Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės, mokslininkės Marijos Gimbutienės metais. Ši paroda skirta paminėti M. Gimbutinės 100-asias gimimo metines bei jos darbams atminti.
Marija Gimbutienė (Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė arba Marija Gimbutas, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.
Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsakė bei išvystė naują požiūrį į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o profesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys.
Kurganų hipotezė
1956 m. Marija Gimbutienė suformulavo Kurganų hipotezę – vieną iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe. Ji kurganų kultūrą suskirstė į keturis vienas po kito ėjusius periodus, kurių ankstyviausias (kurganų I) apėmė Samaros ir Seroglazovo kultūras Dniepro-Volgos regione vario amžiuje (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros atstovai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie, pasak modelio, III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje Ponto-Kaspijos stepėje ir Rytų Europoje.
Kurganų kultūros sąvoką ji įvedė bandydama sujungti vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras, egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje.
Senoji Europa bei moters vaidmuo tuometinėje kultūroje
Marijos Gimbutienės parašyta trilogija anglų kalba: „Deivės ir Dievai Senosios Europos“ (The Goddesses and Gods of Old Europe, 7000 to 3500 BC: Myths, Legends and Cult Images, 1974), „Deivės kalba“ (The Language of the Goddess: Unearthing the Hidden Symbols of Western Civilization, 1989), „Deivės civilizacija“ (The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe, 1991) buvo pasiremtos dokumentuota medžiaga apie Neolito laikų kultūras Europoje: socialine struktūra, meną, religiją, gyvenamuosius tų laikų papročius. Jos atliktų tyrimų metu, buvo suformuluota Senosios Europos apibrėžimas, kurioje vienas iš būdingų bruožų buvo tas, jog deivėmis (religijoje) ir moterimis (kultūrinė, socialinė) orientuota kultūra.
Savo darbuose Marija Gimbutienė atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys.
Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m. Juose M. Gimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomenių tikėjimus, indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius ir pan. M. Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
Gimbutienė parašė 23 knygas. Lietuvių kalba išleistos: „Senoji Europa“ (1996), „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994), „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ (2002), „Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“ (1985), „Laimos palytėta“ (2002).
1995 m. išleista Renatos Andrašiūnaitės-Strakšienės sudaryta bibliografinė rodyklė „Marija Gimbutienė: 1938–1995“ (Vilnius, 1995), o 2005 m. išleista knyga „Marija Gimbutienė… iš laiškų ir prisiminimų“ (Vilnius, 2005). Parašyti didelis kiekis straipsnių, veikalų. Iš 23 išleistų M. Gimbutienės knygų, tik keturios išleistos lietuvių kalba.
Jos palikimas saugomas Kalifornijos OPUS archyvų ir tyrimų centre Pacifica Graduate institute.
Monografijos:
- Gimbutas, Marija (1946). Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit.Tübingen: H. Laupp.
- Gimbutas, Marija (1956). The Prehistory of Eastern Europe. Part I: Mesolithic, Neolithic and Copper Age Cultures in Russia and the Baltic Area.American School of Prehistoric Research, Harvard University Bulletin No. 20. Cambridge, MA: Peabody Museum.
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1957). COWA Survey and Bibliography, Area – Central Europe. Cambridge: Harvard University.
- Gimbutas, Marija (1958). Ancient symbolism in Lithuanian folk art.Philadelphia: American Folklore Society, Memoirs of the American Folklore Society 49.
- Gimbutas, Marija (1958). Rytprusiu ir Vakaru Lietuvos Priesistorines Kulturos Apzvalga[A Survey of Prehistory of East Prussia and western Lithuania]. New York: Studia Lituaica I.
- Gimbutas, Marija & R. Ehrich (1959). COWA Survey and Bibliography, Area 2 – Scandinavia. Cambridge: Harvard University.
- Gimbutas, Marija (1963). The Balts. London : Thames and Hudson, Ancient peoples and places 33.
- Gimbutas, Marija (1965). Bronze Age cultures in Central and Eastern Europe. The Hague/London: Mouton.
- Gimbutas, Marija (1971). The Slavs. London : Thames and Hudson, Ancient peoples and places 74.
- Gimbutas, Marija (1974). Obre and Its Place in Old Europe. Sarajevo: Zemalski Museum. Wissenchaftliche Mitteilungen des Bosnisch-Herzogowinischen Landesmuseums, Band 4 Heft A.
- Gimbutas, Marija (1974). The Gods and Goddesses of Old Europe, 7000 to 3500 BC: Myths, Legends and Cult Images. London: Thames and Hudson.
- Gimbutas, Marija (1981). Grotta Scaloria: Resoconto sulle ricerche del 1980 relative agli scavi del 1979. Manfredonia: Amministrazione comunale.
- Gimbutienė, Marija (1985). Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija.Vilnius: Mokslas.
- Gimbutas, Marija (1989). The Language of the Goddess: Unearthing the Hidden Symbols of Western Civilization. San Francisco: Harper & Row.
- Gimbutas, Marija (1991). The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe. San Francisco: Harper.
- Gimbutas, Marija (1992). Die Ethnogenese der europäischen Indogermanen. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft der Universität Innsbruck, Innsbrucker Beiträge zur Sprachwissenschaft, Vorträge und kleinere Schriften 54.
- Gimbutas, Marija (1994). Das Ende Alteuropas. Der Einfall von Steppennomaden aus Südrussland und die Indogermanisierung Mitteleuropas. Innsbruck: Institut für Sprachwissenschaft.
- Gimbutas, Marija, edited and supplemented by Miriam Robbins Dexter (1999) The Living Goddesses. Berkeley/Los Angeles: University of California Press.
Premijos
1993 m. – už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe), parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo-Vulfo (Anisfield-Wolf) premija.
1993 m. – M. Gimbutienei suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas
Joseph Campbell ir Ashley Montagu Marijos Gimbutienės indėlį į istorijos tyrinėjimus prilygino Rozetės akmens atradimui Egipto hieroglifų šifravimui.
UNESCO 2021 m. paskelbė M. B. Gimbutienės metais.
1993 sausio 27 d. – Marijai Gimbutienei suteiktas VDU etnologijos garbės daktarės vardas.
1995 birželio 29 d. – Kauno Jūros prospektas Petrašiūnuose pavadintas M. Gimbutienės vardu
1994 m. – pastatyta skultūrinė kompozicija „YONI: Marijos Gimbutienės atminimui“, kompozicijos autorė, japonė Tei Kobayashi.
1995 liepos 22 d. – Prie namo (A. Mickevičiaus g. 15) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1932–1940 m. gyveno archeologė, filosofijos mokslų daktarė, pasaulinės reikšmės mokslininkė, Kalifornijos universiteto profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarė Marija Alseikaitė-Gimbutienė. Mirė 1994 m. Los Andžele“
2002 vasario 14 d. – VDU Humanitarinių mokslų fakulteto auditorija (K. Donelaičio g. 52-211) pavadinta prof. Marijos Gimbutienės vardu, kurioje yra ir profesorės bareljefas.
2003 m. – kanadiečių režisierė Donna Read sukūrė dokumentinį filmą „Signs out of time. The story of archeaeologist Marija Gimbutas“ (liet. „Ženklai už laiko ribų“). Filme nagrinėjamos Gimbutienės teorijos, jų kritika ir įtaka akademinei bendruomenei, socialinių mokslų tyrinėtojams ir feminizmo vystymuisi.
2021 sausio 22 d. – serijoje „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ 100-osioms gimimo metinėms pažymėti išleistas pašto ženklas.
(n. d.) Atminimo lenta ant namo Jogailos g. 11, Vilniuje.
Fiziniai šaltiniai
Lietuvių Visuotinė Enciklopedija, T.: VI – Fau-1-Goris; p. 658; Vilnius 2004
Žurnalas „Būdas“, 2021, Nr. 1, Nr. 2;
Žurnalas „Kultūros barai“, 2021, Nr. 5;
Žurnalas „Metai“, 2021, Nr. 10;
Nuotraukos virtualioje parodoje panaudotos iš žurnalo „Būdas“, 2021 Nr. 1. Ingės Lukšaitės straipsnio „Ar pažįstame Mariją Gimbutienę? Kelias į tėvynę per tūkstantmečius“
Elektroniniai šaltiniai