Italija – saldaus gyvenimo šalis
Italija – saldaus gyvenimo šalis
Tęsiame rubriką #gerokelio mėgstantiems keliauti ir pažinti kitų pasaulio šalių kultūrą. Kiekvieną mėnesį skirsime vienai pasaulio šaliai ir pristatysime mūsų rekomendacijas, ką perskaityti, kokį filmą pamatyti, su kokiu garsiu menininku, kilusiu iš šios šalies susipažinti, kokios muzikos pasiklausyti.
O birželis skirtas Italijai. Gal planuojate išvyką į šią šalį, o gal neseniai grįžote ir mintimis norite vėl nukeliauti į atostogų prisiminimus? Ieškote idėjų savo kulinarinėms kelionėms ir norite išbandyti neatrastus skonius, visada norėjote išmokti italų kalbą, žavitės šio krašo kultūra ir norite pažinti giliau? Visai nesvarbu, ar kruopščiai planuojate atostogas, ar keliausite laiku ir mintimis – mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus šiuos leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekoje!
Įdomūs faktai apie Italiją
- Italų dienotvarkė gan neįprasta. Didžioji dauguma italų keliasi 6 val. ryte, ir jau 7 val. pusryčiauja kavinėje, nes pusryčiauti namie nepriimtina. Kavinė – draugų ir kaimynų susitikimo vieta. 10 val. ryto italai pasiekia savo darbus. Gyventojai pietauja apie 13.30, o po pietų, kai saulė kepina negailestingai, prasideda siesta. Visose pietų Europos valstybėse siesta priimtinas ir normalus reiškinys, nedirbama nuo 13 val. iki 16 val. popiet. Likusi darbo dienos dalis iki 19.30 val. pralekia nepastebimai. Vakarus italai leidžia teatruose, restoranuose, kavinėse arba tiesiog vaikštinėdami po miestą.
- Centrinėje Italijoje viename mažame miestelyje yra fontanas, kuriame teka raudonasis vynas. Įdomu tai, jog vynas yra visiškai nemokamas. Norint pasiekti fontaną, reikia įveikti nelengvą piligriminį kelią. Fontano idėja kilo siekiant populiarinti piligriminį kelią ir supažindinti turistus su vietinėmis vyno gamybos tradicijomis.
- Italijoje vienai kvadratinei myliai tenka didžiausias meno šedevrų skaičius visame pasaulyje. Būtent gausus meno tinklas priverčia savo tėvynę mylėti italus, trokšti aplankyti joje nebuvusius turistus bei sugrįžti tuos, kurie jau buvo. Garsus XIX-ojo a. italų kompozitorius Džiuzepė Verdis apie savo tėvynę pasakė: „Galite turėti visą visatą, jei paliksite man Italiją“.
- Dar renesanso laikotarpiu suklestėjo Italijos mada. O tokius skambius italų mados ženklų pavadinimus, kaip „Armani“, „Gucci“, „Prada“, „Versace“ žino ir tapažįsta kone kiekvienas.
- Italija turi seniausią pasaulyje universitetą – 1088-iais m. įkurtas Bolonijos universitetas yra laikomas pačiu pirmuoju universitetu pasaulyje.
- Europoje nėra ypatingai daug aktyvių ugnikalnių, tačiau net trys iš jų yra Italijoje: Etna (aukščiausias ir didžiausias aktyvus ugnikalnis Europoje), Vezuvijus ir Strombolis.
- Net 13-os iš 38-ių Viljamo Šekspyro pjesių veiksmo vieta pasirinkta būtent Italija.
- Gyvieji šachmatai Marostikoje: kas dvejus metus rugsėjį miesto aikštėje vyksta gyvųjų šachmatų žaidimas.
Italija. Pojūčiai, stereotipai, priešpriešos; mados ekspresas
„Italija“ – knyga, kurią tikrąja to žodžio prasme galima skaityti iš bet kurio galo. Mat ji turi ne tik du autorius, bet ir du viršelius. Atsivertę iš vienos pusės, Italiją išvysite Pauliaus Jurkevičiaus žvilgsniu. Jus apsups šios įstabios šalies spalvos, kvapai ir garsai, neramūs vėjai kedens plaukus. Pajusite, kaip skirtingai čia gali tekėti laikas, suvoksite, kad toli kartais gali būti arti, o Italijos žmonės – tikrai ne vien picas šveičiantys mafijozai.
Atvertę knygą iš kitos pusės, akimirksniu atsidursite spalvingame ir beprotiškame Italijos mados pasaulyje. Jurga Jurkevičienė įsodins jus į greitąjį traukinį „Raudonoji strėlė” ir nulakdins iš Milano į Romą. Už traukinio lango šmėžuoja garsių dizainerių, visame pasaulyje žinomų manekenių veidai. Šiugžda brangios medžiagos, spindi briliantai, skleidžiasi stebuklingi kvapai.
AmorRoma: italų kalbos gidas. Pradedantiesiems
Kai kurie italų kalbą vadina gražiausia ir dainingiausia pasaulyje. Simonas Jurkevičius pabrėžia, kad ši muzikali kalba – tai meno, literatūros, muzikos, mados ir gastronomijos pasaulio „lingua franca“. Kalbos gidas „AmorRoma. Italų kalbos gidas pradedantiesiems“ kuris padės ją suprasti ir pamilti.
Pasiklysti tarp kalbų vadovėlių ir gidų nesunku, tad kuo ši Simono Jurkevičiaus knyga išskirtinė? Visų pirma, tai nebus taisyklėmis, lentelėmis ir sausais gramatikos pratimais perkrautas tradicinis vadovėlis. „AmorRoma“ nereiks raustis žodynuose ar mintinai „kalti“ gramatiką.
„AmorRoma“ – tai novatoriškas, patogus ir praktiškas italų kalbos gidas. Versdami jo puslapius, nesunkiai perprasite elementariausias italų kalbos taisykles. Nė nepajusite, kad jau suvokiate italų kalbos pagrindus.
Italija. DK kelionių vadovai
Guardian ir Observer skaitytojų išrinktas geriausiu vadovu.
Daugybė nuotraukų, iliustracijų ir žemėlapių
- Aprašyti visų regionų patiekalai
- Visų žymiausių pastatų planai
- Gausus viešbučių ir restoranų pasirinkimas
- Išvardintos visų miestų lankytinos vietos, paplūdimiai, turgūs ir šventės
- Siūlomi vaizdingi keliai, maršrutai ir teminės išvykos
„Įdomus kelionių vadovas, nuostabios nuotraukos, aukščiausios kokybės žemėlapiai ir planai“ – The Observer
„Joks kitas kelionių vadovas neuždegs noru keliauti kaip šis“ – The Independent
Devyni pasivaikščiojimai po Romą
Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Miestas, į kurį neišvengiamai grįžtama.
„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.
„Pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją – keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai.
Pasakojimus įvaizdina ir naviguoti po Romą padeda nuotraukos bei piešiniai.
James Bentley, The Most Beautiful Villages of Tuscany
Leidinio autorius aprašo 37 nedidelius Toskanos regiono miestelius, išskirtinius savo architektūra, kultūriniu gyvenimu bei gamta. Toskana laikoma Italų renesanso tikrąja gimtine, čia gimė ir dirbo tokios mokslo ir meno įžymybės kaip Frančeskas Petrarka, Dantė, Botičelis, Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Galilėjus, Amerigas Vespučis ir Pučinis. Toskana turi savo virtuvę ir ypač garsėja vynu (garsiausi iš jų yra Chianti, Vino Nobile di Montepulciano, Morellino di Scansano ir Brunello di Montalcino).
Šešios Toskanos vietos priklauso Pasaulio paveldo sąrašui: Florencijos senamiestis (1982 m.), Sienos senamiestis (1995 m.), Pizos aikštė ir katedra (1987), San Gimignano senamiestis (1990 m.), Pienzos senamiestis (1996 m.) ir Val d’Orcia senamiestis (2004 m.). Be to Toskanoje yra 120 gamtos draustinių.
Umbrija. Žalioji Italijos širdis
Umbrija – dar vadinama žaliąja Italijos širdimi, supama Apeninų kalnų ir banguojančių žalumų, garsėja legendiniais miestais – Perudža, Asyžiumi, Orvjetu, Gubijumi, Spoletu. Kadaise tai buvo paslaptingų etruskų ir taikių umbrų žemės, svarbus viduramžių epochos centras. Umbrijoje gyveno ir kūrė genialūs dailininkai – jus tikrai sužavės stulbinantys Giotto, Lucos Signorelli, Cimabue’s, Beato Angelico šedevrai, įstabūs Peru¬gino, Filippo Lippi, Benozzo Gozzoli, Pinturicchio darbai. Pro Umbriją vingiuoja svarbūs piligrimų keliai, aplankyti Šv. Pranciškaus bazilikos Asyžiuje plūsta keliautojai iš viso pasaulio – ne veltui ši šventovė vadinama ištisu meno lobynu ir yra įtraukta į UNESCO saugomą pasaulio paveldą. Knygoje rasite ne tik nuostabių iliustracijų, bet ir istorijos, legendų, patirčių bei vertingų patarimų. Sužinosite, kokie miestai garsėja juodaisiais bei baltaisiais trumais, vynais, šokoladu, šafranu ir kitomis gėrybėmis.
Viena diena senovės Romoje
Knyga „Viena diena Senovės Romoje“ leidžia pagyventi dieną kaip tikram romiečiui: atsibusti, pusryčiauti, pasivaikščioti miesto gatvėmis. Alberto Angela nepailsdamas vedžioja skaitytoją po romiečių pasaulį: nuo 6 ryto, kai miestas pabunda, iki pat vidurnakčio. Nuo tada, kai dominus pasirąžo lovoje, iki nakties, kai paskutiniai girtuokliai uždaro tavernos duris ir dairosi nakvynės. Senovės Romą knygoje mes galime matyti, pajusti ir netgi užuosti, bastytis po turtingųjų namus, besižavint prabangiai įrengtais interjerais, užsukti į virtuvę ir pasmalsauti, kas šiandien gaminama pietums, aplankyti vergų turgų ir stebėti gladiatorių kovas Koliziejuje. Paklausyti Forume skaitomų eilių ir viešuose tualetuose pasakojamų juokelių, sužinoti, ką romiečiai galvojo apie tikėjimą ir seksą, kaip sprendė aplinkosaugos problemas ir kur mesdavo šiukšles, išmokti paruošti flamingo kepsnį ir taisyklingai apsigobti togą. Ši knyga skirta visiems, mėgstantiems keliones laiku. Ir visiems, kurie planuoja kelionę į Romą, o taip pat tiems, kurie ten jau buvo. Nes po „Vienos dienos Senovės Romoje“ atsiras daugybė priežasčių dar kartą sugrįžti į Amžinąjį miestą.
Silvestra Bietoletti, Firenze: arte e architettura
Šioje knygoje skaitytojas galės grožėtis viskuo, kas gražiausia ir reikšmingiausia Florencijos meniniame pavelde. Pradedant paminklais ir baigiant architektūra bei lobiais, saugomais bažnyčiose ir muziejuose.
Thomas Popper, Michelangelo
Michelangelo – vienas ryškiausių kūrėjų dailės istorijoje, įkūnijęs vadinamojo universaliojo genijaus tipą. Kūryba turėjo didelę įtaką vėlesnės dailės raidai, vėlyvoji – baroko ir manierizmo dailei.
1488 mokėsi tapybos (pas D. Ghirlandaio), 1489–91 – skulptūros, 1490–92 dar mokėsi Lorenzo de Medici mokykloje Florencijoje. Studijavo anatomiją, antikinę skulptūrą, Donatello, Masaccio, Giotto di Bondone’s, Jacopo della Quercios kūrybą. Gyveno Florencijoje, Romoje. Nuo 1534 kūrė poeziją (išliko apie 300 sonetų ir madrigalų).
Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija
Charlote Chandler „Aš, Fellini“
Garsaus XX a. italų kino režisieriaus Federico Fellini filmai „Kelias“, „Kabirijos naktys“, „Saldus gyvenimas“, „8 ½“ ir kiti yra pelnę daugybę tarptautinių apdovanojimų, jais žavimasi visame pasaulyje.
Šioje knygoje – Federico Fellini kelias nuo nedrąsaus svajotojo berniuko iš Riminio iki visiškai savo darbui atsidavusio legendinio režisieriaus, kurio asmenybė kerėjo net labiau už jo filmus. Visiškai atvirai jis apmąsto esminius būties ir kūrybos klausimus ir savo asmeninį gyvenimą, 50 metų trukusią santuoką su aktore Giulietta Masina, vaidinusia svarbiausią vaidmenį ir režisieriaus gyvenime, ir reikšmingiausiuose jo filmuose, kuriuos juodu vadina savo vaikais. Su meile ir pagarba pasakoja apie savo bičiulius ir kolegas režisierius Roberto Rossellini, Michelangelo Antonioni, Ingmarą Bergmaną, Billy Wilderį, aktorius Marcello Mastroianni, Anitą Ekberg, Alberto Sordi, Anną Magnani, Claudią Cardinale ir daugelį kitų.
Knygoje „Aš, Fellini“ apibendrinama viskas, ką garsusis režisierius Charlottei Chandler – žurnalistei ir puikių knygų apie įžymius žmones autorei – papasakojo per keturiolika jųdviejų bendravimo metų.
Vertėjas: Elena Zambacevičiūtė
Sophia Loren „Vakar, šiandien, rytoj. Mano gyvenimas“
Sofijos Loren istorija labiau primena pasaką negu gyvenimą – joje netrūksta išbandymų, princų ant balto žirgo, pokylių. Vis dėlto po žvaigždės kauke slepiasi kukli ir ryžtinga moteris, kuri daug iškentėjo, be galo daug dirbo, aistringai mylėjo, niekada nestokojo ironijos.
Sofija Loren – garsiausia italų kino žvaigždė ir viena žymiausių aktorių pasaulyje. Per savo karjerą ji suvaidino daugiau nei šimte filmų, laimėjo devynias Donatelo „Dovydo“ statulėles, du Italijos „Auksinius gaublius“, „Volpi“ taurę, Venecijos „Auksinį liūtą“ už gyvenimo nuopelnus, penkis Holivudo „Auksinius gaublius“, „Baftos“ premiją, Kanų festivalio prizą kaip geriausia aktorė, o svarbiausia – „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį 1960 m. filme „Čiočara“ ir „Oskarą“ už gyvenimo nuopelnus 1991 metais.
„Kiekvienas gyvenimo tarpsnis kupinas savų kaprizų ir spąstų. Trisdešimties esi jaunas ir nepasitikintis, keturiasdešimties jautiesi stiprus, bet dažnai pavargęs, penkiasdešimties esi išmintingas, dar ir truputį melancholiškas. O kai priartėja aštuoniasdešimtmečio slenkstis, kartais apima noras viską pradėti nuo pradžių. Atgimsti prisiminimuose ir įsimyli ateitį.“
Vertėjas: Eglė Kupšytė
Kamin Mohammadi „Bella figura: kaip gyventi, mylėti ir valgyti itališkai“
Praleidusi Florencijoje vos kelias savaites, ėmiau jaustis, lyg gyvenčiau miuzikle. Kita vertus, visuomet maniau, kad būtent toks gyvenimas ir turėtų būti.
Nusivylusi meile ir netikėtai atleista iš svajonių darbo, žurnalistė Kamina Mohammadi iš ūkanotų Londono gatvių patraukia į saulės lepinamą Florenciją. Čia, tarp jaukių akmenimis grįstų gatvelių, šurmuliuojančių turgų ir didingų rūmų, ji pradeda gyventi iš naujo. Nustojusi save kamuoti griežtomis dietomis ir lieti prakaitą sporto klubuose, mokosi į gyvenimą žvelgti kaip italai – mėgaujasi net mažiausiais kasdienos džiaugsmais. Netrukus Kamina ne tik atgauna gyvybines jėgas, bet ir suranda meilę.
Dalindamasi asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis, knygoje „Bella Figura autorė“ pristato ištisą italų gyvenimo būdo filosofiją, įkvepiančią kiekvieną kasdienybės detalę kuo glaudžiau susieti su grožiu.
Carpe diem. Angelų įkvėpti itališkos virtuvės receptai
Lietuvoje gyvenantis populiarus virtuvės šefas italas Gian Luca Demarco dalijasi geriausiais savo šeimos receptais ir pasakoja apie gyvenimo kelyje jį lydinčius žmones bei itališkos virtuvės tradicijas. „Esu italas, mano šalyje maistas yra neatsiejama kultūrinio tapatumo dalis, kiekviename regione jis vis kitoks, savitas, absoliučiai nuostabus, o receptai dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip didžiausias neįkainojamas turtas. Maistas mano gimtinėje – kasdienis džiaugsmas, įprasminantis kasdienes gyvenimo akimirkas“.
Mano Italija
Italija – Oliverio meilė. Ši knyga – išsipildžiusi kulinaro svajonė apie pačią paprasčiausią ir geriausią knygą, skirtą Italijos virtuvei.
Per 120 nuostabių ir negirdėtų receptų sugrupuotų tarsi pagal tavernos meniu!
Keliaukite ir išmokite gaminti taip, kaip per amžius gamino žvejų šeimos, kepėjų dinastijos ir ta simpatinga bei apkūni „mamma“, dosniai besidalijanti močiutės virtuvės paslaptimis. Tai ne šiaip knyga apie „makaronus ir picą“, o „žmonių knyga žmonėms“, dvelkianti namų židinio šiluma, jaukiu tavernos svetingumu. Tai ir kelionių vadovas, ir dienoraštis apie autentiškus Italijos skonius, spalvas, tekstūras ir aromatų paletę bei mielus vietos žmonių veidus.
Jei dievinate su aistra paruošto maisto skonį, niekuomet nenorėsite grįžti iš Oliverio Italijos.
Giuseppe Verdi, Rigoletto (vinilinė plokštelė)
Pagrindinis operos personažas Rigoletas – rūmų juokdarys, dirbantis Hercogui. Bet Hercogas yra besaikis mergišius, kuris visų pirma suvilioja Grafo Monterone dukrą. O kai Monterone ateina į rūmus apginti savo dukros garbės, Rigoletas iš jo juokiasi. Monterone, išgirdęs šitokį nejautrumą, prakeikia Rigoletą. Tačiau kai Hercogas užsinori paties Rigoleto dukros Džildos – kurią visą gyvenimą jis slėpė nuo pasaulio ir išleisdavo tik į bažnyčią – Hercogo įsakymu dvariškiai ją pagrobia ir uždaro rūmuose.
Verdi, Rigoletas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (CD)
Ši 3 veiksmų opera – pasaulinės muzikos istorijos aukso fondo šedevras.
Tai pirmoji Lietuvoje opera lietuvių kalba, visa įrašyta į kompaktinę plokštelę, o Klaipėdos muzikinis teatras – pirmasis, parodęs iniciatyvą ir radęs tam lėšų (CD leidybą parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė).
Kompaktinę plokštelę įrašė Algirdas Janutas, Gražina Miliauskaitė ir Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis kartu su uostamiesčio teatro solistais ir dirigentu Stasys Domarku. Projekto sumanytojai kompozitorei A. Žigaitytei-Nekrošienei talkino garso režisierius Michailas Omeljančiukas ir dirigentas asistentas Dainius Pavilionis.
Giacomo Puccini, La Boheme (vinilinė plokštelė)
Bohema (La bohème) – keturių veiksmų opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džakomas Pučinis (1858−1924).
Operos siužeto centre – meilės ir mirties drama, nerūpestingas, tačiau skurdus jaunų menininkų gyvenimas. Bohema (pranc. bohème) romantizmo laikais imta vadinti laisvųjų profesijų žmonių (aktorių, menininkų ir pan.) aplinką bei jų padriką, „nestandartinį“ gyvenimo būdą, kartais ekscentrišku elgesiu, šmaikštumu, ironija pridengiant rūpesčius, buities skurdą, tikruosius jausmus.
Axel Munthe „Knyga apie San Mikelę“
Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones (knygoje šmėsteli rašytojas Guy de Maupassant‘as, gydytojas Louis Pasteuras), turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Pasakojama su meile, gailesčiu, švelniu humoru, sklandant vos juntamai magijos dvasiai. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“.
Curzio Malaparte „Oda“
Curzio Malaparte („atsidūręs blogojoje pusėje“ – it. mala parte, tikr. Kurt Erich Suckert, 1898–1957) – italų rašytojas, poetas, karys, karo korespondentas. Vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Jo kūrybą galima įvardyti kaip savitą tikrovės ir fikcijos mišinį žvelgiant iš malapartiškos perspektyvos (o jo žvilgsnis dokumentinis ir drauge satyrinis, neretai netgi ciniškas). Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų: „Savo žodžiais Malapartė giliai sužeidžia save ir kitus, romane kalba kenčiantis žmogus. Ne angažuotas rašytojas, o poetas.“
„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Euforija ir iliuzijos išsisklaido, miestą apima moralinė epidemija. Nyksta etinės ribos ir žmogiškumas, miesto gyventojai ima rūpintis vien fiziniu išlikimu, ta „šlykščia oda“. Į šį visuotinį nuopuolio siautulį įsitraukia ir gamta, grasinanti pabaigti naikinti tai, ko neįveikė karas. Karo ir gamtos stichijų siautulyje apnuoginama pirmykštė žmogaus prigimtis, ją valdančios baimės ir instinktai. Autorius negaili kritikos nei savo tėvynainiams, nei Sąjungininkams, nei fanatikams ir prisitaikėliams, nei „rytdienos didvyriams“, nei sau, nei krikščioniškajai moralei ir europietiškajam išpuikimui, atvedusiam prie masinių aukų kapų ir naikinimo stovyklų.
Vertėjas: Toma Gudelytė
Lucinda Riley „Mergina iš Italijos“
„Mergina iš Italijos“ – vienas pirmųjų amerikiečių rašytojos Lucindos Riley romanų, pasakojantis apie aistringą, tačiau tragišką meilę.
„Mergina iš Italijos“ skamba lyg operos arija, o Lucindos Riley pasakojamos istorijos siužetas niekuo nenusileidžia klasikos kūrinių tragizmui. Kurdama neeilinę meilės istoriją, rašytoja atskleidžia nemažai scenos ir operinio meno paslapčių.
„Mergina iš Italijos“ – jautri ir įtraukainti meilės istorija. Nesvarbu, ar vykstate atostogauti, ar ilsitės savaitgalį namuose – raskite laiko ir vietos šiai knygai. Ir neužmirškite ausinių – klausykite gražiausių operos arijų. Tai tikrai sustiprins pasakojimą.
„Metai Venecijoje“
Ketės Blek gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jos kasdienybė – sukrauti lagaminai ir kelionės po įvairias pasaulio šalis, neatrastos vietos ir skoniai filmuojant laidą „Toliau su Blek“. Tačiau, sulaukusi vidutinio amžiaus, moteris susimąsto, kad taip niekada ir nesugebėjo užmegzti rimtų santykių.
Vis dėlto likimas pateikia staigmeną – svečiuodamasi Venecijoje ji susipažįsta su Masimu – viešbučio „Gondola“ savininku. Išsiskyręs vyras nenusiteikęs vienos nakties nuotykiams, todėl pasiūlo Ketei praleisti metus drauge ir pažiūrėti, kur visa tai nuves. Paprastai įsipareigoti vengianti ir ilgai vienoje vietoje neužsibūnanti moteris priima iššūkį ir leidžiasi į dar niekada nepatirtą kelionę – santykius.
Bet apsigyvenus kartu Masimo valdomame viešbutyje, sunkumų iškyla daugiau, nei Ketė tikėjosi. Čia dirbantys jo giminaičiai nusiteikę priešiškai, o netikėtai atvykusi buvusi žmona vis dar elgiasi kaip šeimininkė ir nesėkmingai bando susidraugauti. Negana to, mylimasis vis daugiau laiko praleidžia priiminėdamas svečius, ir Ketė pamažu ima tolti tyrinėdama Veneciją su naujai sutiktais žmonėmis… Tad vis dažniau kyla klausimas – ar šie santykiai gali trukti ilgiau nei metus?
Nicky Pellegrino (g. 1964) – anglės ir italo šeimoje gimusi rašytoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. „Metai Venecijoje“ – ketvirtoji autorės knyga, išversta į lietuvių kalbą.
„Romanas, padėsiantis dar kartą patirti gyvenimo džiaugsmą!“ – Jojo Moyes
Rosa Ventrella „Oleandrų sodas“
Istorijų buvo daugybė, kartais skirtingų, kartais panašių, bet visos jos prasidėdavo tolimais 1938-aisiais. Visos būdavo apie vienus namus su sodu. Ir apie žydintį oleandrą.
Karbonaros miestelyje vieno namo sode žydi oleandras. Jį pasodino Agostinas, atsikėlęs ten gyventi su žmona Anita, visų vadinama Žiniuone.
Apdovanota retu nepaprastu grožiu Žiniuonė geba pagydyti skausmų kamuojamus naujagimius, teikia nepamainomą pagalbą gimdant ar bet kokiai bėdai ištikus, geba panaikinti nužiūrėjimą. Turi tris dukteris: Rozetą, Korneliją ir jaunėlę Diamantę. Pirmoji – graži, laukinės prigimties kaip motina, antroji – medaus spalvos plaukų ir šviesių kaip tėvo akių. O Diamantė – putli, visada susitaršiusiais plaukais; iš tų nesuvaldomų garbanų, kaip nuolat kartoja motina, kyla jos maištingas būdas. Griežta, beveik niekada niekam nerodanti švelnumo Žiniuonė, metams bėgant, patiria vyro mirtį ir užgriuvusį karą, užaugina dukteris matydama jų nelaimingą meilę, jas užvaldančią aistrą, jų žiaurų nusivylimą. Guodžiantis Žiniuonės buvimas, apgaubtas paslaptinga tyla, visada jas sergsti net nenuspėjamo likimo akivaizdoje…
Santa Montefiore „Po Italijos saule“
Jaunutė gražuolė Alba lengvabūdiškai leidžia dienas savo romantiškame name-laive ant Temzės. Ją nuolat supa būrys gerbėjų ir meilužių. Tačiau jauna moteris nesijaučia laiminga. Anglijoje ji visada jautėsi svetima – nors tėvas anglas iš Italijos ją atsivežė dar visai mažytę, jai taip ir nepavyko priprasti nei prie santūraus angliško gyvenimo būdo, nei prie naujosios tėvo šeimos. Tėvas Albai niekada nepasakojo apie jos italę motiną nei apie šalį, kurioje ji gimė. Tačiau Alba visuomet juto, kad iš jos tarytum kažkas buvo atimta…
Viskas ima keistis, kai mergina atsitiktinai aptinka motinos portretą, kadaise nutapytą ją mylėjusio vyro – Albos tėvo. Pakerėta iš portreto žvelgiančios moters žavesio ir paslaptingumo, Alba ryžtasi nuvykti į Italiją ir sužinoti nuo jos slepiamą tiesą apie motinos gyvenimą.
Nuostabioje saulės nutviekstoje Viduržemio jūros įlankoje su mažyčiais namukais ir alyvmedžių sodais Albai pamažu atsiskleidžia paslapčių, aistrų, išdavysčių kupina motinos gyvenimo istorija. Kelionė į taip ilgai slėptą motinos praeitį suteikia galimybę ir pačiai Albai pakeisti savo gyvenimą ir susikurti laimę. Tik ar ji pasinaudos šia galimybe?
Andre Aciman „Vadink mane savo vardu“
„Vadink mane savo vardu“ – pasaulinis bestseleris, išleistas daugiau nei 30 šalių. Pagal jį sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas 2018 metais už geriausią scenarijų įvertintas „Oskaru“, nominuotas daugiau nei dviem šimtams apdovanojimų, iš jų pelnė 95.
Tą vasarą Elijo tėvų viloje Italijos Rivjeroje apsistojęs jaunas vyras turėjo būti tik dar vienas akademinio sluoksnio atstovas, vienas tų, kurie kasmet buvo kviečiami čia pailsėti ir padirbėti prie rankraščių. Pirmas žvilgsnis, pirmas atsainus mostas – ir svečias užvaldo Elijo mintis. Muzika, knygos, baseinas, dviračiai… Meilė, aistra, geismas… Abu bando dėtis abejingi, tačiau net oras aplink juos įsielektrina nuo įtampos ir laukimo…
Tai subtilus ir elegiškas pasakojimas apie pažinimą ir jaunystės aistrą, apie visišką artumą ir žymę visam gyvenimui paliekančią patirtį.
Erica James „Vasara prie ežero“
„Vasara prie ežero“ – tai nuo Oksfordo gatvių iki įspūdingų Italijos kraštovaizdžių besidriekiantis romantiškas pasakojimas apie prarastą meilę ir naujus lemtingus susitikimus.
Komo ežero pakrantė Italijoje – žavinga ir romantiška užuovėja… Florianai tai vieta, kur jos gyvenimo meilė Sebas susituoks su kita moterimi. Ji pakviesta į vestuves, tik ar išdrįs ten pasirodyti?
Adamas – nekilnojamo turto brokeris, linkęs persidirbti, ypač kai jį paliko mergina… Galbūt kelionė prie Komo jį prablaškys?
Esmi daugiau nei prieš 60 metų čia pirmą kartą įsimylėjo. Lig šiol dažnai pagalvoja, kas nutiko tam vaikinui, kuris pavergė jos širdį amžiams?
Nauji bičiuliai padės Florianai apsispręsti vykti į vestuves. Tik ar neteks jai gailėtis, kad Sebo nuotaka – ne ji? Juk nuo praeities nepabėgsi, ji kaip šešėlis persekioja kiekvieną iš mūsų…