Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Vilniaus heteroglosija“.
„Vilniaus heteroglosija. Vilniaus daugiabalsumas, įvairiabalsumas… Balso nuosakos, nuoklausos, atožvalgos, retsykiais gal ir kokia įžvalga – iš Vilniaus, bet nuklystant ir į visokius tolius, pirmiausia užgyvento laiko. Pasvalio laiko – trumpai, bet ryškiai jo paupiuose ir smegduobių lygumose, Vilniaus laiko – ilgai, o vis dėlto irgi ryškiai jo auditorijose ir dylančiuose, plinkančiuose kalvynuos. Ir daugybėj kitokių Lietuvos, Latvijos bei plačiausio pasaulio laikų ir vietų, namisėdą vis dėlto prisitraukiančių, grožybėmis gundančių, bet žadinančių vis tą patį ilgesį – Vilniaus tikrenybės ir Pasvalio sapnų… Vilniui esu dėkingas ir už poetines savo balso klostes. Tokias, o ne kitokias. Prieš pusšimtį metų, 1969-ųjų rudenį, atvažiavau Vilniaus universitetan, čia iškart patekau ir glaudžian Universiteto kraštotyrininkų ramuvą kuriančiųjų būrelin. Nenujausdamas, kad ir pats ramuvos būsiu kuriamas, brandinamas, tikrinamas. Kad mano kalbos gomurys rezonuos ir jos baltišką tembrą,“ – Vladas Braziūnas.
Vladas Braziūnas (gim. 1952 m.) – poetas, eseistas, vertėjas, fotografas. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Baltijos Asamblėjos premijos (2017), 51-ojo tarptautinio literatūrinio festivalio „Poezijos pavasaris“ ir Nacionalinės premijos laureatas. Autorius už eilėraščių rinkinį „Stalo kalnas“ buvo apdovanotas Maironio premija, knyga išrinkta 2015-ųjų Metų knyga. Už 2016-aisiais pasirodžiusį poezijos rinkinį „Lėtojo laiko aky“ poetui buvo skirta Antano Baranausko premija.
Vilniaus heteroglosija : eilėraščiai / Vladas Braziūnas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020] (Vilnius : Petro ofsetas). – 106, [7] p.