PRAĖJĘS RENGINYS. Dailininkės, grafikos dizainerės Kristinos Siebaitės personalinė tapybos darbų paroda „Aukso šviesa krintanti iš žvaigždžių“
PRAĖJĘS RENGINYS. Dailininkės, grafikos dizainerės Kristinos Siebaitės personalinė tapybos darbų paroda „Aukso šviesa krintanti iš žvaigždžių“
|
Prasideda:
Baigiasi:
Vieta:
Naujosios Vilnios biblioteka |
Kviečiame į dailininkės, grafikos dizainerės Kristinos Siebaitės personalinę tapybos darbų parodą „Aukso šviesa krintanti iš žvaigždžių“ Naujosios Vilnios bibliotekoje, Gerovės g. 1. Paroda veiks kovo mėn.
Autorė apie parodą:
Pristatoma tapybos paroda atspindinti savitą braižą apie nepaprastą auksinį pasaulį, tarsi atverdama vaizdinius, susiformavusius bėgant laikui, kintant formoms, vis kitaip suvokiant ir pajaučiant spalvą, vaizdą ir erdvę.
Siurrealaus vaizdo iškraipymo, destrukcijos, naujų objektų kūrimo, netikėtų sugretinimų. Siurrealūs vaizdiniai dažnai paklūsta fantazijos įgeidžiams: jie kuriami kaip miražas – klaidinant, kaitaliojant dydžius, kaip mimikrija (objektui supanašėjant su aplinka), kaip maskuotė (apsimetant kuo kitu) ir pan. Daug dėmesio skirdama siurrealiems motyvams, subtilių potėpių piešimui.
Kiekvienas ekspozicijos darbas – tarytum kiekvieno žmogaus savitas atspindys, lyg trapi fosilijos aukso dulkė. Potėpiai, veidai, emocijos, gyvūnai ir artefaktai. Piešiniuose žiūrovas ras galbūt nematytus, bet natūraliai pažįstamus pavidalus, primenančius kalną, žmogaus siluetą ar krintančias žvaigždes – archajiškos ir kartu amžinosios formos pasakos kuriamą mistiką. Savo kūryba ieškau paprastumo ir magijos sąlyčio, plonytės ribos tarp to, kas laikina ir amžina. Mano darbai žemiški, visuomet persmelkti mistika, norintys ištrūkti ir pakilti. Laikas kristalizuoja gyvybes į formas, į fosilijas, į reljefus, taip per esybes kurdamas nebūtį. Taip ir mano tapybos darbai kuria tarpinę būseną tarp „gimti“ ir „subyrėti“. Trapumas į mano darbus skverbiasi ne tik idėjos prasme, bet ir tapdamas jų pačių realybe. Atrodo, kad tai teisingiausias būdas bendrauti su šia subtilia materija jos neužgaunant.
Taigi „Auksiniame pasaulyje“ paveikslai integruojasi su gyvybe ir gamta. Buvimas „čia ir dabar” – tai vienas iš būdų suprasti savo vietą žemėje, tai mistinė patirtis, kurios esmė – pajusti savo buvimo esmę… Linksmybės, saulė, tamsa, muzika, šokiai, laikas ir AUKSAS, o paveikslai „čia ir dabar“ atspindys.