Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidėjo, vertėjo, rašytojo Pranciškaus Skorinos metais. 2022 m. sukanka 500 metų, kai buvo išspausdinta pirmoji jo knyga – „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė
Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas Pranciškus Skorina (Франциск Скорина) gimė 1470 m. Jo tėvas buvo stačiatikis, kailių ir odų pirklys Lukas Skorina (Лука, Лукиан Скорина) iš Polocko, palaikęs prekybos ryšius su Vilniumi. P. Skorina turėjo gerokai vyresnį brolį Joną (Иван Скорина), kuris, tėvui mirus, paveldėjo visą šeimos turtą ir verslą.
P. Skorina mokėsi parapinėje Polocko mokykloje. Katalikiškąja kultūra jį, kaip mokslininkai spėja, greičiausiai sudomino vienuoliai bernardinai (vienuolynas Polocke buvo įkurtas 1498 m.). Tačiau lotynų kalbą jis turbūt išmoko Vilniuje.
Iš P. Skorinos leidinių matyti, kad, be lotynų, jis mokėjo stačiatikių liturginėje raštijoje vartotą bažnytinę slavų, taip pat oficialiąją LDK rusėnų kalbą, kirilinį raštą, gerai išmanė stačiatikiams būdingus liturginius kūrinius.
1504–1506 m. P. Skorina studijavo Krokuvos universitete, kur įgijo laisvųjų menų (gramatikos, logikos, retorikos, aritmetikos, geometrijos, astronomijos ir muzikos) bakalauro laipsnį. Vėliau nežinomoje vietoje tapo magistru ir įgijo medicininių žinių. 1512 m. jis paprašė Paduvos universiteto kolegijos leisti jam nemokamai laikyti egzaminus medicinos daktaro laipsniui gauti. 1517–1519 m. Prahoje spausdino savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Rusėniškąją Bibliją (Бивлия Руска). Apie 1520 m. jis persikėlė į Vilnių, kur burmistro Jokūbo Babičiaus (Якув Бабич) namuose įsteigė spaustuvę – pirmąją LDK teritorijoje. Manoma, kad J. Babičiaus namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvės sankirta. 1522 m. buvo išleista jo parengta Mažoji kelionių knygelė (Малая подорожная книжица). 1525 m. pasirodė jo parengta knyga – Apaštalų darbai ir laiškai (Апостол). Tuo metu jis ėjo Vilniaus katalikų vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių gydytojo ir sekretoriaus pareigas.
Po 1525 m. P. Skorina vedė Margaritą, Vilniaus tarėjo Jurgio Odverniko (Георгий Одверник) našlę, kuri mirė po 1530 m. Maždaug tais metais P. Skorina Karaliaučiuje kelis mėnesius tarnavo gydytoju Prūsijos hercogui Albrechtui Brandenburgiečiui. Grįžęs į Vilnių, vėl dirbo Vilniaus vyskupui Jonui. 1532 m. buvę Jono Skorinos kreditoriai žydai Mozė ir Lozorius iš Varšuvos bei Jokūbas iš Poznanės pasiskundė karaliui Žygimantui, kad P. Skorina esąs jiems skolingas už savo velionį brolį. Dėl šios priežasties jis buvo suimtas, kelis mėnesius kalėjo Poznanėje, bet paskui buvo paleistas.
1535 m. P. Skorina grįžo į Prahą, kur iki 1539 m. dirbo Čekijos ir Vengrijos karaliaus Ferdinando I Habsburgo sodininku. Per šiuos ketverius metus jis ne tik parengė Karališkojo sodo eskizus, kuriuos aprobavo pats karalius, bet ir sėkmingai įveisė sodą. Šis sodas – pirmasis renesansinis ir seniausias iki šiol išlikęs Čekijoje.
Skorinos mirties data nėra žinoma. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad jo jaunėlis sūnus Pranciškus žuvo Prahoje per 1541 m. gaisrą, o vyresniajam Simeonui karalius 1552 01 29 išdavė raštą, kuriuo jis paveldėjo savo mirusio tėvo turtą. Simeonas liko gyventi Čekijoje, čia dirbo gydytoju ir sodininku (1593 m. dar buvo gyvas).
Literatūros sąrašas:
- Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 365.
- Lemeškinas, Ilja. Pranciškaus Skorinos portretas. – Vilnius; Praha, 2022. – 316 p.
- Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ – 500. – Vilnius, 2017. – 138 p.
- Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas. – Vilnius, 1992. – 81 p.
1517 m. Prahoje, o vėliau ir Vilniuje, P. Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Išliko 23 knygos. Tai pirmoji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų.
Apie 1522 m. Vilniuje buvo iš dalies išspausdintas, iš dalies sukomplektuotas rinkinys, pavadintas Mažąja kelionių knygele. Ją sudaro Psalmynas su Horologijumi (Часослов) ir kitais giedamosios liturginės poezijos priedais: aštuoniais akatistais (bažnytinės liturginės giesmės, kurioms skambant negalima sėdėti), aštuoniais kanonais, Heksameronu (Шестоднев), Atgailos kanonu (Канон покаяльный) ir kt.
1525 m. pasirodę Apaštalų darbai ir laiškai perteikia tradicinį liturginį tekstą bažnytine slavų kalba su leidėjo rašytomis pratarmėmis, palengvinančiomis Šventojo Rašto suvokimą.
1990 m. ant namo Didžiojoje g. 19/2 (Senamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta. Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 iki 1525 m. Vilniaus mieste baltarusių švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintas knygas.
1973 m. Vilniuje, vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4 (Senamiesčio seniūnija), pastatyta rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“ (skulpt. Vaclovas Krutinis). Skulptūra skirta gretimame name buvusiai Mamoničių spaustuvei priminti ir spausdinimo pradininko Lietuvoje P. Skorinos atminimui pagerbti. Skulptūra vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta knyga ant kelių.
Sietyno g. 21 (Karoliniškių seniūnija) veikia Pranciškaus Skorinos vardu pavadinta gimnazija, kurioje dėstoma baltarusių kalba ir literatūra.
Mažytei šalia Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos esančiai gatvelei (Naujamiesčio seniūnija) suteiktas P. Skorinos vardas.
Pranciškaus Skorinos gyvenimas ir veiklos išsamiau tyrinėtos ne vieno iškilaus mokslininko Lietuvoje. Vienas iš pirmųjų tyrėjų – bibliotekininkas ir knygotyrininkas prof. Levas Vladimirovas. 1956 m. jis išleido knygą Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. Vėliau, 1975 m., pasirodė šio autoriaus knyga rusų kalba: Франциск Скорина – первопечатник вильнюсский. 1992 m. buvo išspausdintas leidinys Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaustuvininkas.
2001 m. išleista rašytojos Emilijos Liegutės knyga Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo. Ją sudaro autorės sukurtos beletrizuotos istorijos, kurių pagrindinis veikėjas yra P. Skorina.
Nemažai vertingos ir naujos informacijos yra 2017 m. išleistame leidinyje Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500, kuriame galime rasti Iljos Lemeškino, Sergejaus Temčino, Sigito Narbuto ir kitų iškilių mokslininkų straipsnius.
Naujausias P. Skorinos gyvenimą ir kūrybą nagrinėjantis kūrinys – Iljos Lemeškino monografija Pranciškaus Skorinos portretas, pasirodžiusi 2022 m. Joje analizuojamas knygų spausdinimo pradininko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje portretas, tam pasitelkus plačius istorinius, kultūrinius, dailėtyrinius kontekstus. Autoriaus darbas neleidžia abejoti P. Skoriną buvus neeiline asmenybe to meto Europoje.