Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai

Atlikus XX a. antrosios pusės-XXI a. pradžios Vilniaus gyventojų kasdienio ir šventinio gyvenimo tyrimą paaiškėjo, kad vilniečių laisvalaikio samprata kontekstuali. Ji priklauso nuo laiko, vietos ir kartu jį leidžiančių žmonių, be to, kinta net vieno žmogaus gyvenimo perspektyvoje. Stabilų visuomenės funkcionavimą užtikrina ne tik šeimos narių, draugų ar bendradarbių bendravimas laisvalaikiu, bet ir per šventes. Tačiau ir šventės samprata gali būti suvokiama skirtingai. Ne visas valstybės reglamentuotas šventes (nedarbo dienas) žmonės švenčia, kita vertus, įvairios bendrijos neretai sakralizuoja laisvalaikį kurdamos naujas šventes, ritualus, tradicijas. Vienai ar kitai bendrijai gali būti svarbios ir šeimos, profesinės, etninės (tautinių mažumų) ir kitos šventės, kurioms valstybė nėra numačiusi nedarbo dienos.

Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė ; [sudarytojas Žilvytis Šaknys] ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019 (Vilnius : Petro ofsetas). – 307, [1] p. : diagr.