Kontrastais ir spalvomis liepsnojanti Meksika
Kontrastais ir spalvomis liepsnojanti Meksika
Spalio mėnesio rubrikoje #gerokelio – Meksika!
Gal planuojate aplankyti šią tolimą ir spalvingą šalį, o gal neseniai grįžote? Žavitės šio regiono gamta, menu, kultūra, tradicijomis ir norite pažinti giliau? Ieškote įdomių krypčių savo atostogoms? Vilioja šios šalies skoniai ir ieškote savo kuliniarinėms kelionėms receptų? O gal jau lankėtės, tačiau norite grįžti mintimis? Mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus šiuos leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
Meksika, lyg muziejus po atviru dangumi, kuriame ispanų kultūra susipina senovės actekų, toltekų ir majų palikimu. Tai ypatingai mylima turistų šalis. Ji žavi atvykėlius savo tradicijomis, virtuve, paminklais ir gamta. Tai kontrastingas kraštas, kuris vieniems kelia baimę, o kitiems susižavėjimą.
Keletas faktų apie šią šalį
- Iš Meksikos kilęs šokoladas, vadintas dievų gėrimu, ir čili.
- Kalėdinė gėlė puansetija yra pavadinta pirmojo JAV ambasadoriaus Meksikoje – J. R. Poinsett garbei.
- Tai didžiausia ispanakalbė šalis pasaulyje ir antra pagal dydį katalikiška šalis (po Brazilijos).
- Meksikoje yra mažiausias pasaulio vulkanas – jo aukštis tik 14 metrų, o jo viduje yra įrengti sraigtiniai laiptai.
- 85 proc. Meksikos eksporto iškeliauja į JAV.
- Mažiausias pasaulio šuo – čichuachua pavadintas Meksikos valstijos vardu.
- Meksikoje veikia virš 200 vietinių televizijos kanalų. Šalyje nuolat veikia 236 televizijos kanalai.
- Sakoma, kad Cezario salotos buvo sukurtos Meksikos mieste Tichuanoje, na ir kas, kad italų šefo Cezario Cardini.
- Meksikoje kalbama daugiau kaip 60 kalbų.
- Meksikos vaikai negauna dovanų nei šv. Kalėdų, nei Naujųjų metų proga. Ilgai iš tėvų kaulinti žaislai jiems teikiami sausio 6 d. – per Trijų Karalių šventę.
- Kukulkano piramidė Čičen Icoje pateko į naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą.
- Majai tūkstančius metų iki Kristaus žaisdavo žaidimą su kamuoliu, kurį daugelis specialistų laiko futbolo, krepšinio ir kitų „kamuolio žaidimų“ pradininku: kai kuriose žaidimo versijose kamuolys buvo atmušinėjimas nesinaudojant rankomis (kaip futbole), kitose reikėdavo kamuolį pataikyti į lanką ant sienos (kaip krepšinyje).
Pristatome knygas, filmus ar muzikos įrašus leisiančius prisiliesti prie Meksikos kultūros.
DK Eyewitness Top 10 Mexico city
DK „Eyewitness“ kelionių vadovas: 10 geriausių Meksiko miesto nuves jus tiesiai į patį geriausią, ką miestas gali pasiūlyti. Nesvarbu, ar ieškote dalykų, kurių nepraleiskite 10 populiariausių lankytinų vietų, ar norite rasti geriausių nakvynės vietų, šis vadovas ir jo ištraukiamas žemėlapis yra puikus kišeninio dydžio kompanionas.
Vadovas suskirstytas pagal sritis su restoranų apžvalgomis, taip pat rekomendacijomis dėl viešbučių, barų ir parduotuvių. Pasikliaukite daugybe geriausių 10 sąrašų – nuo 10 geriausių muziejų iki 10 geriausių renginių ir festivalių. Yra net 10 geriausių dalykų, kurių reikia vengti, sąrašas.
Mexico (Eyewitness Travel Guides)
DK Eyewitness kelionių vadovas: Meksika nuves jus tiesiai į geriausias lankytinas vietas, kurias gali pasiūlyti ši graži šalis, nuo Meksiko iki Persijos įlankos pakrantės ir Jukatano pusiasalio.
Eyewitness Travel Mexico
Jūsų kelionė prasideda čia. Šiame 100 % atnaujintame Meksikos vadove rasite labai mėgstamus DK žemėlapius ir iliustracijas, pasivaikščiojimus ir informaciją, taip pat visas naujas spalvotas fotografijas, visiškai nauju, lengvu formatu pateikiame geriausius šios spalvingos šalies kūrinius.
Jolanta Ona Vitkutė „Meksika, mano meile“
Meilės ir susižavėjimo objektų čia tiek daug ir įvairių, kad liksite nustebinti. Vien ko verta nemirtingoji Fridos Kahlo ir Diego Riveros meilės istorija, kurią žino visas pasaulis, bet sava gali vadinti tik Meksika.
Knygos „Meksika, mano meile“ autorė lietuvė į šią šalį atvyksta su kita – asmenine – meilės istorija. Ištekėjusi už meksikiečio, ji trokšta pažinti mylimojo gimtinę ir drauge su juo leidžiasi į kelionę po nepažintą Meksiką. Kaip pati sako, jos nuostaba ir meilė šiam kraštui vis augo, o kelionės įspūdžiai, sugulę knygoje, atskleis skaitytojams nepakartojamą Meksikos veidą ir bus naudingi dar tik besiruošiantiems tyrinėti unikalų planetos kampelį.
Tai kontrastų kupinas kraštas, kuriame kiekvienas ras ką nors sava ir artima: gal žydros Karibų jūros pakrantes, žmogaus rankos nepaliestą gamtą – ugnikalnius, kanjonus, krioklius – ar galingųjų majų ir actekų civilizacijų palikimą.
Abejingų nepalieka skonių ir kvapų kupina Meksikos virtuvė, stebina didžiųjų miestų architektūra, senovės indėnų dvasia persmelkti karnavalai, mariačių dainos.
Autorė neapsiriboja tik gamtos ir tradicijų pažinimu, ji skaitytojams praveria kultūrinio gyvenimo užkulisius, supažindina su garsiausiais šio krašto žmonėmis.
Knygoje detaliai ir kinematografiškai taikliai nupasakojama, ką naujo galima atrasti Meksikoje ir kaip pažinti netikėtas šalies puses. Tačiau ne mažiau įdomu pamatyti tai, ką jau įvertino pasaulis: ar tai būtų senųjų civilizacijų piramidės, ar Fridos Kahlo muziejus, ar vadinamasis šokolado miestas.
„Perskaičiusi knygą likau sužavėta. Taip viskas gyva, tikra, nuoširdų ir persmelkta begaline meile. Ją pajus visi, kas pasiners j kelionių dienoraščius po magiškąją Meksiką.“
Jeanine Cummins „Amerikos purvas“
Lidija gyvena Akapulko mieste, Meksikoje. Jai priklauso knygynas, kuriame ji ir dirba. Moteris turi sūnų Luką ir nuostabų sutuoktinį žurnalistą Sebastjaną. Nors įprasta kasdienybė Akapulke dėl narkotikų kartelių veiklos ima aižėti, Lidijos padėtis kol kas visai patogi.
Net žinodama, kad jų veikiausiai niekas niekada nenupirks, moteris knygyne laiko ir kai kurias savo mėgstamiausias knygas. Vieną gražią dieną į knygyną įžengia vyriškis ir, patyrinėjęs lentynas, prie kasos atsineša keletą knygų, kurias norėtų įsigyti – dvi iš jų Lidijos mėgstamiausios. Chavjeras pasirodo esąs tikras eruditas. Jis žavus, jiedu susibičiuliauja. Lidija to nežino, tačiau šis žmogus – dar ir naujausio narkotikų kartelio, agresyviai plečiančio įtaką mieste, vadeiva. O Lidijos vyras tuo metu rengia išsamų tiriamąjį straipsnį apie Chavjerą: vos jį išspausdinus, šeimos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.
Priversti bėgti Lidija ir jos aštuonmetis sūnus Luka netrukus atsisveikina su ligi tol turėtais įprastiniais viduriniosios klasės gyvenimo patogumais. Jie akimoju tampa eiliniais migrantais, keliaujančiais per Meksiką ant traukinių vagonų stogų Jungtinių Amerikos Valstijų link. Ko gero, tik ten jų nepasieks Chavjero ranka. Pakeliui sutikdamas begales bėdžių, taip pat mėginančių nusigauti į šiaurę, Lidijos sūnus įsitikina, kad visi jie bėga nuo kažko. Tik kur būtent jie nubėgs?
Perskaičiusieji „Amerikos purvą“ pasikeis negrįžtamai. Tai viena svarbiausių mūsų laikų knygų – literatūros žygdarbis, kiekviename puslapyje pulsuojantis širdgėla, drama ir humaniškumu.
Vertėjas: Marija Bogušytė
Martynas Starkus „Įstrigę centrinėje Amerikoje“
„Kaip supakuoti devynias ožkas į tris pusės kvadratinio metro dėžes nelabai aukštais kraštais? Buvo aišku, kad šis veiksmas atliekamas nebe pirmą kartą, nes tiek žmogus, tiek ožkos viską darė net gana organizuotai, buvo juntama, sakyčiau, stipri komandinė dvasia.“
Dar viena kelių tūkstančių kilometrų praeities atkarpa virto penktąja žurnalisto, keliautojo Martyno Starkaus knyga. Autorius su draugais ketino apsilankyti visose Centrinės Amerikos valstybėse, tačiau jų pasirinktas keliavimo būdas kaip visada netikėtai pakoregavo planus.
„Legendos – ne kelias, kuriuo važiuojam. Dėl jo tikslinkis, stok ir klausinėk, kiek tinkamas. O legendų klausyk ir tylėk.“ (Vytaras Radzevičius)
Anand Dílvar „Vergas“
„Vergas“ – bestseleriu tapusi Anando Dílvaro knyga, pasaulyje nupirkta daugiau nei milijonas jos egzempliorių.
Pagrindinis knygos herojus po šiurpios avarijos jau aštuonis mėnesius nugrimzdęs į komą. Jis visiškai paralyžiuotas, tačiau mato ir girdi, kaip medikai ruošiasi atjungti gyvybę palaikančią įrangą ir parduoti jo organus. Klausydamasis savo vidinio balso jaunas vyras pamažu suvokia, kad buvo tapęs vergu: atsakomybės stoka, malonumų vaikymasis, svaigalai ir beprotiški poelgiai neišmokė jo, kad gyvenimą reikia branginti.
„Vergas“ mus ragina pabusti iš komos ir džiaugtis kiekviena diena.
Tai knyga, kurią verta skaityti ne kartą. Jos kalba žavi paprastumu ir tikrumu. Turbūt kiekvienas iš mūsų kada nors yra buvęs ar tebėra savo problemų, baimių ir kalčių vergas. Autorius lengvai ir grakščiai vedžioja mus žmogaus pasąmonės labirintais, kuriuose galime atrasti savąjį „aš“, nors, atrodo, išgirstame jį tik tada, kai mūsų galimybės keisti save ir savo gyvenimą būna išsemtos.
Knygos herojus – tai kiekvienas iš mūsų. Bėgdami nuo tikrovės, atsižadėdami dabarties ir gyvendami lūkesčiais prarandame gebėjimą džiaugtis. Ir tik netekę įvertiname tai, ką turėjome.
Ši knyga jums, mielas skaitytojau, neleis atsikvėpti – paėmę ją į rankas, neįstengsite atsitraukti.
Tai poema gyvenimui.
Dr. Hektoras Salama Penhosas, Amerikos geštalto universiteto rektorius
Arturo Pérez-Reverte „Pietų karalienė“
Skaitydami šį romaną turėsite progą pasižvalgyti po egzotiškos Meksikos ir saulėtos Ispanijos narkotikų mafijos pasaulį. Ši tikrais faktais grįsta ir meistriškai papasakota istorija privers ryte ryti knygos puslapius, nekantraujant sužinoti, kas bus toliau.
Romano herojė Teresa Mendosa – stipri, išskirtinė asmenybė, savo kelią pradėjusi nuo prekybos gatvėje ir prasimušusi į narkotikų mafijos viršūnes – pagarbiai vadinama Pietų karaliene.
Istorija prasideda taip: su Teresos vaikinu, narkotikų gabentoju „trumpiausio kilimo tako karaliumi“, susidoroja bosai, o ji, kad išneštų sveiką kailį, turi sprukti iš Meksikos. Likimas Teresą nubloškia į Maroko pakrantę, paskui į Ispaniją. Mafiozo panelė pamažu tampa sumania verslo partnere. Jai tenka paragauti net kalinio duonos, priprasti prie aukštuomenės blizgesio ir išmokti valdyti šį nuožmų verslą.
Vertėjas: Arvydas Makštutis
Juan Rulfo „Pedras Paramas“
Meksikos rašytojas Juanas Rulfo (1917-1986), vienas įtakingiausių magiškojo realizmo pradininkų. Per visą savo gyvenimą jis sukūrė tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. Susan Sontag teigimu, Rulfo romanas „Pedras Paramas“ (1955) yra ne tik vienas iš XX amžiaus pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų.
Paties rašytojo žodžiais tariant, „Pedrą Paramą“ savo galvoje jis nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. „Mano gyvenime yra daug nutylėjimų, mano kūryboje – taip pat“ – šis Rulfo teiginys puikiai nusako jo romaną – pasakojimą apie vieno miestelio dabartį ir praeitį, išnyrančią iš tylos ir nebūties.
Mirštančios motinos prašomas surasti savo tėvą Pedrą Paramą, nuo kurio ji pabėgo prieš daugelį metų, romano herojus Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą, gimtąjį motinos miestelį. Tačiau pamažu ima aiškėti, kad Komala – ypatinga vieta, kur gyvena tik atsiminimai ir haliucinacijos, ji pilna šnabždesių ir praeities šešėlių. Miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar jo apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie pamažu praskleidžia praeities paslaptis.
Iš ispanų kalbos vertė Jurga Katkuvienė
Juan Manuel Marcos „Gunterio žiema“
Romano siužeto ašis – kelionė: Pasaulio banko pareigūnas, vokiečių kilmės paragvajietis su žmona Elisa atvyksta į vieną iš Pietų Amerikos šalių – į patį terorizmo sūkurį. Pasakojimo veiksmas vystosi karo dėl Malvinų salų metu: Gunteris atskuba gelbėti savo seserėčios Soledados, jaunos poetės, kuri suimta ir kankinama, nes… rašo eilėraščius. Kūrinyje nestinga šmaikštaus požiūrio į mūsų laikų paradoksus. Čia vaizduojami ir realūs, ir įsivaizduojami dalykai, – Asunsijone, Korientese, Buenos Airėse, Meksikoje, Pitsburge, Niujorke, Oklahomoje, Madride, Paryžiuje ir Bukarešte.
„Anapus intriguojančio siužeto plyti kitas pasaulis; gilus nerimas, meistriškas komizmas, istorinio ir kosminio konteksto gelmės persipina su estetinėmis raiškos priemonėmis. Tai detektyvas, meilės istorija, politinė drama, Paragvajaus ir visos Lotynų Amerikos dvelksmas, filosofinė esė, ir negana to – visa tai apvilkta puošniais žodžių drabužiais.“ Tracy Lewis
Vertėjos žodis: Man tekusią galimybę versti šį romaną laikau tikra likimo dovana. Taip seniai svajojau apie rimto kūrinio vertimą iš ispanų kalbos, kad gavusi pasiūlymą išversti Paragvajaus autoriaus Juano Manuelio Marcoso romaną „Gunterio žiema“ iškart sutikau. Atsivertusi romaną supratau, jog tai tikras iššūkis. Šį darbą galėčiau pavadinti savotiškomis studijomis, nes, – tenka prisipažinti, – studijuoti teko daug: ieškojau medžiagos apie Paragvajaus ir kaimyninių Lotynų Amerikos šalių istoriją, kultūrą, mitologiją; gilinausi į vietinės ispanų kalbos subtilybes, teko pasidomėti netgi gvaranių (indėnų genties) kalba! Bet tai nebuvo sudėtingiausia darbo dalis. Tikrasis iššūkis – itin gausus įvairių meninių priemonių arsenalas romane ir išskirtinė autoriaus erudicija. Esu labai dėkinga likimui, kad galiu lietuvių kalba pristatyti vieną iš žymiausių pastarųjų dešimtmečių Paragvajaus – ir apskritai Lotynų Amerikos rašytojų.
Romanas „Gunterio žiema“ yra toks daugiasluoksnis, kad išprusęs skaitytojas ras įvairiopo peno ir sielai, ir protui. Jūratė Derukaitė 1989 m. Paragvajuje įvyko karinis perversmas, sugriovęs kruvinąją Alfredo Stroessnerio fašistinę diktatūrą. Žmogaus laisvių apribojimais suvaržytai visuomenei atsivėrė naujas kelias. Tačiau anuomet viešpatavusios diktatūros pasekmės tebejaučiamos net ir dabar. Kaip tada, taip ir šiandien Paragvajuje kovoti už tiesą, orumą, kultūrą ir laisvę yra didelė rizika. Tokiu kovotoju tapo ir rašytojas, akademikas J. M. Marcosas (gim. 1950 m. Asunsijone), atsisakęs saugios ir patogios būties, kurią jam užtikrino jo kilmė. J. M. Markosas tapo pagrindine figūra tarp tos kartos literatų, rašiusių žurnale Criterio ir dalyvavusių sąjūdyje „Nuevo Cancionero Paraguayo“; tai atsispindėjo poezijoje bei teatriniuose pastatymuose. Literatūros kritikai teigia, kad jo romanas „Gunterio žiema“ davė pradžią Paragvajaus prozos atsinaujinimui, o jo publikacijos ir tarptautiniai simpoziumai įtvirtino sąvoką „postboom“ kaip naują žanro paradigmą Lotynų Amerikoje.
Vertė Jūratė Derukaitė
Vicente Riva Palacio „Meksikos įlankos piratai“
Šis nuotykių romanas nukelia į XVII amžiaus Meksiką – tuometinę Naująją Ispaniją, kur vyksta nuožmios piratų kovos su Meksikos laivynu. Knygos įvykių centre – Džonas Morganas, piratų laivo „admirolas“, kurio gyvenimas – nesibaigiantys jūrų mūšiai, aukso grobimas, kraujas ir meilė…
Netikėti siužeto vingiai ir kvapą gniaužiantys nuotykiai. Visa tai rasime meksikiečių rašytojo romane, parašytame remiantis XVII amžiaus pirato Dž. Eskvemelingo kronikomis „Amerikos jūrų piratai“. Romanas pirmą kartą publikuotas 1869 m., tačiau nemažiau įdomus ir nūdienos jaunajam skaitytojui.
Vertėjas: Vytautas Martišius
Juan Carlos Onetti „Maitvanagis“
Keistų dalykų nutinka Santa Marijoje. Miesto tarybos narys, vaistininkas Bartė, po dvylika metų trukusių nesėkmių įgyvendina savo seną svajonę – jam leidžiama įsteigti pirmąjį miestelio viešnamį. Į pagalbą jis pasitelkia verslumo gyslelę turintį Larseną, pramintą Maitvanagiu. Kas pirmam vyrui tik svajonė, antram tampa gyvenimo tikslu ir likimu. Bodėdamasis veidmainiška aplinka, nykia, nepakenčiama tikrove provincijos užkampyje, viskuo nusivylęs Maitvanagis puoselėja du tikslus – sutikti „idealią“ moterį ir įkurti „idealų“ viešnamį, tokį, „kokiu kiekvienas galėtų didžiuotis“.
Jaunuolis, vardu Chorchė, įsitikinęs, kad yra pasmerktas mirti jaunas, užmezga meilės ryšį su netekties skausmo palaužta savo velionio vyresniojo brolio Federiko našle Chulita. Ši žvelgia į Chorchę kaip į savo buvusį vyrą ir tariasi nešiojanti Federiko kūdikį, kurį vadina pačiu Federiku.
Viską stebi gydytojas Dijas Grėjas, tardamas sau: „Vieni nuo kitų mes skiriamės tik tam tikru savęs neigimo būdu, kurį arba pasirinkome patys, arba mums jį primetė aplinkybės.“
C. Onetti sukurtas Santa Marijos miestelis primena fikcinius G. Márquezo Makondą ir W. Faulknerio Joknapatofą.
Urugvajiečių rašytojas Juanas Carlosas Onetti (1909–1994) – vienas iškiliausių naujosios Lotynų Amerikos literatūros kūrėjų. M. Vargas Llosa, parašęs plačią J. C. Onetti gyvenimo ir kūrybos apžvalgą, teigė, kad tai „vienas didžiausių šiuolaikinių rašytojų, ir ne vien Lotynų Amerikoje. Jis nebuvo deramai pripažintas kaip vienas savičiausių rašytojų, kuris sukūrė savo pasaulį: pesimistišką, negatyvų, nesuvokiamą ir nepriimtiną plačiajai visuomenei“.
C. Onetti stengėsi išspręsti klausimą, kaip derinti tikroviškumą ir simbolinį apibendrinimą, kaip vaizduoti buitį nesileidžiant į buitiškumą. Žavėjosi W. Faulkneriu ir L. F. Céline’u. 1962 m. pelnė Urugvajaus nacionalinę literatūros premiją. 1980 m. buvo apdovanotas Cervanteso premija, aukščiausiu ispanų literatūros apdovanojimu, kurį prieš tai pelnė tik A. Carpentieras ir J. L. Borgesas.
Bet japonai – tokie pat žmonės, ir atėjo laikas pažvelgti jiems į akis.
Christopher McDougall „Gimę bėgti“
Aukštųjų technologijų laboratorijose Harvarde ir saulės iškepintuose slėniuose bei ledinėse Šiaurės Amerikos viršūnėse praktiškai patvirtinta naujausia bėgimo technika
Neįtikėtinų veikėjų, stebėtinų atletinių pasiekimų, naujausių mokslo atradimų ir, svarbiausia – įkvėpimo kupina knyga Gimę bėgti yra įspūdingas nuotykis, prasidėjęs nuo paprasto klausimo: kodėl man skauda pėdą?
Siekdamas rasti atsakymą Christopheris McDougallas iškeliauja ieškoti ištvermingiausių pasaulio bėgikų, ima aiškintis jų paslaptis ir įsitikina, kad viskas, ką žinojome apie bėgimą, yra netiesa.
Izoliuoti atšiaurių Meksikos Vakarų Siera Madrės kalnų, Vario kanjone gyvena Bėgančiais Žmonėmis save vadinantys indėnai tarahumarai. Jie ilgus amžius išsaugojo bėgimo techniką, kuri leidžia įveikti šimtus mylių be poilsio ir persekioti elnią ar… olimpinio maratono bėgiką mėgaujantis kiekvienu kilometru. Ten bėga visi nuo jaunų vyrų iki močiučių ir išvengia to, kas persekioja šiuolaikinius žmones, – streso bei ligų. Padedamas Baltojo Žirgo, paslaptingo baltaodžio, gyvenančio tarp indėnų, autorius ne tik sugebėjo įminti tarahumarų paslaptis, bet ir atrado savyje ultraatletą ruošdamasis gyvenimo išmėginimui – 50 mylių lenktynėms per kalnuotą vietovę, kur indėnai varžėsi su geriausiu pasaulio ultramaratonininku, dailia banglentininke ir basakoju bėgiku.
Christopheris McDougallas (1962 m.) yra buvęs Associated Press karo korespondentas, dabar vienas iš Men’s Health redaktorių, triskart National Magazine apdovanojimų finalistas, rašantis straipsnius Esquire, The New York Times Magazine, Outside, Men’s Journal ir New York. Jis pats mėgsta pabėgioti tarp amišų ūkių kaimiškoje Pensilvanijos vietovėje.
„Smagiausia knyga apie bėgimą, kokią esu skaitęs.“ – Amby Burfootas, Runnersworld.com
„Nuotykyje, fiziologijos traktate ir bėgimo istorijoje… McDougallas siekia sužinoti tarahumarų paslaptis klasikiniu būdu – susekdamas… Kulminacinės lenktynės atrodo kaip sprintas… Tiesiog sukelia norą bėgti.“ – Outside Magazine
„McDougallo atletinių gebėjimų įžvalgos pakeitė mano požiūrį į bėgimą. Aš efektyviau lenktyniauju su jaunesniais bėgikais.“ – Dr. Mehmetas Ozas, medicinos mokslų daktaras, AARP Magazine
„Gimę bėgti yra nuostabi ir įkvepianti tikra istorija apie savo jėgų ribas mėginančius žmones. Ji pasmerkta tapti klasika.“ – Seras Ranulphas Fiennesas, Mad, Bad and Dangerous to Know autorius
„Knyga, įtraukianti skaitytoją į įspūdingą kelionę ieškant ilgiausius atstumus pasaulyje bėgančių sportininkų ir siekiant išsiaiškinti jų ištvermės paslaptį.“ – The Durango Herald
„Toks šokiruojantis pasakojimas, kad primena legendą.“ – The Denver Post
„McDougallo knyga priminė man, kodėl mėgstu bėgti.“ – Billas Rodgersas, San Francisco chronicle
„Puiki knyga… Tikrai įtraukiantis tekstas… Neįtikėtina istorija… fenomenalus kūrinys.“ – Jonas Stewartas, The Daily Show
Vertėjas: Rozita Znamenskaitė
Hayden Herrera „Frida: Fridos Kahlo biografija“
Naujas Fridos Kahlo biografijos leidimas su iliustracijomis.
Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris įkūnijo svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Tokia aistra įveikia net fizinę negalią.
Fridos asmenybę formavo sunki jaunystėje patirta trauma, vedybos su to meto žymiausiu Meksikos tapytoju Diego Rivera, bohemiškas gyvenimo būdas, daugybė meilės romanų. Tarp jų – su Levu Trockiu ir André Bretono žmona Jacqueline. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka viena ryškiausių modernizmo ikonų, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas.
Biografės ir istorikės Hayden Herreros Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija. Pagal šią knygą 2002 m. sukurtas filmas buvo apdovanotas dviem „Oskarais“.
Vertėjas: Goda Sodeikaite
Vanna Cercena „Frida Kahlo“
Maištingosios Meksikos dailininkės Fridos Kalo (Kahlo) gyvenimo ir kūrybos kelias.
Frida Kahlo gimė kartu su Meksikos revoliucija. Patyrusi baisią avariją, ji lieka prikaustyta prie lovos. Iš savo stiprios meilės ir didžių idealų semiasi jėgos, kad teptuku perteiktų stulbinantį savo gyvybingumą. Jos tapyba, simbolinė, fantastinė ir paslaptinga, tarsi gaivus vėjo gūsis iš Meksikos pasiekia visą pasaulį.Frida Kahlo gimė kartu su Meksikos revoliucija. Patyrusi baisią avariją, ji lieka prikaustyta prie lovos. Iš savo stiprios meilės ir didžių idealų semiasi jėgos, kad teptuku perteiktų stulbinantį savo gyvybingumą. Jos tapyba, simbolinė, fantastinė ir paslaptinga, tarsi gaivus vėjo gūsis iš Meksikos pasiekia visą pasaulį.
Iš italų kalbos vertė Audra Mulevičiūtė, iliustravo Marina Sagona.
CD. Mexico – Anthology of Mexican Music by Various Artists
The Golden Nightingale Orchestra
2005 metais išleistoje kompaktinėje plokštelėje skambančios dainos nukels mus į saulėtąją Meksiką. Šios šalies muzika yra didelė jos paveldo ir kultūros dalis, daugelis meksikiečių mėgsta judėti ir šokti pagal savo tautos muziką.
CD klausykite:
- Cucurucucu
- Esperanza
- Mexico
- El Toro Y La Luna
- La Paloma
- Los Muchachas
- Cartaganera
- Guantanamera
- Cielito Lindo
- Granada
- Maria La Guerilla
- La Mamadera.
Mexico and Modern Printmaking: A Revolution in the Graphic Arts, 1920 to 1950
2006 metais išleista knyga supažindins su žymiais Meksikos kūrėjais ir jų darbais.
Pagrindiniai menininkai, tokie kaip José Clemente Orozco, Diego Rivera, Davidas Alfaro Siqueirosas ir Rufino Tamayo, sukūrė daugybę darbų, kurie skatino revoliucijos socialines ir politines reformas ir padėjo sukurti unikalų meksikietiškos kultūrinį identitetą. Ši novatoriška knyga yra pirmoji, išsamiai pasakojanti apie šių menininkų darbus, gyvybiškai svarbų Meksikos dailininkų indėlį į šiuolaikinį meną ir jų įtaką ateinančioms kartoms.
Felipe Solis „El Imperio Azteca“
Meno knyga, kurią sukūrė Arturo Chapa. Nuotraukos Michelio Zabe. Jis vienas perfekcionistiškiausių fotografų Meksikoje.
Šis leidimas buvo išleistas kartu su paroda Actekų imperija, eksponuojama Guggenheimo muziejuje Niujorke. Paroda šiandien laikoma plačiausia archeologinių kūrinių ir meno kūrinių apie Meksiką pristatymu. Šis darbas yra grafinis to pavyzdžio liudijimas, jame yra žinomų įvairių sričių mokslininkų tarptautiniu lygiu esė šia tema. Tekstas ispanų kalba.
Lords of Creation: The Origins of Sacred Maya Kingship
Dievo patvirtinta karalystė yra tarp senovės civilizacijų visame pasaulyje. Tai buvo beveik neištirtas procesas senovės Mesoamerikoje. Šventieji karaliai, suvaidinę pagrindinį vaidmenį kuriant sudėtingą miesto visuomenę, pirmą kartą pasirodė tarp olmekų Meksikos įlankos pakrantėje maždaug 900 m. pr. Kr., tačiau šis reiškinys išaugo pietų Meksikoje, Gvatemaloje, Belize ir Vakarų Hondūre. ryškiausia iš Naujojo pasaulio civilizacijų: majai.
Paskelbta kartu su paroda Los Andželo užmiesčio meno muziejuje (2005 m. rugsėjis), Dalaso meno muziejuje (2006 m. vasario mėn.) ir Metropoliteno meno muziejuje (2006 m. birželį), ši puiki knyga dokumentuoja karališkosios valdžios raidą tarp senovės. Majai ir jų palikuonys, tyrinėjantys pagrindines istorines problemas ir svarbius meno kūrinius, vaizduojančius majų dieviškąją karalystę.
Art in Latin America
Art in Latin America gausiai iliustruota knyga apie Lotynų Amerikos XIX ir XX amžiaus meną. Kurioje išsamiai aprašoma apie apie vietines, kolonijines, postkolonijines ir politines įtakas menui.
Felipe Solis „Actekų imperija: darbai parodoje“
Katalogas išleistas parodos El Imperio Azteca proga, kuratoriai Felipe Solís, Solomon R. Gugenheimo muziejus Niujorke, 2004 m. spalio 15 d. – 2005 m. vasario 13 d. ir Bilbao Guggenheimo muziejus, 2005 m. kovo 19 d. – rugsėjo 18 d.
Organizuojama bendradarbiaujant Nacionalinei kultūros ir meno tarybai (CONACULTA) ir Meksikos Nacionaliniam antropologijos ir istorijos institutui (INAH).
DVD. „Banditės“ (Bandidas)
Kriminalinis veiksmo filmas
JAV, Meksika
Režisieriai: Joachim Ronning , Espen Sandberg
Premjera Lietuvoje: 2006
Aktoriai: Salma Hayek, Steve Zahn, Penelope Cruz, Sam Shepard, Dwight Yoakam, Denis Arndt, Joseph D. Reitman, Audra Blaser, Karl Braun, Gary Cervantes, Humberto Elizondo, Daya Fernandez, Ernesto Gomez Cruz, Juan Manuel Robledo Rios, Julian Sedgwick, Edgar Viva
Seksualioji meksikietė Salma Hayek ir žavioji ispanė Penelope Cruz realiame gyvenime yra labai geros draugės. Jau senokai abi populiariosios aktorės svajojo kartu suvaidinti viename filme, bet gražūs planai vis likdavo neįgyvendinti. Bet pagaliau nepailstantis prancūzų prodiuseris darboholikas Lucas Bessonas suteikė tokią joms tokią galimybę ir pasiūlė vieną iš naujausių savo scenarijų.
1880-ieji. Meksika. Nesuderinamų kontrastų šalis, kurioje netrūksta pinigų aruodus susikrovusių turtuolių, bet dar daugiau žmonių gyvena skurdžiai ir vos sugeba išmaitinti savo šeimas. Tokiomis sąlygomis Europoje studijavusi turtingo bankininko duktė Sara (akt. Salma Hayek) ir tik su savo arkliu mokanti bendrauti kukli kaimietė Marija (akt. Penelope Cruz) niekuomet negalėtų susidraugauti, tačiau pačiu netikėčiausiu momentu jas suvienyja visagalis likimas. Kai Amerikos banko „New York Bank and Trust“ magnatas Teiloras Džeksonas (akt. Dwightas Yoakamas) sumąstė nelegaliais ir kruvinais būdais pasisavinti Meksikos žemes ir per jas nutiesti geležinkelį, tai abi merginos atsidūrė toje pačioje barikadų pusėje.
Žiaurusis niekadėjas padarė didelę klaidą, kai negailestingai iššaudė Marijos šeimos narius ir apsukriai nunuodyjo Saros tėvą. Todėl keršto trokštančios dvi drąsuolės ryžtasi apginti savo tėvų nuosavybę ir sukurpia labai originalų veiksmų planą. Jos tampa bebaimėmis banditėmis ir pradeda grobti „Bank and Trust“ tinklui priklausančius filialus, nes nori pasisavinti visus Teilorui Džeksonui priklausančius pinigus. Pajutęs akivaizdų pavojų, niekšas iš Niujorko pasamdo savo pusbrolį idealistą Kventiną (akt. Steve’as Zahnas), kuris privalo mikliai sučiupti ir areštuoti jaunasias išsišokėles. Tačiau patyręs policijos pareigūnas ir išradingas psichologas nesugeba atsispirti gražuolių kerams ir vilionėms, ko pasekoje jis tampa merginų bendrininku. Gandas apie išpopuliarėjusias seksualiasias plėšikes greitai pasklinda per visą Meksiką, o turtus vis prarandantis ir įsiučio priepuolių kamuojamas bankininkas su savo smogikų gauja tikisi sustabdyti Sarą ir Mariją.
32 mln. eurų biudžeto vesternas su įspūdingomis veiksmo scenomis, originaliais kaskadiniais triukais, juokingais pokštais, gražiais gamtos vaizdais ir dvejomis pasaulinio garso gražuolėmis garantuoja puikią kino pramogą karštos vasaros pabaigai.
José Carlos De León Padilla „Meksikos virtuvė“
Meksikos virtuvė garsėja ne tik aštriais prieskoniais gardintais patiekalais, bet ir puikiais gėrimais bei originaliais saldumynais. Ji puikiai tinka šventėms ar vakarėliams!
Šioje knygoje „Meksikos virtuvė“ populiaraus Vilniaus restorano „Tres Mexicanos“ šefas José Carlos De León Padilla pristato lietuvių mėgstamiausius meksikietiškus patiekalus ir gėrimus, pritaikytus mūsų stalui.
Dauguma žinovų laikosi nuomonės, jog Meksikos virtuvė yra viena iš penkių ryškiausių bei kūrybiškiausių pasaulyje, tad išbandyti jos valgius – būtina.
Pradžiuginkite draugus gvakamole, takais, enčiladomis ar karameliniu pyragu ir paragaukite meksikietiškų gėrimų.
Vertė Irmina Domeikienė, Guoda Gomez
Silvia Moreno-Garcia „Meksikos gotika“
Užremiu duris, bet jie vis tiek atslenka, jie kužda man naktimis, aš taip bijau šitų ramybės nerandančių mirusiųjų, šitų šmėklų, bekūnių padarų.
Privalai manęs atvažiuoti, Noeme. Turi mane išgelbėti.
Silvia Moreno-Garcia (Silvija Moreno-Garsija, g. 1981) – Kanadoje gyvenanti meksikiečių kilmės rašytoja, kurios knygos grąžino susidomėjimą gotikinio romano žanru ir sulaukė tarptautinio pripažinimo siaubo literatūros mėgėjų gretose. 2017–2020 m. S. Moreno-Garcia dirbo žurnalo The Dark vyr. redaktore, o šiuo metu sukasi leidybos versle, rašo straipsnius dienraščiui The Washington Post ir dalinasi knygų apžvalgomis Nacionaliniame radijuje. Autorė iš viso parašiusi 6 romanus. „Meksikos gotika“ – pirmoji lietuviškai išleista rašytojos knyga, pakliuvusi į The New Yorker, Vanity Fair ir Vox geriausių metų knygų sąrašus.
Sveiki atvykę į Aukštumą – atokiame Meksikos miestelyje ant didžiulio kalno stūksantį Viktorijos stiliaus dvarą nubyrėjusiomis čerpėmis, ištaigingu dekoru ir įspūdinga juodmedžio terasa. Niūrus viržynų ir rūko gaubiamas dvaras saugo dar niūresnių jo gyventojų paslaptis. Doiliai nemėgsta staigmenų. Jie gyvena pagal griežtas taisykles, o jų tarnai primena tylos įžadus davusius vienuolius. Miestelėnai kalba, kad Doilių dvare moterys išsikrausto iš proto. Vieną dieną ant dvaro slenksčio pasirodo Noemė Taboada – įžūli, koketiška aristokratė, kuri netrukus negrįžtamai sujauks dvaro gyvenimo rutiną. Noemė pasiryžusi išsiaiškinti, kas nutiko neseniai Aukštumoje apsigyvenusiai jos pusseserei Katalinai. Tačiau Doiliai nemėgsta svečių, o įkėlus koją į jų namus išvykti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.
Užkeiktas namas, valdingi vyrai, isterijos kamuojama moteris, prietarai, erotika ir košmarai, naikinantys plonytę ribą tarp sveiko proto ir beprotybės, – S. Moreno-Garcia rankioja puikiai atpažįstamus gotikinių romanų motyvus ir pina juos su ryškiais Meksikos gamtovaizdžio, tradicinių apdarų ir valgių aprašymais, konstruodama autentišką siaubo istoriją.
„Tarsi kokios antgamtinės jėgos užvaldyti vertėme prikaustančius „Meksikos gotikos“ puslapius“ – The Washington Post.Vertė
Vertė Inga Čepulienė
Jennifer Clement „Maldos pagrobtosioms“
Romanas „Maldos pagrobtosioms“ pasakoja Meksikos kalnuose užaugusios mergaitės istoriją, per kurią autorė Jennifer Clement pasakoja apie nusikalstamą narkotikų verslą, narkotikų baronų valdžią, viltį bei kovą už geresnį gyvenimą.
Ledidi yra linksma ir protinga mergaitė. Žodis mergaitė čia lemiamas, nes ten, kur ji gyvena, buvimas mergaite laimės neatneša. Meksikos Gerero kalnuose beveik nėra vyrų. Visi jie dirba svetur. Kaime gyvena tik moterys, vaikai, gyvatės ir skorpionai. Pasigirdęs automobilio garsas reiškia, kad Meksikos narkotikų baronai važiuoja medžioti merginų ir grobti jas į vergiją. Dėl to motinos dukras rengia kaip berniukus, o joms paaugus subjauroja jų išvaizdą. Pasigirdus automobiliui mergaitės turi spėti pasislėpti.
Išgirstas sraigtasparnio garsas reiškia kitą dalyką – ant kaimelio bus išbarstyti nuodai, kurie turėtų sunaikinti narkotikų plantacijas.
Kartu su kleptomane ir alkoholike motina gyvenanti Ledidi sugeba kasdienybėje atrasti džiaugsmo ir svajoja apie geresnį gyvenimą mieste. Kai turtinga pora pasikviečia Ledidi dirbti aukle, mergina nedvejoja. Akapulkas atrodo tarsi svajonių miestas, kur Ledidi atranda pirmąją meilę ir pajunta geresnio gyvenimo skonį. Visgi ramybė trunka neilgai, o Ledidi bus priversta prisiminti kaime išmoktas išgyvenimo pamokas.
„Maldos pagrobtosioms“ remiasi tikromis Meksikos moterų istorijomis. Į vergiją pagrobtų merginų skaičius yra stulbinantis, o tiksli statistika nežinoma. Nors šis romanas yra grožinės literatūros kūrinys, tačiau nusikaltimai tikri. Tuo pačiu ši istorija yra ir už širdies griebiantis pasakojimas apie draugystę bei šeimą.
Jennifer Clement (g. 1960) – amerikiečių-meksikiečių autorė. 2015-tais metais ji buvo išrinkta tarptautinės PEN organizacijos prezidente. Pirmą kartą šias pareigas užėmė moteris. PEN yra nepolitinė organizacija, kuri gina kūrybinę rašytojų ir kitų kūrėjų laisvę bei kovoja prieš menininkų persekiojimą už įsitikinimus. 2014-tais metais rašytoja buvo apdovanota Saros Curry prizu už dešimtmetį trukusį mergaičių grobimo Meksikoje tyrimą.
Jennifer Clement išleido keletą poezijos rinktinių, taip pat parašė keturis romanus, kurie yra išversti į beveik trisdešimt kalbų.
Gimusi JAV, rašytoja augo Meksikoje. Į Jungtines Amerikos Valstijas sugrįžo baigti mokslus. Autorė Niujorko universitete studijavo literatūrą ir antropologiją.
Iš anglų kalbos vertė Simona Dobrovolskytė
Jolita Herlyn „Veidu į saulę“
Jolita Herlyn išbandė ne vieną profesiją: nuo filosofijos ir logikos dėstytojos iki TV laidų vedėjos ir valstybės tarnautojos. Romanus ji pradėjo rašyti tik su šeima apsigyvenusi Hamburge. Autorė aistringa keliautoja, tad aplankytos šalys tampa puikiomis dekoracijomis jos kuriamoms istorijoms. „Veidu į saulę“ – septintasis Jolitos Herlyn romanas, persmelktas egzotiškų Meksikos vaizdų ir tradicijų.
Jos vardas Akna Marija. Akna – majų deivės garbei, Marija – atsakas į krikščioniškąjį paveldą. Meksikietės Aknos Marijos gyvenimą siūbuoja likimo svarstyklės – ryškios Meksikos spalvos ir lietuviškas niūrumas, globojančios majų dvasios ir vienatvė Klaipėdos daugiabutyje. Kaip pasirinkti tai, kas išspręstų dvilypės sielos šauksmą?
Pamilusi lietuvį Akna Marija išvažiuoja su juo į Lietuvą, bet iki skausmo ilgisi savo šalies. Moteris užsidaro tylos ir nevilties kiaute, kuris grasina susprogdinti ne tik jos gyvenimą. Šis romanas kalba apie meilę ir pasiaukojimą. Apie sprendimus, kuriuos daro mylintys žmonės.
„Tai spalvingas, jautrus ir gyvastingas pasakojimas, kviečiantis skaitytoją į kvapų, spalvų ir garsų persmelktą Meksiką: čia jos gamta ir papročiai, šventės ir paslaptingieji šamanai, pasakos ir tradicijos… Tačiau šis romanas – ne tik apie Meksiką. Jis ir apie svajonių išsipildymą, mergaitės tapsmą moterimi, kultūrų skirtumus ir, žinoma, didžiausius atstumus įveikiančią meilę.“
Literatūros apžvalgininkė Vitalija Pilipauskaitė
