Bibliotekoje ,,Saulutė“ pokalbis – Kaip atsirado knygos?
Bibliotekoje ,,Saulutė“ pokalbis – Kaip atsirado knygos?
- 2010-05-26
- Autorius: mantas
- Kategorija Renginių Archyvas
2010 m.gegužės 26 dieną bibliotekoje ,,Saulutė“ lankėsi Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė Vita Mozūraitė. Į susitikimą atėjo Tuskulėnų vidurinės mokyklos trečiokai su mokytoja Jūrate Dirginčiene. Nuo pirmų pokalbio minučių viešnia vaikus įtraukė į diskusiją apie rašto ir knygų atsiradimą. Jie mąstė, spėliojo, o kai kurie ir žinojo, kaip žmonės perduodavo informaciją tada, kai dar nebuvo raidžių, popieriaus, knygų, kai dar niekas nerašė laiškų….Moksleiviai sužinojo, kad mūsų raštas atsirado iš senovinių primityvių piešinių ir ženklų, kuriuos ant uolų piešdavo, o ant kaulo raižydavo dar akmens amžiaus žmonės. Laikui bėgant piešinėliai keitėsi, darėsi vis paprastesni ir iš jų atsirado raidės. Kadaise raidė A buvo jaučio galvos piešinys, o raidė P – arklio galva…Viešnia vaikams parodė palyginamųjų alfabetų lentelių, kuriose jie galėjo pamatyti, kuo buvo panašūs ir kuo skyrėsi egiptiečių hieroglifai, finikiečių, graikų ir lotynų raidės. Vaikai išgirdo apie Rozetės akmenį, rastą Napoleono karinės ekspedicijos į Egiptą metu ir apie prancūzų mokslininką Žaną Fransua Šampoljoną, sugebėjusį suprasti sudėtingus egiptiečių hieroglifus.
Viešnia papasakojo, kad knygos, kai dar nebuvo išrastas popierius, buvo rašomos ir spausdinamos ant įvairių medžiagų: molinių lentelių, papiruso, pergamento. Kaip atrodo papirusas vaikai galėjo pamatyti kompiuterio ekrane, o pergamento gabalėlį net pačiupinėti.
Buvo prisiminti ir Lietuvos knygos istorijai labai nusipelnę žmonės: Mažvydas, parašęs knygą ,,Katekizmo prasti žodžiai…“, Johanas Gutenbergas, išradęs stakles, kurios labai pagreitino knygų spausdinimą bei suradęs patogiausią būdą raidėms gaminti – ėmęs lieti jas iš metalo. Išklausę pasakojimų apie knygos ir rašto istoriją, vaikai nusprendė, kad geriau į mokyklą nešiotis popierinius vadovėlius, o ne molines lenteles, papiruso juostas ar pergamentą. Apie popierines knygas vaikai taip pat sužinojo daug naujo ir išgirdo dar negirdėtų pavadinimų: forzacas arba priešlapis, frontispisas, kaptalas, blokas, paginacija, ekslibris ir daug kitų. Kai kurie pavadinimai vaikams buvo ne tik negirdėti, bet ir labai juokingi.
Baigdama pasakojimą, viešnia parodė vaikams filmuką apie ,,protingas“ kėdutes, sekančias savo skaitytoją ir sustojančias, kai šis nori prisėsti…. Jie vienbalsiai nutarė, kad ir mūsų bibliotekoje tokios kėdutės labai tiktų. Linksmai pabendravę, vaikai panoro ir ateityje apsilankyti bibliotekos organizuojamuose susitikimuose su įdomiais žmonėmis, išgirsti jų pasakojamas istorijas apie žinomus ir dar nežinomus dalykus.