PRAĖJĘS RENGINYS. Gintauto Tiškaus fotografijų paroda „Antakalnio darbininkų kolonija“
PRAĖJĘS RENGINYS. Gintauto Tiškaus fotografijų paroda „Antakalnio darbininkų kolonija“
|
Prasideda:
2021-05-05 11:00Baigiasi:
2021-05-31 19:00 Vieta:
Antakalnio biblioteka |
Antakalnio bibliotekoje iki gegužės pabaigos veikia Gintauto Tiškaus fotografijų paroda „Antakalnio darbininkų kolonija“.
Gintautas Tiškus – architektas, urbanistas ir visuomenininkas, fotografuojantis urbanistines Vilniaus įdomybes. Jo fotografijas galima laikyti tam tikra Vilniaus pastatų „raudonąja knyga“, neretai jose įamžintiems pastatams ar jų detalėms gresia išnykimas arba drastiškos permainos.
G. Tiškaus fotografijų ciklas „Antakalnio darbininkų kolonija“ atkreipia dėmesį į istorinę ir urbanistinę Antakalnio ypatybę – daugiaaukščių bendrabučių apsuptyje išlikusį jaukių vienaukščių namų kvartalą, kuriame gali pasijusti lyg užmiestyje. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra akivaizdu, bet šie namai yra tiesiogiai susiję su neįgyvendintu hidroelektrinės jėgainės ties Turniškėmis projektu.
Statyti galingą hidroelektrinę netoli Vilniaus buvo nuspręsta 1938-ųjų pavasarį. Užtvenkti Neries upę nuspręsta ties Turniškių kaimu, apie 10 kilometrų nuo Vilniaus centro. Nauja hidroelektrinė turėjo ne tik tiekti elektros energiją, bet ir apsaugoti miestą nuo potvynių (Neries potvyniai vilniečius kamavo nuo neatmenamų laikų, tai ypač įspūdingai iliustruoja išlikusios 1931-ųjų metų potvynio fotografijos. 1938-ųjų rudenį pradėti parengiamieji užtvankos darbai, tačiau sklandžias statybas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. 1939-aisiais projekto „estafetę“ perėmė LTSR ir, ne be įvairiausių biurokratinių trukdžių, tęsė pradėtus darbus. 1940-ųjų lapkritį buvo pradėta statyti darbininkų kolonija Antakalnyje, turėjusi paspartinti elektrinės statybas bei apgyvendinti jos darbuotojus. Kolonijos projekte taip pat numatyta siaurojo geležinkelio trasa iki pat Turniškių, mokykla, „liaudies namai“, sporto kompleksas bei parduotuvė. Iš tipinės sovietinių darbininkų kolonijos ši išsiskyrė tuo, kad vietoj įprastų daugiaaukščių bendrabučių buvo pasirinkta statyti vienaukščius namus. Nėra žinoma kiek šis projektas buvo pasistūmėjęs, nes statybos planus galutinai sujaukė prasidėjęs Vokietijos ir Rusijos karas. Karo metu užtvanka buvo smarkiai apgadinta, statybinės medžiagos bei įrengimai išgrobstyti. Po karo šis projektas tęsiamas nebebuvo, dalį originalių kolonijos namų metams bėgant keitė nauji pastatai. Iki šių dienų išlikę namai buriuojasi apie Švyturio gatvę. Jie nėra įtraukti į kultūros paveldo sąrašus, tad yra beveik neatpažįstamai pakeitę savo išvaizdą. Originalią jų kilmę galėtų išduoti nebent šoniniuose fasaduose ties stogu išlikę apvalūs langeliai.
Kalbant apie istorijos inkliuzus Vilniuje, derėtų paminėti, kad ir dabartinės LR Prezidento bei Premjero rezidencijos Turniškėse tiesiogiai siejasi su šiuo projektu – tai buvę Turniškių hidroelektrinės administraciniai pastatai.
