2025 m. rugsėjo 15–19 d. penkių Vilniaus ir Alytaus apskričių bibliotekų (Vilniaus miesto savivaldybės centrinės, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Elektrėnų ir Druskininkų viešųjų bibliotekų) specialistės lankėsi Estijos ir Latvijos bibliotekose. Ši stažuotė – tai 2025 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos patvirtinta bibliotekų specialistų profesinių stažuočių programos dalis, įgyvendinant projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“.
Estija
Darbo stebėjimo vizito pirmąją dieną specialistės lankėsi Pernu centrinėje bibliotekoje Estijoje. Biblioteka paliko stiprų įspūdį visų pirma dėl modernios architektūros, stiklo gausos, šviesių, atvirų, bet kartu ir jaukių erdvių bei bendruomeniškumo. Bibliotekos rinkodaros vadybininkė Krista Visas išsamiai pristatė bibliotekos paslaugas, veiklas ir vykdomus projektus. Biblioteka siūlo platų tradicinių ir inovatyvių paslaugų spektrą – nuo muzikos instrumentų ir stalo žaidimų skolinimo iki renginių visoms visuomenės grupėms, knygų klubų, parodų ir net mažytės erdvės, kurioje bendruomenė augina prieskoninės žolelės bei daržovės. Kadangi Pernu – jūrinis miestas, bibliotekoje jaučiama ir jūrinė dvasia, pavyzdžiui, vaikų erdvėje įrengta jauki skaitymo vieta-laivelis.
Antrąją vizito dieną dalyvės turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti renovuojamoje Estijos nacionalinėje bibliotekoje Taline – įspūdingoje, monumentalioje erdvėje, šiuo metu dar uždarytoje lankytojams. Pastatą, suprojektuotą architekto Reine Karp dar sovietmečiu, primenantį dolomitinę tvirtovę, biblioteka dalinsis su Nacionaliniu archyvu. Įdomu tai, kad šis objektas – jauniausias saugomas kultūros paveldo statinys Estijoje. Vis dar vykstant renovacijos darbams nebuvo galimybės stebėti realaus bibliotekos darbo ir veiklos, bet vadybininkė tarptautiniams ryšiams Mari Kannusaar atskleidė visus būsimus planus, o jie didingi! Net 20 skaityklų, didžiulė konferencijų salė (talpinsianti iki 300 žmonių), teatro ir koncertų salė, kavinės, parodų zonos, didžiuliame koridoriuje bus įrengti suoliukai ir medžiai, kur žmonės galės jaukiai skaityti knygas ar leisti laiką, veiks vaizdo žaidimų muziejus ir robotikos būreliai vaikams, iš viso 62 įvairiai veiklai nuomojami kambariai. Išskirtinė idėja – „prezidentinė lentyna“, kurioje bus eksponuojamos nuo nepriklausomybės buvusių šalies vadovų rekomenduojamos knygos. Visa tai kuria modernios kultūros centro viziją, į kurią norisi sugrįžti jau po atidarymo.
Vizito metu ypatingą įspūdį paliko apsilankymas Talino miesto bibliotekoje – moderniame, net 17 padalinių turinčiame tinkle, orientuotame į švietimą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą. Biblioteka išsiskiria pažangiomis technologijomis, savitarnos sistemomis bei dėmesiu bendruomenės poreikiams – čia nuolat vyksta edukacijos, renginiai ir užsiėmimai įvairaus amžiaus lankytojams. Įsiminė Liivalaia padalinys, kuris specializuojasi užsienio literatūroje ir siūlo daugybę veiklų: nuo savanorių vedamų „Kalbų kavinių“ įvairiomis kalbomis (itališkai, angliškai, ispaniškai ir kt.) iki estų kalbos mokymosi iniciatyvų vaikams ir suaugusiesiems. Itin reikšminga praktika tapo projektas, kurio metu visiems pirmokams, apsilankiusiems artimiausiame bibliotekos padalinyje, padovanojama specialiai leidžiama vaikiška knyga – taip formuojami skaitymo įpročiai ir kuriamas ryšys su biblioteka jau nuo mažens.
Įdomu tai, kad Estijos bibliotekose knygų skolinimuisi į namus naudojamos tapatybės kortelės arba studentų pažymėjimai.
Latvija
Vizitai Latvijoje prasidėjo nuo Latvijos nacionalinės bibliotekos – įspūdingo 14 aukštų pastato, sukurto latvių kilmės architekto Gunārs Birkerts. Pastato forma simbolizuoja kalną, šviesą ir žinias iš latvių tautosakos. Ši biblioteka – ne tik informacijos, kultūros ir mokymosi centras, bet ir akredituota įstaiga, rengianti Latvijos bibliotekininkus: čia vykdomi formalūs ir neformalūs mokymai, suteikiantys valstybės pripažįstamą kvalifikaciją. Informacijos centro specialistė Kristine Kazaka pristatė įvairias bibliotekos erdves – skaityklas, istorijos ir muzikos kambarius, parodų sales, vaikų literatūros skyrius. Įspūdį paliko tai, kad visi darbuotojai yra ir edukatoriai, o pati biblioteka pritaikyta skirtingiems lankytojų poreikiams – nuo ženklinimo regos negalią turintiems asmenims iki teatrui skirtų erdvių. Bibliotekoje kasdien apsilanko daugiau nei 3000 lankytojų, veikia 4,1 mln. leidinių saugykla, aktyviai vykdomi kultūros paveldo skaitmeninimo projektai bei moksliniai tyrimai. Kompetencijų plėtros centre specialistas Matīss Rihards Ikše interaktyviai pristatė biblioteką ir kartu papasakojo apie kompetencijų plėtros centro veiklas.
Taip pat aplankyti du Rygos miesto centrinės bibliotekos (veikiančios nuo 1906 m.) padaliniai – Bolderaja ir Tornakalns. Susitikimo su direktore Dzidra Šmita metu pristatyta bibliotekos struktūra bei unikalios veiklos. Įdomu, kad kai kurie bibliotekos padaliniai įsikūrę netradicinėse vietose – socialinių paslaugų centruose, kalėjime, o vasaros metu – net paplūdimyje, Lucavsalos sporto ir rekreacijos parke. Rygos centrinė biblioteka išsiskiria ypatingu dėmesiu prieinamumui – visi padaliniai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia: įrengtos rampos, liftai, pažymėtos automobilių stovėjimo vietos. Tai liudija bibliotekos socialinį atsakingumą ir siekį užtikrinti, kad žinios ir informacija būtų pasiekiamos visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų fizinių galimybių ar socialinės padėties.
Vizito kulminacija tapo apsilankymas Ogrės centrinėje bibliotekoje – išskirtiniame, tvarumo principais statytame pastate, esančiame vos už 30 km nuo Rygos. Tai didžiausias viešasis statinys Latvijoje, priskiriamas nulinės energijos pastatų kategorijai, kuriame efektyviai panaudojama saulės energija ir lietaus vanduo, įrengtos šildomos grindys, tad vaikų zonoje vaikštoma be batų. 2021 m. atidaryta biblioteka pelnė didįjį prizą Latvijos statybos apdovanojimuose – ir ne veltui: čia dera modernūs technologiniai sprendimai (savitarnos knygų išdavimo/grąžinimo aparatai, internetu rezervuojamos individualaus darbo erdvės su interaktyviais ekranais) ir estetiškai bei funkcionaliai apgalvotas interjeras, kuriame vyrauja natūralios medžiagos, daugiausia medis. Ogrės biblioteka – ne tik knygų namai, bet ir aktyvus kultūros bei bendruomenės traukos centras – vyksta parodos, renginiai, kalbos kursai ir integraciniai susitikimai trečiųjų šalių piliečiams. Vaikams skirtos ne tik skaitymo, bet ir žaidimų bei edukacinės erdvės, kuriose netrūksta kūrybiškų sprendimų, tokių kaip laipiojimo sienelė. Ogrės biblioteka paliko itin stiprų įspūdį kaip šiuolaikinės, tvarios ir įtraukties principais grįstos bibliotekos pavyzdys.
Šio vizito metu dalyvės įgijo naujų profesinių žinių ir įkvėpimo, pasidalino gerąja patirtimi bei turėjo puikią galimybę užmegzti ryšius su kolegomis iš kaimyninių šalių.
Stažuotė apmokėta iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.
Straipsnį parengė Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė, atsakinga už filialo veiklą, Jolanta Liepuonienė.
