Virtuali paroda „2018-ieji – Palaimintojo ir Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio metai“

2018 – aisiais minint palaimintojo Jurgio Matulaičio įšventinimą į Vilniaus vyskupus 100-ąsias metines, paskelbti Jurgio Matulaičio metais. Ši asmenybė išsiskyrė tuo, jog telkė visas tautas, religijas ir socialines grupes burtis į bendrą bažnytinę bendruomenę, kadangi po Pirmojo Pasaulinio karo situacija dėl Vilniaus padėties Lenkijos atžvilgiu buvo įtempta, tad nenuostabu, jog jis nuolat pabrėždavo šv. Pauliaus šūkį – „nugalėk blogį gerumu“.

Matulaitis gimė lietuvių ūkininkų Andriejaus Matulaičio ir Uršulės Matulytės šeimoje, Lūginės kaime, Marijampolės savivaldybėje. Šiandien šioje vietoje yra pastatyta Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia. Dar vaikystėje tapęs našlaičiu ir susirgęs kaulų džiova, nenustojo mokytis Marijampolėje, o vėliau studijavo Lenkijoje – Kelcų ir Varšuvos kunigų seminarijose. Mokslas ir nuolatinis tobulėjimas užėmė svarbią vyskupo vietą gyvenime – magistro studijas baigė Sankt Peterburgo Imperatoriškojoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje, o Šveicarijoje, Fribūro universitete su pagyrimu apgynė teologijos daktaro disertaciją. Įdomu tai, kad gyvendamas Rusijoje, kurioje vystėsi socializmo idėjos, kunigas pradėjo užsiimti socialiniu Bažnyčios mokymu: tapo pirmuoju sociologijos katedros profesoriumi Peterburgo dvasinėje akademijoje, o Varšuvoje ir Kaune organizavo socialinius kursus, dėl kurių buvo laikomas socialistu, liberalu ir modernistu.

1909 m. slapta įstojęs į marijonų vienuoliją, išgelbėjo ją nuo išnykimo ir tapo antruoju šios vienuolijos kūrėju. Nuo to laiko, didelę savo gyvenimo dalį paskyrė darbui įvairių vienuolijų labui.

Viena svarbiausių kunigo Jurgio Matulaičio iniciatyvų buvo 1918 m. spalio 15 d. įsteigta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija. Ši moterų vienuolija išskirtinė tuo, jog buvo pirmoji lietuviška moterų vienuolija, orientuota į socialinę veiklą – jos veikla apėmė aktyvų įsitraukimą į darželių, mokyklų, senelių ir našlaičių prieglaudose gyvenimą, spausdinant ir platinant knygas bei laikraščius.

1918 m. gruodžio 1 d. Jurgis Matulaitis buvo paskirtas Vilniaus vyskupu. Savo vyskupavimo laikotarpiu daug dėmesio skyrė Vilniaus kunigų seminarijai, našlaičių globojimui, santykių tarp lietuvių, gudų, rusų ir žydų stiprinimui.

1925 m. atsistatydinęs iš pareigų, popiežiaus Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu ir Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi, kuriuo būdamas lankė lietuvių išeiviją JAV bei nesiliovė dirbęs svarbius darbus.

Mirė 1927 m. sausio 27 d. Kaune ir buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje, o 1934 m. palaikai perkelti į gimtosios Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią.

Kaip teigia istorikas, knygos „Vyskupai ir jų portretai“ autorius Liudas Jovaiša:

Atsisveikindamas su Vilniaus vyskupijos tikinčiaisiais, J. Matulaitis rašė: „…maldose visada prisiminsiu Vilniaus vyskupiją ir prašysiu Aukščiausiąjį, kad jos gyventojai labiau paisytų to, kas juos jungia ir vienija, o ne to, kas gali išskirti“.

Įdomu tai, kad šiame portrete knygos „Vyskupai ir jų portretai“ autorius Liudas Jovaiša išskiria įdomią detalę: „Ironiška, kad paties vyskupo portretas (beje, orientuojantis į tradiciją, nutapytas su fone įkomponuotu herbu) tapo šios vienybės stygiaus liudijimu – jame nežinoma ranka (matyt, XX a. pab.) pavardės formą „Matulewicz“ ištaisė į „Matulaitis“.“

Jurgis IV Matulaitis, F. B. Wierzbicka, Vilnius, 1927 m., drobė, aliejus, 80x70.

Jurgis IV Matulaitis, F. B. Wierzbicka, Vilnius, 1927 m., drobė, aliejus, 80×70.

Parodoje panaudota medžiaga iš Virtualios elektroninio paveldo sistemos www.epaveldas.lt bei knygų Vilniaus vyskupai ir jų portretai / sudarytojas ir tekstų autorius Liudas Jovaiša. – Vilnius : Bažnytinio paveldo muziejus, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 134, [2] p.

Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio laiškai Tadui Vrublevskiui.

Saugotojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Iš Šv. Kazimiero draugijos leidinio, skirto supažindinti su naujuoju Vilniaus vyskupu Jurgiu Matulaičiu, 1918 m. Saugotojas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

  • 1987 m. birželio 28 d. minint Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.
  • 1991 m. jo gimtojoje Lūginėje, Marijampolės sav. pastatyta Lūginės arba Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia.
  • 1999 m. Vilkaviškio vyskupijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos atidarymo proga, kiemelyje, prie Marijonų vienuolyno, pastatyta medinė skulptūra. Šis D. Čepo kūrinys įamžina Jurgio Matulaičio atminimą ir dvasinį palikimą.
  • Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone yra Jurgio Matulaičio aikštė, kurioje stovi J. Matulaičio bažnyčia, kurioje veikia Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus II-ojo dekanato Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapija, socialinis centras ir šeimos pagalbos centras.
  • Jurgio Matulaičio vardu pavadintos gatvės 3 – iuose miestuose: Alytuje, Marijampolėje, ir Tauragėje.
  • Marijampolės Marijonų vienuolyne veikia Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus.
  • Marijampolėje veikia Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija.