: bakalauro, magistro, doktorantūros. Studijų, meno ir mokslo veiklą LMTA vykdo 3 fakultetai, 25 katedros ir prie jų veikiančios 4 studijos, 1 skyrius, 6 centrai. Akademijai vadovauja rektorė doc. dr. Judita Žukienė.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Leidybos centras leidžia mokslo monografijas, mokslinius žurnalus „Lietuvos muzikologija“, „Muzikos komponavimo principai“, „Ars et Praxis“, mokslinių ir metodinių straipsnių rinkinius, konferencijų pranešimų rinkinius, šaltinius, vadovėlius, studijų ir metodinę literatūrą, natas, garso ir vaizdo įrašus, informacinius ir reklaminius leidinius, kitą literatūrą.

Informacija parengta remiantis LMTA.LT

M. Endriuškos, J. Šopos, G. Jauniškio nuotr. (LMTA.LT)

Medicinos studijos Kaune pradėtos 1919 m. pabaigoje. 1920 m. Medicinos skyrius tapo Aukštųjų kursų padaliniu. 1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanu 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, nuo 1924 m. – Vladas Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė: pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), MF klinikų rūmai (1940 m.). Medicinos studijos Kaune buvo tęsiamos ir nacių okupacijos metais (dekanas prof. Juozas Meškauskas).

1950 m. sovietinei valdžiai reorganizavus universitetą, įkurtas Kauno medicinos institutas (direktorius prof. Juozas Kupčinskas). Nuo 1953 m. KMI vadovavo prof. Zigmas Januškevičius, kurio pastangomis institutas dalyvavo tarptautinėse programose, buvo plečiama materialinė studijų bazė. 1989 m. KMI reorganizuotas į Kauno medicinos akademiją (rektorius prof. Antanas Praškevičius).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas aukštojo mokslo reiškinys Lietuvoje. 2010 m. Seimo nutarimu sujungus Kauno medicinos universitetą (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje, tęsianti geriausias KMU ir LVA tradicijas. Universiteto rektorius prof. dr. Rimantas Benetis.

Universitete studijos vyksta 81 mokslo ir studijų padalinyje: 4 mokslo institutuose, 20 katedrų, 48 klinikose, 9 fakultetų institutuose. LSMU vykdomos pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų bei nepertraukiamos, apimančios pirmąją ir antrąją. Baigusiems pirmosios, antrosios pakopos ar vientisųjų studijų programas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro arba magistro) laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija. Universitetas siūlo 13 bakalauro, 15 magistro ir 4 vientisųjų studijų mokslo programas. Taip pat doktorantūros studijas 10-yje mokslo sričių.

LSMU leidžia šiuos mokslo žurnalus: „Medicina‟, „Veterinarija ir zootechnika, „Gyvulininkystė‟, „Nursing education, research & practice‟. Taip pat savaitraštį „Ave Vita‟, studentams skirtus vadovėlius, mokomąją ir kitą literatūrą, su universiteto veikla susijusius leidinius.

Informacija parengta remiantis LSMU.LT

LSMU.LT nuotr.

Universiteto pradžia sietina su 1990–1997 m. veikusia Lietuvos policijos akademija, kuri 1997–2000 m. buvo pervadinta į Lietuvos teisės akademiją, vėliau, 2000–2004 m. pavadinta Lietuvos teisės universitetu. 2004 m. universitetui suteiktas Mykolo Romerio vardas.

Universitetas rengia edukologijos, ekonomikos, humanitarinių mokslų, komunikacijos, politikos, psichologijos, sociologijos, teisės, vadybos, visuomenės saugumo ir viešojo valdymo specialistus. Tai didžiausias Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas. Jam vadovauja rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.

Universitete veikia: Teisės mokykla, Viešojo saugumo akademija (Kaune), Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas bei Viešojo valdymo ir verslo fakultetas. 21 MRU studijų programa yra vykdoma anglų kalba (10 – pirmojoje pakopoje, 17 – antrojoje pakopoje. Iš jų 9 yra jungtinės, 6 – validuotos arba dviejų diplomų bei 6 nacionalinės, dėstomos anglų kalba).

Mykolo Romerio universiteto mokslininkai ir tyrėjai vykdo socialinių ir humanitarinių mokslų disciplininius ir tarpdisciplininius fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus. Kasmet publikuojama beveik 600 mokslo darbų, įgyvendinama beveik 50 mokslo projektų, suteikiame apie 50 užsakomųjų paslaugų, vykdomos 6 mokslo krypčių doktorantūros studijos, teikiamos moksliniais tyrimais grindžiamos ekspertinės paslaugos ir sprendimai atsakingoms institucijoms ir visuomenei.

Universitetas leidžia tęstinius ir teminius mokslo žurnalus: „Jurisprudencija“, „Viešoji politika ir administravimas“, „Socialinis darbas“, „Intelektinė ekonomika“, „Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka“, „Socialinių mokslų studijos“, „Socialinės technlogijos“, „Sveikatos politika ir valdymas“, „Verslo sistemos ir ekonomika“, „International Comparative Jurisprudence“, „Social Inquiry into Well-Being“.

Informacija parengta remiantis VLE.LT, MRUNI.EU

MRUNI.EU nuotr.

Vilniaus dailės akademijos šaknų reikia ieškoti XVIII a. –  1793 m. LDK Vyriausiojoje mokykloje įkurta Architektūros katedra (vadovas prof. Laurynas Stuoka-Gucevičius), o 1797 m. – Tapybos ir piešimo katedra (vadovas prof. Pranciškus Smuglevičius, vėliau – prof. Jonas Rustemas).

1803 m. pertvarkius vyriausiąją mokyklą į Vilniaus universitetą, įsteigtas Literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros, o 1805 m. – Raižybos (grafikos) katedra. Visos šios katedros sudarė Dailės skyrių, vadinamąją Vilniaus meno mokyklą. Joje buvo rengiami architektai, tapytojai, skulptoriai, raižytojai ir piešimo mokytojai. Katedrų veikla nutrūko 1832 m. carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą.

1919 m. Vilniuje iš naujo atidarius Stepono Batoro vardu pavadintą universitetą, jame buvo Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.

Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923 m.), grafikos, skulptūros (abi 1926 m.), dekoratyvinės tapybos (1929 m.), keramikos (1931 m.), industrinės dailės (1938 m.) studijos. Profesorių Justino Vienožinskio, Juozo Mikėno, Stasio Ušinsko, Antano Gudaičio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminsko, Jono Mikėno, Liudviko Strolio, Petro Aleksandravičiaus ir kitų menininkų mokiniai sudarė aukštosios mokyklos pedagogų branduolį.

1940 m. Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuojami į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. 1941 m. Kauno taikomosios dailės mokykla tampa Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. – Vilniaus valstybiniu dailės institutu). Nacių okupacijos laikotarpiu 1943 m. abi šios mokyklos uždaromos, o 1944 m. vėl atsikuria.

Augant Akademijai ir didėjant studentų skaičiui, įvedamos naujos specialybės, steigiamos katedros (1959 m. – Meno istorijos, 1960 m. Dailės pedagogikos, 1961 m. – Pramoninės dailės ir kt.). 1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai. 1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.

1988 m. buvo smarkiai atnaujinamas dėstytojų kontingentas, rektoriumi išrinktas prof. Vytautas Brėdikis.

1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.

Šiandien šiai įstaigai vadovauja pirmoji VDA rektorė moteris – prof. dr. Ieva Skauronė. Akademija savo studentams siūlo 46 studijų programas, 3 doktorantūros studijų kryptis. Yra 4 fakultetai ir 1 institutas.

VDA turi biblioteką, muziejų, leidyklą, spaustuvę, parodų sales „Titanikas“, galeriją „Akademija“, juvelyrikos galeriją „ARgenTum“, tekstilės galeriją „Artifex“, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galeriją „Židinys“, parodų erdvę „5 MILLS“ (visi Vilniuje), Telšių galeriją, Nidos meno koloniją, studiją Tarptautiniame menų miestelyje (Cité Internationale des Arts) Paryžiuje, administruoja Panemunės pilį.

VDA leidžiamas periodinis mokslo leidinys „Acta Academiae Artium Vilnensis“, taip pat meno albumai, VDA informacinis biuletenis, vadovėliai ir mokymo priemonės, monografijos, studentų kūryba, katalogai ir žinynai bei kiti leidiniai.

Informacija parengta remiantis VDA.LT

G. Bitautienės nuotr. (VCB)

Dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) ištakos siekia 1956 m. rugsėjo 1 d., kai buvo įsteigtas Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius.

1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. 1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. 1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Taip Vilniuje atsirado savarankiška aukštoji technikos mokykla.

1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).

1996 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu. 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas pakeitė prekinį ženklą. Atsinaujino ne tik universiteto logotipas. Ilgasis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto – pavadinimas išliko, tačiau vietoje VGTU pradėtas naudoti trumpinys VILNIUS TECH. Šiandien universitetui vadovauja rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete veikia 4 mokslo centrai, 13 mokslo institutų, 22 laboratorijos, iš kurių 6 yra akredituotos bei 1 notifikuota. Visuose mokslo padaliniuose atliekami įvairaus tipo moksliniai tyrimai ir bandymai, rengiami moksliniai projektai bei bendradarbiaujama su verslo įmonėmis aktualiose srityse. Studentams siūlomos 44 bakalauro ir vientisųjų studijų, 49 magistro studijų programos bei doktorantūra 12-oje mokslo krypčių.

Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 2010-ųjų leidžiamas ketvirtinis žurnalas „Sapere Aude“, mokslui ir studijoms skirti publicistiniai leidiniai.

Informacija parengta remiantis VILNIUSTECH.LT

VILNIUSTECH.LT nuotr.

Tai seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. Įsteigimo data laikomi 1579 m., kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė privilegiją ir 1579 m. spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią Vilniaus jėzuitų kolegijos reorganizavimą į Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą.

Vilniaus universitetas mokymo lygiu prilygo daugumai Europos universitetų. Be lietuvių, baltarusių, lenkų, rusų, prūsų, vokiečių, universitete studijavo anglų, škotų, danų, norvegų, italų, vengrų, suomių. Dėstomoji kalba buvo lotynų. Buvo mokoma graikų, hebrajų kalbų. XVI–XVII a. amžiuje veikė rusų, vokiečių ir lietuvių seminarai. 1586–1805 m. universitetas turėjo spaustuvę, kuri spausdino leidinius lotynų, lenkų, lietuvių, latvių ir kitomis kalbomis. Universitete parengti pirmieji vadovėliai (pavyzdžiui, lietuvių, slavų kalbų gramatikos, Lietuvos istorijos).

Šiandien universitete yra 15 akademinių kamieninių padalinių: 11 fakultetų (Chemijos ir geomokslų, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Filosofijos, Fizikos, Istorijos, Kauno, Komunikacijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Teisės), Gyvybės mokslų centras (yra Biomokslų, Biochemijos, Biotechnologijų institutai, herbariumas, Zoologijos muziejus), Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Verslo mokykla, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija.

Yra 12 neakademinių kamieninių padalinių: Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto botanikos sodas, Bendrabučių, Informacinių technologijų paslaugų, Kultūros, Mokymo ir praktikų bazių, Sveikatos ir sporto, Turto valdymo ir paslaugų centrai, Konfucijaus institutas, Vilniaus universiteto muziejus, Vilniaus universiteto leidykla, Vilniaus universiteto planetariumas. Vilniaus universitetui priklauso Vilniaus universiteto astronomijos observatorija.

Universitete vykdomos 145 bakalauro ir vientisųjų studijų, 133 magistrantūros studijų programos, rengiami 29 mokslo krypčių daktarai.

Universiteto leidykla leidžia 44 įvairių mokslo sričių periodiką, elektroninius ir popierinius leidinius skirtus universiteto bendruomenei ir plačiajai visuomenei.

Vilniaus universitetui vadovauja rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Informacija parengta remiantis VLE.LT,  VU.LT

G. Bitautienės (VCB), VU bibliotekos nuotr.

Universiteto istorijos pradžia laikomi 1922 m., kai reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus, įkurtas universitetas. Tai buvo vienintelė tuo metu lietuviška aukštoji mokykla. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

1950 m. sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija vystėsi išeivijoje, o 1989 m. bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas. 2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, įsteigiant VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijas, universitetas tapo plačiausios aprėpties Lietuvoje.

Vytauto Didžiojo universitetas yra pirmasis artes liberales (liet. laisvieji menai) universitetas Lietuvoje, kuriame gilios klasikinio universiteto tradicijos sujungiamos su inovatyviu studijų programų ir mokslo traktavimu. Universitetui vadovauja rektorius prof. Juozas Augutis.

Dešimtyje fakultetų yra 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 23 mokslo krypčių doktorantūra.

Vytauto Didžiojo universitete leidžiamos monografijos, mokslo žurnalai, straipsnių rinkiniai, mokomosios priemonės bei vadovėliai, disertacijos ir kiti leidiniai. Universiteto mokslo žurnalai yra indeksuojami bei referuojami tarptautinėse duomenų bazėse: CEEOL, DOAJ, EBSCO Publishing, Index Copernicus, MLA International Bibliography, ProQuest, Scopus, The Philosopher’s Index, VINITI. VDU leidžiamų mokslo žurnalų spektras labai platus. Vien tik 2022 m. leidžiamų periodinių leidinių yra virš 30. Tai „Archivum Lithuanicum‟, „Agronomy Research‟, Darbai ir dienos‟, Kauno istorijos metraštis‟, Pedagogika‟, „Teisės apžvalga‟ ir kt.

Informacija parengta remiantis VDU.LT

G. Bitautienės nuotr. (VCB), VDU.LT nuotr.

Balstogės universitetas buvo įkurtas 1997 m. Iki tol jis 29 m. veikė kaip Varšuvos universiteto filialas. Universitetą sudaro devyni fakultetai, iš kurių vienas yra Vilniuje. Ši aukštoji mokykla savo studentams siūlo beveik 30 studijų krypčių. Universitetui vadovauja rektorius prof. dr. Robert W. Ciborowski.

Balstogės universiteto filialas Vilniaus Ekonomikos-Informatikos fakultetas įsteigtas remiantis Lenkijos Respublikos Aukštojo mokslo ministerijos, Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimais. Pagal Lietuvos teisę padalinys yra pirmas užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvoje bei pirmas nutolęs už šalies ribų Lenkijos aukštosios mokyklos fakultetas.

Šiuo metu Filialas vykdo bakalauro laipsnio studijas trijose kryptyse – Ekonomikos, Europos Studijų ir Informatikos.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – pirmasis ir didžiausias nevalstybinis universitetas Lietuvoje. Įkurtas 1999 m., jo steigėjai steigėjai – Norvegijos verslo mokykla „BI Norwegian Business School“ ir Norvegijos pramonės ir regioninės plėtros fondas „Innovation Norway“.

Studijos (vadybos, ekonomikos, tarptautinio verslo, finansų) vyksta lietuvių ir anglų kalbomis, mokamos. Vykdomos 6 bakalauro, 5 tarptautinės magistrantūros, 2 doktorantūros studijų programos, vadovų magistrantūros studijų programos, vadovų mokymai, švietimo lyderystės programa. ISM rektorius dr. Dalius Misiūnas.

LCC tarptautinis universitetas − privatus, pelno nesiekiantis universitetas, įsikūręs Klaipėdoje. Jį 1991 m. įsteigė Lietuvos, Kanados ir JAV fondai kaip krikščioniškąjį koledžą. 2007 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla pakeitė savo pavadinimą į LCC tarptautinis universitetas, studentams siūlantis 6 bakalauro ir 2 magistro studijų programas. Nuo 2021-ųjų LCC kartu su „Cybint Solutions“ siūlo Kibernetinio saugumo mokymus. Universiteto rektorė dr. Marlene Wall.

Europos Humanitarinis universitetas buvo įkurtas 1992 m. Minske. Tai tarptautinis universitetas, kurio tikslas – stiprinti pilietinę visuomenę, siūlant humanitarinių ir laisvųjų menų studijas. Universitetas yra įsikūręs Vilniuje ir skirtas studentams iš Rytų Europos regiono, kuriems siūloma tarptautinė akademinė patirtis ir aukštos kokybės studijų procesas. Universitetui vadovauja rektorius dr. Sergei Ignatov

EHU vadovaujasi Europos intelektualine tradicija liberalių studijų principais ir savo veikloje orientuojasi į studentus. Studijos EHU vykdomos pagal liberaliųjų menų modelį (angl. liberal arts). Tai leidžia maksimaliai atskleisti studentų kūrybinį ir akademinį potencialą, suformuoti kritinio mąstymo įgūdžius, lankstumą ir aktyvų pilietiškumą.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), įkurtas 2003, yra akredituota privati aukštojo mokslo institucija, veiklą vykdanti Vilniuje ir Klaipėdoje. Studijos apima pagrindines socialinių mokslų sritis – verslą ir vadybą, viešąjį administravimą, teisę, komunikaciją, politikos mokslus ir kt. Universitetas siūlo 10 bakalauro, 6 magistro ir 1 vientisųjų studijų programą, taip pat nuolatines-sesijines ir nuotolines studijas bei mokymus. Universiteto rektorė doc. dr. Austė Kiškienė.

Informacija parengta remiantis oficialiomis aukštųjų mokyklų interneto svetainėmis bei VLE.LT

G. Bitautienės  nuotr. (VCB)