Ugningojo tango ir ledynų žemė Argentina
Ugningojo tango ir ledynų žemė Argentina
Šio mėnesio #gerokelio rubrikoje Argentina – ugningojo tango ir ledynų žemė! Ieškote įdomios krypties atostogoms? O galbūt jau seniai žavitės šios šalies kontrastinga gamta, kultūra ir norite ją pažinti giliau? Gal jau čia lankėtės, tačiau norite sugrįžti mintimis? Mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus rekomenudojamus leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
Argentina – nesuskaičiuojamų įdomybių šalis Pietų Amerikoje. Jos pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio argentum, reiškiančio sidabrą. Tai senove alsuojanti žemė, kurioje gyveno seniausi ir didžiausi dinozaurai, o vėliau ir megafauna, kurios garsiausias atstovas buvo milžiniškas tinginio rūšies gyvūnų atstovas. Argentina taip pat garsi įvairiomis indėnų kultūromis, tokiomis kaip Inkai ar Techuelche indėnai, kuriuos žymusis keliautojas Magelanas vadino milžinais. Argentinos sostinės Buenos Airių gatvėse kilo erotiškiausias pasaulio šokis tango. Argentinoje prasideda ir baigiasi visos kelionės į Antarktidą, kurias palydi ypač gausi pingvinų bendruomenė. Šios šalies rašytojų stilistika pasižymi giliu simbolizmu, magišku realizmu.
Įdomūs faktai apie Argentiną:
- Argentina – šalis, kurioje pirmą kartą įvyko radijo transliacija.
- 2001 metais per dvi savaites Argentina turėjo 5 prezidentus.
- Argentinoje pagal gyventojų skaičių dirba daugiausia psichiatrų.
- 1892 metais Argentinoje pirmą kartą panaudotas piršto antspaudo metodas atpažinti nusikaltėliui.
- Popiežius Pranciškus jaunystėje dirbo baro apsauginiu Argentinos sostinėje Buenos Airėse.
- Didžiausias dinozauras gyveno Argentinos teritorijoje. Jis buvo 40 m ilgio, 20 m pločio ir svėrė 77 tonas, kaip 14 afrikinių dramblių.
- 92% procentai Argentinos žmonių gyvena miestuose.
- Argentinoje randamos visos 4 klimato zonos.
- Popiečio poilsis – siesta yra labai svarbus Argentiniečių gyvenime. Buenos Airėse net yra specialūs viešbučiai, kurie nuomoja kambarius siestai.
- Yerba Mate arbata yra nacionalinis Argentinos gėrimas.
- Saulė Argentinos vėliavoje reprezentuoja senovinį Inkų indėnų saulės dievą Intį.
- Futbolinkas Diego Maradona yra garbinamas Argentinoje ir turi savo religiją.
- Futbolininko Lionel Messi gimtasis miestelis uždraudė vaikus vadinti Messi vardu.
Kelionių knygos
Martynas Starkus „Kartą Pietų Amerikoje“. Vilnius: Martynas Starkus, [2012]. – 308 p.
„Kartą Pietų Amerikoje“ – trečioji žurnalisto, keliautojo Martyno Starkaus knyga apie nutikimus su draugais senu autobusiuku važinėjant po Pietų Ameriką.
Knygoje rasite pavojingų ir smagių epizodų, rūsčių ir neapsakomai gražių vaizdų, retai lankomų ir tūkstančius turistų sutraukiančių vietų, o svarbiausia – didžiulę dozę puikios nuotaikos ir nuoširdaus, tikro bendravimo su kiekvienu sutiktu žmogumi.
Grožinė literatūra
Adolfo Bioy Casares „Morelio išradimas“. Vilnius: Charibdė, [2017]. – 160 p.
Adolfo Bioy Casaresas (1914–1999) – Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje. Už apysaką „Morelio išradimas“ („La invención de Morel“, 1940) apdovanotas Buenos Airių literatūros premija. Parašė keletą kūrinių drauge su Jorge Luis Borgesu, Silvina Ocampo, kurių pagrindinė tema – netikėtose fantastinėse situacijose atsidūrusio veikėjo savijauta, beviltiškos pastangos prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Jiems būdingas filosofiškumas, sąlygiškumas, ironija, detektyvinė intriga. 1990 m. apdovanotas Cervanteso premija.
Apysakos „Morelio išradimas“ herojus, teisingumo nekaltai persekiojamas bėglys, atsidūręs negyvenamoje saloje, pastebi, kad joje esama žmonių, bet vėliau paaiškėja, kad tai tik Morelio sukurta iliuzija.
Julio Cortázar „Žaidžiame klases: romanas“. Vilnius: Alma Littera, [2006]. – 592 p.
Pagrindinis romano tikslas, kaip aiškina pats autorius, išmušti iš įprastų vėžių, iš inertiškos kasdienybės skaitytoją, kad tas atsibustų iš „protinio įmygio“ ir imtų mąstyti aktyviai, savarankiškai.
Romano „Žaidžiame klases“ fabula palyginti labai paprasta ir anaiptol ne nauja: pagrindinio veikėjo argentiniečio inteligento Orasijo Oliveiros meilės istorija, tragiškai pasibaigusi Paryžiuje ir iš naujo išgyvenama Buenos Airėse. Tačiau anaiptol ne tai sudaro knygos esmę. Puslapis po puslapio, skyrius po skyriaus Chulijas Kortasaras analizuoja nūdienos inteligento sąmonę, rodydamas, kaip jis griežtai atsisako dalyvauti „užkoduotoje kasdienybėje“, ilgisi ir drauge bijo istorinių įvykių, trokšta bendrauti su žmonėmis ir kartu atsitveria nuo jų cinizmo skydu, užsidaro į hermetišką egocentrizmo kiautą.
Individualistinis Orasijo Oliveiros maištas, užuot išvadavęs jį nuo tariamos civilizacijos „gerovės“ bei jos „vertybių“, nuo banalios kasdienybės, veda prie neišvengiamo finalo – asmenybės žlugimo. Veltui visos jo pastangos „įminti mįslę“, atrasti „raktą“, „mandalos centrą“, kitaip sakant, gyvenimo prasmę, slopindamas žmogui įgimtus jausmus kaip banalias kasdienybės apraiškas, šalindamasis aktualių politinių ir socialinių problemų, Oliveira pamažu nuklysta į metafizinių išprotavimų tankmę, nihilizmo aklavietę ir, nematydamas kitos išeities, sąmoningai žengia į pražūtį.
Jorge Luis Borges „Visuotinė nešlovės istorija“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2017]. – 136 p.
Knyga „Visuotinė nešlovės istorija“ tiesiog plyšta nuo piratų, machinatorių ir apsišaukėlių, o žodis „nešlovė“ kurtinamai griaudėja jos pavadinime. Mainantis spalvingoms Rytų kraštų ir laukinių Vakarų erdvėms bei epochoms brandinamos politinės ir asmeninės išdavystės, vykdomas kruvinas kerštas, verda žūtbūtinės peilių kovos. Tačiau anapus triukšmo ir įniršio plyti tik niekuma.
„Visuotinę nešlovės istoriją“ sudaro septynios iš įvairių kultūrinių ir geografinių realijų parinktos istorijos – jas J. L. Borgesas žaisminga valia ir barokinėmis išraiškos priemonėmis paverčia nuostabiais literatūros kūriniais. Taip pat į rinkinį įtrauktas vienas garsiausių apsakymų „Vyras iš rožinės kavinės“ ir skyrelis „Ir taip toliau“ – šešios apybraižos, atskleidžiančios autoriaus literatūrinių erdvių ribas ir nepaprastos kultūros visumą.
Jorge Luisas Borgesas (1899–1986) – rašytojas, be kurio neįsivaizduojama pasaulio literatūra. Tiksliu stiliumi, pribloškiančiu siužetu, metaforine vaizduote ir nesugriaunama logika šis mąstytojas sugebėjo praplėsti literatūros išraiškos ribas ir padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.
César Aira „Vaiduokliai“. Vilnius: Rara, [2021]. – 160 p.
Paskutinė metų diena Buenos Airėse statomame daugiabutyje.
Ryte būsimieji butų savininkai, lydimi krykštaujančių vaikų, architekto ir interjero dekoratorių, apžiūrinėja erdves, kol statybininkai pluša. O laikinoje priebėgoje ant stogo gyvenančio sargo Raulio Vinjaso šeima ruošiasi Naujųjų metų šventei.
Dienai bėgant, aplinkui vis pasirodo kalkėmis aplipę sklandantys nuogi vaiduokliai – keistos, ne visiems matomos būtybės, klajojančios po tuščią, neužbaigtą pastatą, taip pat susiruošusios švęsti. Subtiliai nušviečiant vis skirtingų veikėjų kasdienes veiklas, pasakojime galiausiai apsistojama prie Vinjaso įdukros Patrės – ji vienintelė domisi bekūnėmis būtybėmis.
Ši istorija pilna intarpų ir nukrypimų, kuriais unikalusis argentiniečių rašytojas Césaris Aira įterpia svarstymus apie literatūrą, architektūrą, antropologiją, seksualumą, gyvenimą ir mirtį. Vaiduokliai (1990) – autentiškas kūrinys, nuaustas iš daugybės perspektyvų, atmosferiško pasakojimo, humoro blyksnių ir gotikinių motyvų.
Pažintinė literatūra
Ralf Sartori; Petra Steidl „Tango: šokio erotinio prado galia“. Vilnius: Tyto alba, [2003]. – 244 p.
Tango – tai amžinojo gyvenimo šokio simbolis, tai šokis, kurį kiekviena karta atranda iš naujo. Žmogus laimingas tik tuomet, kai atskleidžia ir išugdo savo lyčiai būdingas savybes, kurias savyje atpažinti ir ištobulinti galima tik glaudžiai bendraujant, pažįstant priešingą lytį. Jeigu moteris nėra pakankamai moteriška, o vyras – pakankamai vyriškas, tango jie tiesiog nesušoks.
Ši knyga atskleidžia ypatingą tango žavesį, naujas eroso erdves, vidinį tango turinį ir jo filosofiją, kurią įkūnija neprilygstami šokio judesiai. Tango technika padeda šokant atrasti savyje užslopintą moterį ar vyrą, atskleisti moteriškąjį ir vyriškąjį principus.
Tačiau šioje knygoje pirmiausia kalbama apie dvasinį tango turinį, vedantį prie eroso filosofijos, nes erosas ir tango – neatsiejami nuo ilgesio, meilės, begalinio atsidavimo, gundymo pavojų, didžiausios palaimos ir svajonių išsipildymo.
Muzika
Argentina: Anthology Of Argentinian Music. [S.I.] : Weton-Wesgram B.V., 2005.
Let‘s Tango. [S.I.]: PID., 2007.
