Skaitome namuose. TOP 10 platformos „VilniusGO“ objektų
Skaitome namuose. TOP 10 platformos „VilniusGO“ objektų
Kad pažintume savo miestą, nebūtina išeiti iš namų. Susiklosčius neįprastoms aplinkybėms, kviečiame naudotis bibliotekos kuriamais virtualiais produktais ir atrasti netikėtus faktus, vietas ir pasakojimus savo kompiuteriuose arba telefonuose. Mūsų bibliotekos platformoje „VilniusGO“ tyrinėjami istoriniai, gamtiniai, kultūros ir meno objektai sostinėje, o šiandien dalinamės skaitytojų mėgstamiausiais, apie kuriuos siūlome paskaityti ir Jums.
- Literatų gatvė
Manoma, kad ši gatvė „Literatų“ buvo įvardyta tik XIX a. pirmojoje pusėje, joje gyvenusio Adomo Mickevičiaus garbei. Literatų gatvės pradžioje gyveno poetas Adomas Mickevičius, tą liudija ir trys lentos ant namo lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis. Nuo 2008 metų grupei menininkų kilo mintis atgaivinti gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais.„Literatų gatvės projektas“ vykdytas 2009 – 2014 m. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius literatams. Iš viso sieną puošia 224 meno kūriniai.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
2. Moniuškos skveras
Tai nedidelis skveras, kurio centre – iš trijų mažai tarpusavyje derančių skirtingu laiku sukurtų ir skirtingų stilių dalių bronza padengtas paminklas. Šis paminklas skirtas kompozitoriui Stanislovui Moniuškai. Paminklui panaudotas 1899 m. sukurto Aleksandro Puškino postamentas. Ant postamento uždėtas cementinis Moniuškos biustas – Šv. Jono bažnyčios, kur kompozitorius kadaise vargonavo, vargonų tribūnoje esančio biusto kopija. 1978 m. cementinis biustas pakeistas minerosiniu. Kompoziciją sukūrė Vilniaus magistrato technikos skyriaus vadovas L. Piegutowskis. Cokoliui pritaikytas vienas iš Jekaterinos II paminklo luitų.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
3. Bernardinų sodas (Sereikiškių parkas)
Pačiame Vilniaus centre yra įkurtas Bernardinų sodas (apie 9 ha), anksčiau vadintas Sereikiškių parku. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Vilniaus universiteto botanikos sodą. Šalia įėjimo į parką nuo šv. Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 metų. Bernardinų sodo istorija siekia XV amžių. Kazimieras Jogailaitis 1469 m. pakvietė bernardinų vienuolius į Vilnių. Bernardinai čia pastatė Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčių bei vienuolyno kompleksą, o pelkėtą ir šaltiniuotą plotą sukultūrino, įveisė sodus su tvenkiniais, kanalais ir derlingais daržais. XVIII a. pab. – XIX a. pr. į greta nusidriekusį Sereikiškių priemiestį gamtininko prof. S. B. Jundzilo pastangomis buvo perkeltas Vilniaus universiteto botanikos sodas (dabar jo vietoje įrengti teniso kortai). Netrukus jis tapo vienu turtingiausių botanikos sodų Europoje. 1880 m. Vilniaus savivaldybės taryba nutarė Sereikiškėse įsteigti viešąjį miesto sodą. Jų suprojektuotas parkas tapo vienu geriausių moderno stiliaus parkų Lietuvoje. 2013 m. po ilgiau nei metus trukusios parko rekonstrukcijos atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
4. Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia
Aušros vartų koplyčia, yra Vilniaus senamiesčio pakraštyje, prie vienintelių šiandien išlikusių miesto vartų. XVI a. per. Valdovo įsakymu miestas buvo apjuostas gynybine siena su vartais. Tai masyvus, stačiakampis statinys su penkiomis šaudymo angomis. Praeinamoji arka turėjo dvigubus vartus – ir pakeliamus ir paprastai uždaromus. Vartams saugoti nepakako ginkluotos sargybos – abiejose vartų pusėse buvo tapomi ar kabinami šventieji paveikslai, turintys saugoti ir ginti. Ant Aušros vartų taip pat kabėjo paveikslų pora: išorinėje – Pasaulio Išganytojo atvaizdas, vidinėje – Dievo Motinos. Nuo XVII a. per. Aplink paveikslą kabinami padėkos ženklai, vadinamieji votai. Jų dabar priskaičiuojama apie 8000.Votus žmonės aukojo patyrę tai, ką savo gyvenime atpažino kaip Gailestingumo Motinos užtarimu įvykusius stebuklus – pasveikimą iš sunkios ligos, nuostabų išsigelbėjimą iš pavojaus ar sunkios gyvenimo padėties.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
5. Paminklas John‘ui Lennon’ui
John Lennon (1940 – 1980) – vienas iš keturių grupės „The Beatles“ narių. Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas Saulius Paukštys, J. Lennono atminimo įamžinimo komiteto narys, ją realizavo skulptorius Jonas Gencevičius. Skulptūra atidaryta 2015 m. gegužės 21d. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Taip J. Lennonas yra užfiksuotas grupės „The Beatles“ bičiulio Roberto Whittakerio nuotraukoje.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
6. „Naručio“ viešbutis
„Narutis“ – seniausias Vilniuje ir vienas seniausių Rytų Europoje viešbutis, pirmą kartą paminėtas 1581 metais Kelne išleistame Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo sudarytame „Pasaulio miestų albume“, kuriame siūlomas kaip nakvynės vieta keliautojams, viešbutis, įsikūręs, XV-XVI amžiaus pastatuose, skirtingais laikotarpiais priklausiusiuose įvairioms Lietuvos didikų dinastijoms. Viešbučio pastatai atsispindi įvairių architektūros stilių – gotikos, baroko ir klasicizmo įvairovę. 1918 m. name buvo įrengtas Ch.M. Jutano viešbutis „Versal“. 1939 m. duris atvėrė Marjai Sapožnikovai priklausęs viešbutis „Narocz“ (pagal Adomo Mickevičiaus apdainuoto ežero Baltarusijoje pavadinimą – lietuviškai Narutis). Dabartinę išvaizdą namas įgijo po 1967 m. rekonstrukcijos. „Naručio“ viešbutis savo paskirties nekeičiantis jau beveik šimtą metų. Šiandien viešbutyje „Narutis“ galima išvysti buvusių gotikinių namų sienas, ar vėlesnių laikotarpių unikalius pasaulietinius interjerus bei jų fragmentus.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
7. Nykštukų perėja
Nykštukų perėja – senovinis pasažas (dengta galerija, jungianti du namus, dvi gatves), gavęs Nykštukų vardą dėl savo neįprasto aukščio. Tai – žemiausiais bromas Vilniuje. Šių dienų vidutinio ūgio žmogui juo praeiti nepasilenkusiam neįmanoma. Perėja jungia Pranciškonų ir Vokiečių gatves. Jos ieškoti reiktų įeinant į kiemą su dideliu bromu iš Pranciškonų gatvės pusės arba Vokiečių gatvėje šalia „Pizza Jazz“ esančio bromo. Perėjus šia perėja patenkama į jaukų senamiesčio kiemą.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
8. Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčia
1635 m. vyskupo Abraomo Vainos kvietimu į Vilnių atsikėlus vienuoliams bonifratrams šalia koplyčios stovėjęs 1618 m. pastatytas pastatas paverstas bažnyčia. XVI a. I pusėje portugalas Jonas Ciudad (vėliau tapęs šv. Dievo Jonu) įkūrė Bonifratrų ordiną, kurio pagrindinė užduotis buvo gydyti ligonius. Kartu su pirmine bažnyčia pastatytas vienuolyno namas. Į rytinę ji dalį buvo inkorporuota Povilo Alšėniškio 1543 m. statyta koplyčia. Vakarinėje dalyje sumūrytas naujas korpusas su erdvia infirmariumo (ligoninės) sale, kuri jungiasi su bažnyčios prieangiu. Aukšte virš infirmariumo abipus koridoriaus buvo išdėstytos celės.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
9. Siauriausia Vilniaus gatvė
Buvusi Savičiaus ligoninė (Bokšto g. 6) davė vardą ir Savičiaus gatvei. Ligoninė pradėjo kurtis 1743 m. Bokšto ir Išganytojo gatvių kampe stovėjusiuose pastatuose. Bokšto ir Išganytojo gatvių kampe nuo XVI a. stovėję gotikiniai namai XVIII a. pradžioje atiteko pulkininkui Juozapui Savičiui, kuris 1747 m. juos padovanojo gailestingosioms seserims. Jo vardu ligoninė buvo vadinama beveik 200 metų. Savičiaus gatvės atkarpa prie namo nr. 11 (M. K. Čiurlionio namų) neoficialiai laikoma siauriausia miesto gatve. Ši gatvelė-perėja dažnai būna užrakinta, nes yra privačios valdos teritorijoje. Apytiksliu skaičiavimu ši „gatvelė“ yra 0.5-0.6 metro pločio. Dar neoficialiai į siauriausią pretenduotų ir Miesto sienos gatvė, kuria pereiti taip pat beveik neįmanoma dėl tos pačios priežasties.
Oficialiai siauriausia Vilniuje yra Skapo gatvė (1.98 m), XVI a. vadinta Šlapiąja gatve, kai karališkasis sekretorius – iždininkas Stanislovas Skapas nusipirko čia namus, gatvė pervadinta Skapo vardu.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt
10. Arklinio tramvajaus bėgių liekanos
Vilniuje veikė arklinis tramvajus – tai arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių. Arklinio tramvajaus koncesijos sutartyje buvo nurodyta, kad tramvajus turėjo veikti nuo 7 val. ryte iki 10 val. vakare. Numatyta, kad vagonai važiuos 12 varstų (apie 13 km) per valandą greičiu. Kasdien trimis maršrutais kursuodavo vidutiniškai 28 vagonai. Vagonams traukti bendrovė turėjo 122 arklius. Arklinį tramvajų aptarnaudavo daugiau kaip 150 darbininkų. 1893 m. Antakalnio gale buvo pastatytas tramvajų parkas, sudarytas iš 3 arklidžių, dviejų vagonų garažų, daržinės, sandėlių, kalvės ir administracijos kontoros. Jis veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1926 metais tramvajaus direkcija visų Vilniaus tramvajų (tiek arklinių, tiek elektrinių) bėgius išardė, grindinį išlygino, o tramvajaus vagonus išpardavė gyventojams. Šie įsirengė juose sandėliukus, laikė gyvulius. Iš bėgių miesto magistratas padarė Vilnios upės užtvaras, kurios iki šiol tebestovi tarp Dailės akademijos ir Užupio tiltų.
Plačiau skaitykite:
– portale vilniusgo.lt