Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais. Minėjimo tikslas – atminti 100-ąsias Juozo Lukšos-Daumanto gimimo ir 70-ąsias žūties metines. Paroda skirta susipažinti bei prisiminti minimo žmogaus nuopelnus, darbus, pasiekimus.
Juozas Lukša-Daumantas
Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikėjas, vienas iš Lietuvos partizanų vadų. Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Būdamas 20 mietų įsitraukė į pasipriešinimo kovas, nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. 1941 priklausė studentų rezistencinei grupei ir buvo LAF narys. Tais pačiais metais buvo suimtas ir kalintas. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui (1941 06 22) iš Kauno kalėjimo, kur buvo kalintas, pabėgo.
Verta paminėti ir tai, jog Vokiečių okupacijos metais Juozas Lukša studijavo Vytauto Didžiojo universitete, dalyvavo antinaciniuose judėjimuose ir priklausė Lietuvių frontui (LF).
1944 m. Antrą kartą okupuotos SSRS Lietuvos metu su bendražygiais vykdė pasipriešinimo operacijas ir priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei. Dirbo redaktoriumi laikraščiui “Laisvės Žvalgas”.
Tam tikru metu padėjo demaskuoti J. Markulį. 1951 m. rugsėjo 4 d. Išduotas MGB užverbuoto bendražygio J. Kukausko (Dzykis, Gardenis) pateko į agentų smogikų pasalą ir per kautynes miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu žuvo. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Kaip įdomybę, verta paminėti Juozo Lukšos naudotus slapyvardžius ir buvo žinomas, kaip: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas, Mykolaitis ir kt. Labiausiai yra žinomas Daumanto slapyvardžiu, nes šiuo slapyvardžiu buvo parašyta knyga “Partizanai”, kuri buvo išleista keliomis kalbomis.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje.
1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje.
Periodinė kova prieš sovietinę tiek nacistinę okupaciją.
Gyvendamas Paryžiuje tarp 1948 – 1950 m. A Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą:
„Partizanai už geležinės uždangos“, 1950, 1962 ir 1984 išleista Čikagoje (du paskutiniai leidiniai – antrašte „Partizanai“), 1990 Vilniuje, 2005 Kaune, 1975 ir 1988 Niujorke – anglų, 2005 Stokholme – švedų kalbomis.
Po mirties buvo išleistos šios knygos, laiškų fragmentai ir kita medžiaga siejama su Juozu Lukša-Daumantu:
„Fighters For Freedom. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R“ (kitaip, tiesiog “Partizanai”) išleista anglų kalba, 1975 m.
„Laiškai mylimosioms“ 1993 m. išleista Čikagoje ir 1994 m. Kaune;
„Miško broliai“ (arba „Skogsbröder“) išleista švedų kalba, Stokholme, 2005 m.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
Žinomas bei apdovanotas, kaip: Partizanų majoras (1951), Laisvės kovos karžygys, Laisvės kovos 1 laipsnio kryžius su kardais (1950), Karys savanoris.
Vyčio Kryžiaus ordino 1 laipsnio kryžius (1997; po mirties), suteiktas Majoro laipsnis (1998; po mirties)
Atminimo įamžinimas
Viena iš Kauno miesto gatvių pavadinta Juozo Lukšos-Daumanto vardu.
Kauno rajono Garliavos 3-ioji vidurinė mokykla 1994 m. pavadinta Juozo Lukšos gimnazija, įkurtas Juozo Lukšos memorialinis muziejus, jame saugomos įvairios relikvijos. Gimnazijoje veikia Juozo Lukšos moksleivių ateitininkų kuopa.
Garliavoje viena iš gatvių pavadinta Juozo Lukšos vardu. Ji yra ilgiausia gatvė Kauno rajone, veda į J. Lukšos žūties vietą. Prie pirmojo gatvės namo 1990 m. pritvirtinta memorialinė lenta (iniciatyva – Kauno rajono Lietuvos Sąjūdžio narių).
Pabartupio kaime, žūties vietoje – memorialinis paminklas LLKS įgaliotiniui užsienyje ats. mjr. Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2000 m.
Pirmą kartą Juozo Lukšos žūties vieta mediniu kryželiu, dabar saugomu Gimnazijos muziejuje, buvo pažymėta 1973 metais bendražygio Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos, lydėjusio Juozą į lemtingą susitikimą su išdaviku Jonu Kukausku.
Veiverių seniūnijos Juodbūdžio kaime Simano ir Onos Lukšų sodyboje Kryžius tėvų ir sūnų: Vinco, Jurgio, Juozo, Stasio atminimui (iniciatyva Antano Lukšos, tautodailininkas Eugenijus Šimanskis), 1995 m.
Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Juodbūdžio kaime.
Veiverių „Skausmo kalnelyje“ paminklinė atminimo kompozicija žuvusių brolių: Jurgio Lukšos-Piršlio, Juozo Albino Lukšos-Skirmanto, Stasio Lukšos-Juodvarnio, atminimui (autoriai P. petraitis, L. Juozėnas (Juozo Lukšos bendrakursis Kauno universitete), 1995 m.
Veiveriuose, prie Antano Kučingio meno mokyklos (buv. Mokytojų seminarija), – paminklinis obeliskas progimnazijos moksleiviui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Vidas Cikana), 1996 m.
Veiverių seniūnijos Šilavoto miestelyje Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės memoriale Juozas Lukša įamžintas tarp kitų 530-ies kovotojų (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2003 m.
Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Prienuose.
Rukloje – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, pavadinimas suteiktas 2011 m.
Vilniaus dailės akademijoje įrengta memorialinė lenta studentui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – diplomato Stasio Antano Bačkio, pašventinta dvasininko Audrio Juozo Bačkio), 1991 m.
Dokumentiniai filmai:
Dokumentinis filmas „Baladė apie Daumantą”, režisierius V. V. Landsbergis, 1995 m.
Įtempto siužeto istorinė drama „Vienui vieni“, režisierius Jonas Vaitkus, 2003 m.
Spektaklis (godos) „Ir vėl iš Tavo kraujo kelsis Lietuva“, režisierius Povilas Mataitis.
Dokumentinis kino filmas „Nematomas Frontas“, režisavo Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis, Markas Johnstonas, 2015 m.