Kviečiame apsilankyti Vilniaus centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. 6) Muzikos ir meno skaitykloje (I a.), kurioje veikia paroda „Lietuvos kinas gyvas“.

Žiema – tobulas metas filmų žiūrėjimui. Verta pamatyti ne tik komedijas ar veiksmo filmus, bet ir dokumentinius filmus.
Kinas Lietuvoje pradėtas rodyti nuo XIX a. pab., kuriamas – nuo XX a. pr.. Lietuvoje pirmą kartą kinas parodytas buvo 1897 m., tada Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m. Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje nufilmavo Antanas Račiūnas. 1925 m. vasario 14 d. Kaune įsikūrė Lietuvos kinematografininkų sąjunga, pradedami rengti kino aktoriai. Pirmoji įsikūrė bendrovė „Lietfilm“. Vėliau pradeda veikti filmų gamybos bendrovė „Akis“. Buvo parengta apie 40 diplomuotų kino aktorių, tačiau lietuviškas kinas sunkiai skynėsi kelią, buvo pastatyti keli kuklūs filmai. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“ ,trumpametražinis filmas „Rūpestingas tėvas“, Pirmasis lietuviškas garsinis dokumentinis filmas vadinosi „Konrado kavinė“, jį rodė Kauno kino teatruose 1936 m. rudenį. Pirmasis garsinis fabuliarinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „Storulio sapnas“.
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia. Tik 1957 m. pasirodo pirmasis pilnametražis filmas, sukurtas Lietuvos kino studijoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Atsirado smulkios kino studijos, nauja gabių kino kūrėjų karta. Tarptautiniuose festivaliuose skynė laurus: Šarūno Barto, Karolio Jankaus, Audriaus Stonio ir kt. Lietuvos režisierių kurti filmai.

Lietuvos kinas gyvas, todėl rekomenduoja pamatyti lietuviškų vaidybinių ir dokumentinių filmų, siūlome pradėti nuo „Anarchija Žirmūnuose“. Filme pasakojama apie naivią provincialę Vilę atvykusią į didmiestį studijuoti. Beieškodama nebrangaus nuomojamo buto, mergina susiduria su anarchistine simbolika išmargintu skelbimu, kuris atveda pas jo autorę – berniukiškai atrodančią vienmetę Sandrą. Merginos pajunta abipusę simpatiją ir Vilė tampa Sandros nuomininke. Nedrąsiai dideliame mieste besijaučianti Vilė nuo pat pirmųjų apsistojimo dienų gauna puikų gidą – visuomet energingą ir optimistiškai nusiteikusią Sandrą. Lengvai ir nerūpestingai žongliruodama anarchijos sąvoka, miesto mergina naujai draugei stengiasi įrodyti ir parodyti, kad tikrai yra būdų įveikti vienatve ir abejingumu atvykėlį gąsdinantį didmiesčio pasaulį.

Jaukių žiemos vakarų, žiūrint gerus filmus!