Minėdama lietuvių filosofo, publicisto, kultūrinio veikėjo Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka parengė parodą, skirtą iš arčiau pažvelgti į šią Lietuvos kultūriniame lauke aktyviai veikusią asmenybę. Parodoje eksponuojamos Vydūno gyvenimo akimirkos, užfiksuotos dalyvaujant jo paties įkurtos Tilžės giedotojų draugijos veikloje, sakant kalbas visuomeniniuose renginiuose ar grojant su jo mylimiausiu muzikos instrumentu – arfa. Taip pat parodoje pateikiamas Vydūno parašytų svarbiausių veikalų sąrašas ir apžvelgiamas jo atminimo įamžinimas.
Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas) gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičių kaime (dabartinė Šilutės apskritis) valstietiškos kilmės evangelikų misionieriaus Anskio ir Marinkės Storostų šeimoje. Buvo antrasis vaikas dešimties vaikų šeimoje (užaugo aštuoni). Vydūnas mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietijoje. Jo palaikai 1991 m. spalio 19 d. perlaidoti Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinėse.
Kaip rašo ilgametis Vydūno gyvenimo ir darbų tyrinėtojas Vacys Bagdonavičius: „Tauriosios tėvų būdo ir elgsenos savybės buvo stipriausi pradiniai impulsai humanistinėms būsimojo mąstytojo ir kūrėjo nuostatoms formuotis. Kaip pats prisimena, „nuoširdžiame motinos jausmingume ir šviesiame tėvo mąstyme jis pirmiausia suvokė žmogų“. Autorius taip pat pažymi, jog „nepaprastai stiprų įspūdį Viliui darė liaudies dainos, tiek motinos slapčia dainuojamos, tiek iš vieno kaimyno retkarčiais nugirstos, ypač tos, kurias sutartinai traukdavo į darbą einantys miško darbininkai ar tamsiais rudens vakarais pagiryje stūksančioje jaujoje prie besiplaikstančios ugnies dainuojantys vyrai“.
1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją. 1896–1898 m. Greifsvaldo, 1899 m. Halės, 1900–1902 m. Leipcigo, 1913–1919 m. Berlyno universitetuose kaip laisvas klausytojas, pasinaudojo liaudies mokytojams suteikta galimybe ir atostogų metu, o vėliau ir išėjęs į pensiją, studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas.
1888–1892 m. Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros. Mokytojaudamas Kintuose išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir 1892–1912 m. dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas. 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto.
1895 m. įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo, tačiau įsivyraujant nacių valdymui, Vydūnas už savo įsitikinimus ir veiklą tampa persekiojamu, o 1935 m. hitlerininkai draugiją su kitomis Rytų Prūsijos draugijomis uždarė. Vydūnas taip pat rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys, 1931 m. įkurtos Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininkas.
Kaip filosofas Vydūnas įsijungė ir į 1907 m. Vilniuje įsisteigusios Lietuvių mokslo draugijos veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas, skaitydamas tiek bendresnio filosofinio pobūdžio, tiek su tautos kultūrinio vystymosi aktualijomis susijusius pranešimus, jis užmezgė kontaktus su moksline ir kūrybine Lietuvos inteligentija, tapo vienu iš savitesnių ir ryškesnių visos tautos kultūros proceso dalyvių. Leido paties ištisai prirašomus žurnalus „Šaltinis“ (1905–1909 m.), „Jaunimas“ (1911–1914 m.), „Naujovė“ (1915 m.), „Darbymetis“ (1912–1925 m.). Bendradarbiavo kitoje Rytų Prūsijos lietuvių ir Lietuvos periodinėje spaudoje. 1923 m. dirbo Telšių mokytojų seminarijoje. Nuo 1925 m. PEN klubo, 1928 m. Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaras, 1933 m. Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys.
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje.
Parodoje panaudotos nuotraukos iš Virtualios elektroninio paveldo sistemos www.epaveldas.lt bei knygos – Bagdonavičius, Vacys. Vydūnas.-Vilnius, 2015. – 62 p.
Vydūnas siekė gyvenimo ir idealo, minties ir jausmo vienovės, siekė gyventi kaip šventasis. Jam pasaulis buvo paslaptis, o jo pozicija jame – tapti geresniu.
Vydūnas originalus filosofas. Pirmuosiuose savo darbuose rutuliojo abstrakčias filosofines problemas, idėjas. Vėliau ėmėsi analizuoti savo tautos istoriją, bandė iš lietuvių kovų su kryžiuočiais sukurti tam tikrą tautos raidos schemą. Iš pradžių gilinosi į klasikines Europos tautų filosofijas, vėliau įsijungė į naują judėjimą – teosofiją. Jis bandė suderinti Rytų ir Vakarų kultūrinę patirtį. Jo filosofija yra panteistinė; savita žmogaus tobulėjimo filosofija paremta šventuoju raštu, vedomis, egiptiečių knygomis, graikų filosofiniais raštais. Vienas pagrindinių Vydūno filosofijos bruožų yra kritikos vengimas.
Pagrindiniai Vydūno filosofijos veikalai:
- „Visatos sąranga“ (1907 m.)
- „Mirtis ir kas toliau“ (1907m.)
- ,,Slaptinga žmogaus didybė“ (1907 m.)
- ,,Mūsų uždavinys“ (apie tautos misiją pasaulyje) (1908 m.)
- „Visatos sąranga“ (1908 m.)
- ,,Likimo kilmė“(1908 m.)
- ,,Žmonijos kelias“ (1909 m.)
- „Apsišvietimas“ (1909 m.)
- ,,Gimdymo slėpiniai“(1909 m.)
- ,,Tautos gyvata“ (1920 m.)
- ,Sąmonė“ (1936 m.)
Vydūno kūrybinis palikimas, saugomas Klaipėdos universiteto Retų spaudinių skyriuje:
Knygos
Slaptinga žmogaus didybė / Vidūnas. Tilžė, 1907. 64 p.: iliustr.
Slėpiningoji žmogaus didibė / Vidūnas. Tilžė, 1921. 63 p.
Visatos saranga / Vidūnas. Tilžė, 1907. 31 p.: iliustr. lap.
Likimo kilmė / Vidūnas. Tilžė, 1908. 100 p.
Žmonijos kelias / Vidūnas. Tilžė, 1908. 48 p.
Žmonijos kelias / Vidūnas. Tilžė, 1914. 52 p. : iliustr.
Apsišvietimas / Vidūnas. Tilžė, 1909. 80 p.
Mirtis ir kas toliau / [Vydūnas]. Tilžė, 1920. 48 p.
Tautos givata : filosofiški-sociologiški aiškinimai / Vidūnas. Tilžė, 1920. 152 p.
Gimdimo slėpiniai/ Vidūnas. Tilžė, 1909. 176 p.
Mūsū uždavinis / Vidūnas. Tilžė, 1921. 190 p.
Sveikata; Jaunumas; Grožė / Vidūnas. Tilžė, 1928. 200 p.
Rožės ir lelijos : Rūtos atminimui / Vydūnas. Tilžė, 1933. 46 p.: [11] iliustr. lap.
Samonė : (samoningumas ir nesamoningumas) : žvilgsniai i gyvenimo esme / Vydūnas. Tilžė, 1936. 199 p.
Litauen in Vergangenheit und Gegenwart / von W. St. Vidūnas. Tilsit, 1916. 132 p., [14] iliustr. lap.
La Lituanie dans le passé et dans le présent / W. St. Vidūnas. Geneve [1916]. 160 p.: iliustr., [2] sulankst.
Žml. Litwa w swej przeszłości i teraźniejszości / Vidunas. Wilno, 1919. 60 p.
Sieben hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen : Kulturhistorische Darlegungen / Vydūnas. Tilsit, 1932. 478 p., [5] spalv. Iliustr. lap. : iliustr., žml.
Ein Nachlass schlichter litauisher Menschen / Wilhelm Storost. [Tubingen], 1948. 28 p. : iliustr.
Kalėjimas – laisvėjimas / Vydūnas. Detmold, 1947. 72 p.
Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas : (kada karų nebebūs) / Vydūnas. Detmold, 1948. 52 p.
Natų rinkiniai
Lietuvos Aidos [Natos]. Tilžė, 1904. 76 p.
Lietuvos varpeliai [Natos]. Tilžė, 1909. 48 p.
Giesmės [Natos] : mišriam chorui / Vydūnas. Tilžė, 1932. 67 p.
Mažosios Lietuvos lietuvių šventė : su giesmėmis, kalbomis ir dainomis. [Klaipėda], 1927. 56 p.
Grožinė kūryba ir vertimai
Vadovas lietuvių kalbai pramokti. Tilžė, 1912. 111 p. : iliustr.
Einfűhrung in die litauische Sprache / Vydūnas. Tilsit, 1919. 144 p.
Die Lebenswelt im preussischen Litauen : ums Jahr 1770 nach den Dichtungen des Pfarrers Christian Donelaitis mit ihrer Voelkischen Bedeutung / W. St. Vydūnas. Kassel, 1947. 50 p.
Gyvenimas prūsų Lietuvoje : apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis / Vydūnas. Kassel – Mattenberg, [1948]. 47 p.
Enokas Arden / Alfred Tennyson; iš anglų kalbos vertė į lietuvių kalbą Vidūnas. Tilžė, 1918. 39 p.
Bhagavad Gita = Palaimintoji Giesmė : vertimas iš sanskrito / Vydūnas, Detmold, 1947. 152 p. : [1] portr. lap.
Kur prots! : komedija vienu veiksmu / Vidūnas. Tilžė, 1907. 64 p.
Jonuks mergu bijas : komedija dviejuose veiksmuose / Vidūnas. Tilžė, 1908. 63 p.
Tėviškė : vienaveiksmis dramatiškas veikalas / Vidūnas. Tilžė, 1908. 53 p.
Piktoji gudribė : komedija vienu veiksmu / Vidūnas. Tilžė, 1908. 52 p.
Birutininkai : dviveiksmė komedija / Vydūnas. Tilžė, 1910. 80 p.
Numannė : vienveiksmė komedija / Vidūnas. Tilžė, 1911. 31 p.
Amžina ugnis : dramatiška trilogija / Vidūnas. Tilžė, [1912]. 327 p.
Musu laimėjimas : mysteria : tris veiksmeliai / Vidūnas. Tilžė, 1913. 48 p.
Smarkusis Kruša : vienveiksmė komedia / Vidūnas. Tilžė, 1913. 30 p.
Lietuvos pasakelė : vienveiksmis dramatinis poemas / Vidūnas. Tilžė, 1913. 30 p.
Sigutė : iš lietuviu pasakos sumanita vienveiksmė mysteria / Vidūnas. Tilžė, 1914. 32 p.: iliustr.
Kaimo didviris : apisakelė / Vidūnas. Tilžė, 1914. 20 p.
Ragana : vieno veiksmo mysteria / Vidūnas. Tilžė, 1918. 40 p. : iliustr.
Vergai ir dikiai : keturiu veiksmu tragaida / Vidūnas. Tilžė, 1919. 128 p.
Jonuks : dviveiksmė Joniniu komaida / Vidūnas. Tilžė, 1920. 64 p.
Jūrū varpai : triveiksmė mysteria / Vidūnas. Tilžė, 1920. 128 p.
Likimo bangos : penkiu veiksmu drama iš pasaku amžiaus / Vidūnas. Tilžė, 1922. 120 p.
Virai : vieno veiksmo komaida / Vidūnas. Tilžė, 1923. 40 p.
Karalaitė : triveiksmė drama iš žemaitiu pasakos / Vidūnas. Tilžė, 1925. 78 p.
Pasaulio gaisras : 5 v. tragaide su įeiga ir išeiga / Vydūnas. Tilžė, 1928. 336, [2] p.: nat., iliustr.
Laimės atošvaita : penkiū veiksmū tragaidė su atvarta ir užvarta / Vydūnas. Tilžė, 1934. 132 p.
Pasveikimas : trijų veiksmų teigiamos pajuokos vaidinys. Tilžė, 1934. 43 p.
Senovės balsas : vieno veiksmo vaidinys / Vydūnas. Tilžė, 1935. 31 p.
Nakvišos gėralas : vieno veiksmo pasaku vaidinys / Vydūnas. Tilžė, 1937. 46 p.
Pasiilgimas : pasakiškas triju veiksmu vaidinys / Vydūnas. Tilžė, 1938. 67 p., portr. lap., iliustr.
Žvaigzdiu takai : triveiksmė pasakos drama / Vidūnas. Tilžė, 1920. 56 p.
Drogi dwiazd : baćń dramatuczna w 3 aktach / Vidūnas. Wilno, 1922. 51 p.
Probočiun šešėliai : dramatiška aidija trijose dalise / Vidūnas. Tilžė, 1908. 183 p.: iliustr.
Ciene przodkow / Vidunas. Wilno, 1920. 124 p.
Periodiniai leidiniai
Naujovė : lietuvių labui skiriamas laikraštis. Leistas 1905 (09-12). Išėjo 3 nr.
Darbymetis : laikraštis tautos dvasiai tvirtinti. Leistas 1921- 1925, Tilžėje. Įvairus dažnumas. Išėjo 9 nr.
Jaunimas : teosofinės krypties laikraštis. Leistas 1911-1914, Tilžėje. Mėnesinis.
Šaltinis : teosofinis žurnalas. Leistas 1905-1910, Tilžėje. Kartą per 2 mėn.
Literatūra apie Vydūną
Mykolaitis-Putinas, Vincas. Vydūno dramaturgija.-Kaunas, 1935. – 117 p.
Bagdonavičius, Vaclovas. Vydūno etika.-Vilnius, 1999. – 37 p.
Bagdonavičius, Vaclovas. Vydūnas : trumpa biografija.-Vilnius, 2008. – 63 p.
Bagdonavičius, Vacys. Vydūnas : trumpa biografija.-Vilnius, 2015. – 62 p.
Bagdonavičius, Vaclovas. Vydūnas : monografija.-Vilnius, 2017. – 727 p.
Augutis, Juozas; Šiaudytis, Vytautas. Vydūno idėjų gyvastis.-Kaunas, 2017. – 224 p.
1988 m. lapkričio 5 d. Vilniuje įsteigta Vydūno draugija, turinti skyrius Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, yra įsteigta Vydūno premija. Vydūno vardas suteiktas dviems gimnazijoms – Šilutės ir Klaipėdos. Vydūno vardu pavadintos gatvės Kaune (Vydūno alėja), Vilniuje, Palangoje, Mažeikiuose, Jurbarke, Kėdainiuose, Kuršėnuose, Pagėgiuose, Radviliškyje, Skuode, Tauragėje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Vilkijoje, Virbalyje.
Vydūnas vaizduotas lietuvių dailininkų meno kūriniuose, taip pat buvo pavaizduotas ant ankstesnės Lietuvos valiutos – 200 litų banknoto.
2013 m. gegužės 10 d. minint lietuvių mąstytojo, humanisto, kultūros veikėjo Vydūno 145-sias gimimo ir 60-sias mirties metines, Vakarų Vokietijos Lipės rajono centre Detmolde, kuriame filosofas gyveno po Antrojo pasaulinio karo, atidengtas Vydūnui skirtas paminklas ir atminimo lenta.
2018 m. Klaipėdoje siekiant paminėti 150-ąsias Vydūno gimimo metines, Senamiestyje tarp Puodžių ir Bokšto gatvių ketinama atidengti skulptūrą Vydūnui ir jo vardu pavadinti skverą.
Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018 metai LR Seimo paskelbti Vydūno metais.
