„Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908-1942“ – paroda Muzikos ir meno skaitykloje
„Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908-1942“ – paroda Muzikos ir meno skaitykloje
Šią savaitę Muzikos ir meno skaitykloje pristatomas leidinys Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908-1942.
Knygoje ir kompaktinėje plokštelėje skelbiami įrašai iš Lietuvių mokslo draugijos fonografo volelių kolekcijos. Senovinėse garso laikmenose įamžintos Jono Basanavičiaus, Eduardo Volterio, Mato Untulio, Kazimierzo Moszyńskio ir Zenono Slaviūno įrašytos liaudies melodijos. Fonogramų kolekcijos įdomybės: ankstyviausi skudučių ir dūdmaišio įrašai, savitos suvalkiečių ir rytų aukštaičių dainos, Jono Basanavičiaus balsas. Įvadiniame straipsnyje apžvelgiama prieš šimtą metų pradėtos kaupti įrašų kolekcijos istorija:
„Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugoma 1908 m. pradėta kaupti Lietuvių mokslo draugijos vaškinių volelių kolekcija. Į šias senovines laikmenas įrašyti pirmieji autentiškos lietuvių liaudies muzikos pavyzdžiai. 117 iki mūsų dienų išlikusių volelių sudėti į dėžes su užrašu: Etnografinės muzikos fonogramos (lietuvių), jis ir pasirinktas šio leidinio pavadinimu.
Galbūt šių dienų klausytojai norėtų išgirsti kitokių XX a. pradžios garso įrašų, pavyzdžiui, pasiklausyti, kaip kalbėjo Jonas Basanavičius, kaip deklamavo Maironis ar fortepijonu skambino M. K. Čiurlionis. Deja, tokių pavyzdžių archyvuose nėra. Iškiliausiems to meto žmonėms atrodė, kad svarbiausia įamžinti ne aukštąją kultūrą, bet liaudies tradiciją, todėl visų pirma buvo įrašinėjamos liaudies dainos.
Vaizdo ir garso įrašymo technika buvo išrasta tuo metu, kai Europos ir viso pasaulio tautų gyvenamoji aplinka ėmė labai sparčiai keistis: vaizdingų gamtovaizdžių fone ėmė kilti pramoniniai statiniai, jais buvo užstatyti ne tik gamtos plotai ar gimtieji kaimai, bet ir ištrinti vaikystės prisiminimai, šeimos tradicijos, kaimo bendruomenės papročiai. Fotoaparatas ir fonografas galėjo įamžinti nykstančius reiškinius – palikti senos sodybos atvaizdą albume arba senovinės dainos įrašą vaškiniame volelyje ir taip išsaugoti bent dalelę praeities“.
Taip pat parodoje:
Slaviūnas Z., Raštai I t., Daugiabalsių lietuvių liaudies dainų – sutartinių tyrinėjimai. Vilnius 2006.
Račiūnaitė-Vyčinienė D., Sutartinės. Lithuanian polyphonic songs. Vilnius 2002.
Račiūnaitė-Vyčinienė D., Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius 2000.
Račiūnaitė-Vyčinienė D., Kokių giedosim, kokių sutarsim? Sutartinių pradžiamokslis. Vilnius 2004 (Su SD)
Račiūnaitė-Vyčinienė D., Kadu buva, kadujo. Sutartinių pradžiamokslis. Vilnius 2012 (Su SD)
Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Z. Slaviūnas. T. 1-3. Vilnius 1958.
Montvila V., Sutartinės. Lithuanian canons for piano. (Natos).
Kompaktinės plokštelės:
Sutartinės. Įrašyta 2002-2003 m., garso įrašų studijoje „Tembras“, Vilnius.
Ratilio. Lietuvių tradicinė muzika.
Verdingis. Folkloro grupė. Metų ratas. Iš muzikinio folkloro lobyno. DVD
Lietuvių liaudies muzika. Autentiškas folkloras.
Dieveniškių krašto dainos. Autentiški moterų dainų įtašai.
Spanxti. Dievo žirgai, Laimės ratai.
Dzūkija. Folkloras atgimsta. G.jakavonio projektas.
Jievaras. Traditionas lithuanian songs and music.
Oi, žamas mažas. Radasta. Vilniaus etninės kultūros bendrijos folkloro ansamblis.
„Oi, gydra, gydra…“ Luokės etnografinis ansamblis „Šatrija“.