Skaitome namuose. Mūsų rekomendacijos
Skaitome namuose. Mūsų rekomendacijos
- 2020-11-23
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Skaitytojams, kurie šiuo metu dėl saviizoliacijos, ar kitų priežasčių negali apsilankyti bibliotekoje ir pasiskolinti leidinių, galime pasiūlyti skaityti elektroninę knygą. Tereikia apsilankyti portale www.ibiblioteka.lt ir į prisijungimo langelį suvesti savo libis pažymėjimo numerį ir slaptažodį (jūsų pavardė, jei nekeitėte kitaip).
O mes siūlome rinktis iš knygų, kurios pastaraisiais metais sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo mūsų bibliotekose. Visas jas nemokamai skaityti galite portale ibiblioteka.lt.
Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“
Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija
Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies.
1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti Tätowierer, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.
Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.
Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.
Heather Morris (Hetera Moris, g. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas Aušvico tatuiruotojas, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į daugiau kaip 45 kalbas ir pasaulyje parduotas daugiau kaip trijų milijonų egzempliorių tiražu.
Ruta Sepetys „Kuždesių fontanas“
Lietuvio ir amerikietės dukra Ruta Sepetys (g. 1967 m.) pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“. Knyga, pasakojanti apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais, tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo įtraukta į mokykloms rekomenduotinos literatūros sąrašą. „Kuždesių fontanas“ yra naujausia, ketvirtoji autorės knyga.
1957-ųjų Ispanija. Generolo Fransisko Franko valdoma šalis, atsigavusi nuo karo baisumų, vis labiau traukia užsieniečius, ieškančius saulės, vyno ir pramogų. Tačiau patys ispanai tarsi apsigaubę tylos skraiste – jie turi savo nuomonę apie diktatorišką Franko režimą, kurią kruopščiai slepia ne tik nuo atvykėlių, bet kartais ir nuo kaimynų.
Aštuoniolikmetis Danielius Meitsonas – turtingo naftos magnato sūnus – su tėvais atvyksta į Madridą, tikėdamasis pažinti šalį, iš kurios kilusi jo motina. Jaunas, išvaizdus vaikinas, nuolat spragsintis fotoaparatu, iš karto patraukia viešbučio darbuotojos Anos dėmesį. Jai Danielius atrodo tarsi iš kito pasaulio.
Bendraudamas su Ana ir fiksuodamas Ispanijos kasdienybę fotojuostelėje, Danielius pamažu suvokia, kad turistams rodomas šalies portretas toli gražu neatspindi tikrojo šalies veido ir po sunkia tyla besislepiančios grėsmingos realybės.
Naujausioje knygoje R. Šepetys pasakoja skaudžią istoriją, besislepiančią tarp tamsių istorijos puslapių. Tikrais įvykiais grįstam romanui papildomo svorio suteikia dokumentiniai intarpai: ištraukos iš spaudos, istorinės nuotraukos bei autentiškos žinomų to meto žmonių citatos.
Autorė pasakoja jaudinančią istoriją, kurios poveikis dar didesnis dėl to, kad knyga yra apie menkiau žinomą istorinį laikotarpį. Užburiantis ir akis atveriantis istorinis romanas. – Booklist
Madeline Miller „Kirkė“
Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.
Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?
Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė“ 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women’s Prize for Fiction“) literatūros premiją. „Kirkė“, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women’s Prize for Fiction“ sąrašą ir išverstas į 26 kalbas.
Stefan Ahnhem „9 kapas“
Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.
Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.
Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?
Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.
Kristin Hannah „Jonvabalių takas“
Audringą 1974-ųjų vasarą aštuntokė Keitė Mularki mokykloje jaučiasi atstumta. Kaip tik tada netikėtai kitapus gatvės apsigyvena „kiečiausia mergaitė pasaulyje“. Talė Hart, regis, turi viską: yra graži, protinga, ambicinga. Iš pirmo žvilgsnio jos nepaprastai skirtingos: Keitė, amžiams pasmerkta būti pilka pelyte, turi mylinčią šeimą. Talė — žavi ir paslaptinga, tačiau turinti ją gniuždančią paslaptį. Jos nusprendžia būti geriausiomis draugėmis amžiams ir vasaros pabaigoje tampa neišskiriamos.
Taip prasideda naujasis K. Hannah romanas. Istorija, trunkanti daugiau nei tris dešimtmečius nuolat besikeičiančiuose Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose, pasakoja apie širdį aitrinančią dviejų moterų draugystę, tapusią jų gyvenimų atrama.
Talė nuo pat pradžių trokšta įrodyti pasauliui, ko yra verta. Anksti palikta motinos, ji siekia būti besąlygiškai mylima. Blizgioje pūstų šukuosenų devintojo dešimtmečio eroje Talė ieško vyrų, galinčių užpildyti tuštumą jos sieloje. O santūresniame dešimtajame dešimtmetyje ją užvaldo televizijos žinių pasaulis. Siekdama savo ambicijų, Talė patraukia į Niujorką, keliauja aplink pasaulį, atranda šlovę, sėkmę… Ir vienišumą.
Keitė anksti suvokia, kad jos gyvenimas nebus ypatingas. Studijuodama koledže ji apsimetinėja siekianti sėkmės, bet iš tiesų tenori įsimylėti, turėti vaikų ir gyventi paprastą gyvenimą. Giliai širdyje ji tokia pat atkakli kaip ir Talė. Tik Keitė nežino, kaip pasikeis jos gyvenimas tapus žmona ir motina… Kaip ji praras save tokią, kokia kadaise buvo ir ko norėjo.
Ištisus trisdešimt metų Talė ir Keitė palaiko ir padrąsina viena kitą, nepaisydamos draugystės audrų: pavydo, pykčio, nuoskaudų, apmaudo. Ir kai jos mano jau viską išgyvenusios, geriausias drauges išskiria viena išdavystė… Jų drąsos ir draugystės laukia galutinis išbandymas.
Isabel Allende „Klajonių metai“
Lietuvių mylimos Čilės rašytojos Isabel Allende („Dvasių namai“, „Vidury žiemos“, „Meilužis japonas“, „Apie meilę ir šešėlius“) knyga „Klajonių metai“ – tikra XX a. epopėja, kurioje susipina istorija, drama ir žmogiškieji jausmai.
Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Ispanijoje įsiplieskus pilietiniam karui, o paskui įsigalėjus Franko režimui, šalį priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių. Tarp jų yra ir jauna nėščia našlė Rosera bei Viktoras – armijos gydytojas, velionio Roseros vyro brolis. Verčiami aplinkybių, jaunuoliai priversti susituokti, nors nė vienas to netrokšta.
Per plauką spėję išvengti Europą apėmusio Antrojo pasaulinio karo, Rosera ir Viktoras atvyksta į Čilę. Tačiau palengvėjimas pasprukus nuo karo ilgai netrunka: naujoji šalis atvykėliams toli gražu nėra nei svetinga, nei sava. Pamažu kurdami naują gyvenimą kitame žemyne ir stojiškai pasitikdami kiekvieną naują išbandymą, Rosera ir Viktoras nepraranda vilties vieną dieną sugrįžti į tikruosius namus – Ispaniją.
Jautriai, gyvai ir talentingai parašyto romano įvykiai nusidriekia per kelis dešimtmečius, o pasaulį keičiančių istorinių įvykių fone išryškėja asmeninės paprastų žmonių istorijos. Jaudinanti ir sukrečianti knyga apie tremtį, savų šaknų paieškas, likimo išbandymus, meilę ir viltį.
„Klajonių metai“ yra 20-asis Peru gimusios, Čilėje užaugusios, o dabar Kalifornijoje gyvenančios Isabel Allende romanas. Autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 74 milijonai I. Allende knygų.
„Isabel Allende – puiki istorijų pasakotoja, išsiskirianti savo įžvalgomis ir empatija. Ji jau seniai užsitarnavo vietą pasaulio literatūros olimpe.“ – Khaled Hosseini (romano „Bėgantis paskui aitvarą“ autorius).
Celeste Ng „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“
Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.
Celeste Ng (Selestė Ng, g. 1980) – kinų kilmės amerikietė. Gimė Pitsburge, būdama dešimties su visa šeima išsikraustė į Šeiker Haitsą Ohajuje. Būtent ši vieta ją įkvėpė parašyti didelės sėkmės sulaukusį romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, pagal kurį netrukus bus sukurtas ir 8 dalių mini serialas. „People“, „Washington Post“, „Bustle“, „Esquire“, „GQ“, „Entertainment Weekly“, „Amazon“, „Barnes&Noble“, „Goodreads“, „Kirkus Reviews“ ir daugybė kitų leidinių romaną paskelbė populiariausia 2017 m. knyga.
Charles Bukowski „Faktotumas“
Kultinio rašytojo Charleso Bukowskio romano „Faktotumas“ (Factotum, 1975) pavadinimas kilęs anaiptol ne iš angliško keiksmažodžio, o iš lotyniško posakio fac totam – „daryk viską“. Bosų paliepimus besąlygiškai vykdantis juodadarbis Henris Činaskis nesugeba niekur pritapti ir yra pasmerktas klaidžioti gyvenimo užkaboriais su užknisančiomis moterimis, nuolatinėmis mintimis apie savižudybę, praloštomis lažybomis hipodromuose, tragiškais rašytojiškais nusivylimais ir, žinoma, šimtais išgertų viskio bei vyno butelių.
Nuginkluojančio šiurkštumo ir aštraus humoro atmosfera čia tvyro lyg nebylus priekaištas šiuolaikiniam pasauliui, kuriame žmonės beprasmiškai leidžia laiką ir tenkinasi vieninteliu malonumu – linksmai stebėti to pasaulio absurdą, košmarą ir žaismingumą liudijančias gyvenimo smulkmenas.
2005 m. pagal šį literatūros chuligano romaną norvegų režisierius Bentas Hameris sukūrė to paties pavadinimo filmą, kuris sukėlė nemenką šurmulį.
Gillian Flynn „Dingusi“
Vadinti „Dingusią“ psichologiniu trileriu būtų per menka. Gillian Flynn aštriu lyg skustuvas žodžiu su nepaprasta psichologine įžvalga kuria skubrų, velniškai tamsų išmoningo siužeto trilerį, gluminantį sulig kiekvienu veiksmo posūkiu. Tai užburiantis šedevras apie tragiškai nenusisekusią santuoką, slapčiausias ir tamsiausias žmogaus sielos kerteles. Žaibiškai išpopuliarėjęs romanas tapo pasauliniu bestseleriu. Knyga buvo nominuota ne vienam prizui ir apdovanojimui ir daug jų pelnė. „Dingusi“ pripažinta geriausia 2012 metų knyga.
Penktųjų vestuvių metinių dieną dingsta Niko žmona Eimė. Namuose likę grumtynių ženklų, ir Nikas tampa pagrindiniu įtariamuoju. Prasideda ir tai, kad jis nėra atviras su policija, o Eimės bylai užtrukus ne vieną savaitę randama vis daugiau jį juodinančių įkalčių. Tačiau Nikas ir toliau tvirtina esąs nekaltas.
Pakaitomis pateikdama Niko ir Eimės požiūrį rašytoja kuria netvarų pasaulį, kuris keičiasi su kiekvienu skyriumi.
Kaip tik tada, kai „Dingusios“ siužetas darosi vis netikėtesnis ir šiurpesnis, autorė prabyla apie tai, kokie silpni yra vyrų ir moterų galios santykiai ir kaip dažnai poros būna priklausomos nuo to, ko negali valdyti.
Gillian Flynn (Gilijana Flin) šiandien yra viena iš labiausiai kritikų vertinamų šiuolaikinių rašytojų. Pelniusi deramą vietą tarp elitinių trilerių ir mistinių romanų autorių, ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, itin palankaus kritikų vertinimo ir apdovanojimų. Rašytojos romanai išleisti dvidešimt aštuoniose šalyse, dėl trijų iš jų pasirašytos sutartys ekranizuoti.
Jo Nesbo „Policija“
Serijinis žudikas mėgaujasi keršto skoniu. Jis renkasi, kankina ir žudo Oslo policijos pareigūnus būtent ankstesnių jų tirtų, bet taip ir neišaiškintų nusikaltimų vietose. Suburtai tyrėjų grupei tikrai nepakenktų Hario Hūlės įžvalgos ir nestandartinis mąstymas. Daug metų šis detektyvas praleido didžiausių Osle kriminalinių nusikaltimų tyrimų sūkury. Jo genialiai išsiugdyta nuovoka ir intuicija, visapusiškas atsidavimas darbui leido išsaugoti begalę gyvybių. O dabar, kai policininkų žudiko alkis nenumaldomai auga ir sukelia vis didesnę įtampą miesto taryboje bei žiniasklaidoje, Haris Hūlė negali padėti.
Vienoje Oslo ligoninės palatoje gulinčio ligonio būklė kritinė – jis ištiktas komos. Paciento duomenys įslaptinti, o visiškai izoliuotą palatą saugo policija…
Jo Nesbo (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 25 milijonai Nesbo knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.