PRAĖJĘS RENGINYS. Gintauto Tiškaus fotografijų paroda „Migdolas: žydėjimo Kairos“
PRAĖJĘS RENGINYS. Gintauto Tiškaus fotografijų paroda „Migdolas: žydėjimo Kairos“
|
Prasideda:
Baigiasi:
Vieta:
Antakalnio biblioteka |
Kviečiame į Gintauto Tiškaus fotografijų parodą „Migdolas: žydėjimo Kairos“ Antakalnio bibliotekoje, Antakalnio g. 49.
Darbų autorius apie parodą:
„Fenologija – mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Stebėjau savo kieme augantį migdolą. Šį migdolą (migdolas triskiautis (Prunus triloba)), skiepytą į slyvą, pasodinau, prieš kokius 15 metų, taigi, laiko stebėjimui buvo pakankamai. Gražiausias šis migdolas žydėjimo metu: įdomu stebėti pumpurus, jų augimą ir skleidimąsi, gausybę baltai rausvų žiedų, na ir vytimą, naujų šakų ataugimą. Nusprendžiau šį fenologinį laikotarpį fiksuoti. Pradėjau fotografuoti 2022-05-01, tęsiau iki 2022-05-28, kiekvieną rytą 9 val., iš viso – 28 nuotraukos. Parodai atrinkau 14 nuotraukų, paskutinė, šakų ataugimo, daryta 2022-06-18. Taigi migdolas žydi labai intensyviai, daug žiedų, tačiau labai nusilpsta po žydėjimo lapai ir šakos ima vysti, todėl jas nukerpu prie kamieno (taip man patarė VU Botanikos sode, kur migdolą pirkau), per vasarą šakos atauga, peržiemoja ir pavasarį vėl žydi.
Žydėjimas – gražiausias migdolo fenologinis laikotarpis, kuris laiko prasme gali būti apibūdintas, kaip – kairos – metafizinis laikas, kokybiniai virsmai per tam tikrą laiko tarpą, kurio absoliutus matavimas neturi prasmės (senovės graikų kalboje laiko sąvoka buvo išreškiama dviem žodžiais – chronos ir kairos. Chronos, tai fizinis, linijinis, išmatuojamas laikas, atitinkantis šiuolaikinį kalendorinį laiką. Kairos ir Chronas – du graikų laiko dievai).
Kuo reikšmingas (svarbus) kairos laikas? Gal tuo, kad toks laiko tarpas daugybę kartų stebimas (įvyksta) ir žmogaus gyvenime, jo artimiausioje aplinkoje. Kairos reprezentuoja kokybinius virsmus ir jų kaitą, kūrybos tarpsnius, nuveiktus darbus nuo – iki, kurie vyksta ne bet kuriuo, o tik tam tikru laiku. Kairos nesiejamas su tiksliais kalendoriniais laiko tarpsniais, nors dažnai chronos ir kairos laikai susilieja.
Migdolo žydėjimo kairos tai ir laikinumo ženklas, žymintis, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą, kuri sąlygoja naują pradžią… Migdolo atveju nauja pradžia nuspėjama, žmogaus atveju – ne…
Be pabaigos, nebus naujos pradžios, taigi graikų alfa, be omegos, nieko nereiškia.“
Apie autorių
Gintautas Tiškus (gimė 1958 m.) yra vilnietis, antakalnietis, meno kūrėjo statusą turintis architektas, urbanistas, architektūros magistras, humanitarinių mokslų daktaras (menotyros kryptis), jau penkis metus fotografuojantis senuosius Vilniaus pastatus ir kiemus, dažnai keistą ir gal daugeliui nematytą urbanistinį miesto kontekstą. Anot autoriaus, senieji pastatai ir kiemai, tai savotiški architektūrinės kalbos ženklai, arba miesto kodai, jo kultūrinio ir dvasinio gyvenimo išraiška, kurią reikia mokėti perskaityti ir suprasti. Šie, fotografijose fiksuoti miesto ženklai – ikonografija, perteikianti mąstymo būdą, atskleidžianti žmogiškąjį mentalitetą, vaizduotę, visuomenės raidą. Senieji pastatai ir kiemai yra ir vietos dvasią (genius loci) apibūdinantys materialieji elementai, glaudžiai susiję ir su nematerialiuoju paveldu – atmintimi, prisiminimais, įvykiais, ritualais, šventėmis ir kt.
Gintauto fotografijos – tai savotiškas metraštis, kuriame fiksuojama tai, kas savita, ko greit gali nelikti, tačiau svarbu kaip unikalus istorinis tarpsnis.
Per trumpą kaip fotografo laikotarpį, gimė foto ciklai: ,,Antakalnio darbininkų kolonija“ (2019 m.); ,,Miesto tekstai“ (2020 m.); ,,Medinis Antakalnio paveldas“ (2021 m.); ,,Arka“ (2021 m.); ,,Devyni Užupio tiltai“ (2022 m.). Šie darbai buvo eksponuojami bendruomenėms skirtose erdvėse: Antakalnio seniūnijoje, Miesto laboratorijoje, Antakalnio bibliotekoje, taip pat ir Užupio kavinėje. Parodos vyksta ir Gintauto asmeninėje Garažo galerijoje, Antakalnyje, Tramvajų g. 6.
Parodą aplankyti galite iki sausio 15 d.