Naujos knygos Muzikos ir meno skaitykloje: 2019 m. balandis
Naujos knygos Muzikos ir meno skaitykloje: 2019 m. balandis
Kviečiame susipažinti su naujais leidiniais Muzikos ir menos skaitykloje. Tai – biografijos, foto albumai, mokslinės monografijos, natos.
A. Juškevičius. Drožinėti paprasta.
Varėniškis Algirdas Juškevičius – ne tik vienas talentingiausių Varėnos krašto tautodailės meistrų, skulptorius, kūrėjas, bet ir pedagogas, keturis dešimtmečius vadovaujantis Varėnos jaunimo studijai „Kadagys“ ir mokantis jaunimą drožybos meno paslapčių. Menininko kūrybos gerbėjai daugybę kartų įvairiose parodose, mugėse, kituose renginiuose turėjo galimybę įsitikinti, jog Algirdas turi Dievo dovaną meistriškai prakalbinti medį, tarsi įpūsti jam gyvybės.
„Drožinėti paprasta“ leidinyje rasite autoriaus tekstus, piešinius ir nuotraukas, čia pateikiami medžio drožybos technikos pagrindai. Šį leidinį galima pavadinti drožybos vadovėliu.
Knyga apie juvelyrą: Kazimieras Simanonis.
Kazimieras Simanonis (g. 1937) – vienas iškiliausių Lietuvos juvelyrikos ir interjerinės metalo plastikos kūrėjų, daugelio sričių novatorius ir lyderis.
Simanonio darbai ne kartą reprezentavo Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse, kaip dovanos buvo įteikti JAV prezidento Richardo Nixono žmonai, Danijos karalienei Margaretai II, popiežiui Jonui Pauliui II. Nemaža K. Simanonio dirbinių kolekcija saugoma Lietuvos dailės muziejuje.
„Visada sakau, kad reikia skirti juvelyrą nuo juvelyro dizainerio. Juvelyras tai tas, kuris gali jums padaryti papuošalą, pavyzdžiui, parodysite, ko norite, ir jis įgyvendins. O štai juvelyras dizaineris kas kita – jis kuria papuošalą ir jo dizainą. Tai duota ne kiekvienam. Senelis ir tėvas tai pasiekė savo darbu. Kiekvieno jų darbe „transliuojama“ skirtinga energija. Visgi kūryba neatsiejama nuo asmenybės. Sunkiausia sukurti kažką mylimam žmogui – ir čia kalbame ne tik apie juvelyriką, tapybą ar architektūrą. Sunkiausia išmokti išvengti asmeniškumo.“ – apie tėčio ir senelio pasiekimus atvirauja garsių juvelyrų atžala Ugnė Simanonytė.
Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. LIVAK art in Privat Lithuanian Collections.
„Lewben Art Foundation“ kartu su Lietuvos išeivijos dailės fondu, VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“ bei partneriu advokatų kontora „Valiunas Ellex“ išleido naują knygą „Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“. Ši knyga yra vienintelė Lietuvoje taip plačiai ir išsamiai apžvelgianti litvakų tapybos, grafikos ir skulptūros darbus, esančius privačiose Lietuvos kolekcijose. Albume aprėpiamas daugiau nei 150 metų laikotarpis – pradedama nuo XIX a. vidurio pirmųjų litvakų dailininkų Marko Antokolskio ir Moišės Maimono, išgarsėjusių dar Rusijos imperijos laikais, ir baigiama šiuolaikiniais autoriais Augustinu Savicku, Adomu Jacovskiu ir Solomonu Teitelbaumu, tęsiančiais litvakų dailės tradicijas.
Ta pačia žydų tema pristatome ir knygą „Litvakai Izraelio gatvėse“. Gausiai fotografijomis iliustruotas leidinys yra unikalus lietuvių svetur liudininkas.
Bitinaitė-Širvinskienė. Įrėmimta erdvė: Lietuvos teatro dailė sovietmečiu.
Teatro meno dailė – tai įvairius apribojimus patirianti meno sritis. Knygoje „Įrėminta erdvė“ pristatomas dailininkų kūrybos priklausymas nuo režisierių ir režisūros dėsnių. Klasikinė scenos dėžutė įrėmina spektaklio vaizdą. Knygos skaitytojai galės susipažinti su visomis peripetijomis, kurias patiria teatro dailininkai, sužinoti, kaip atsirado dailininko teatras, kodėl sukurti darbai nepasiekė scenos, taip pat – kaip scenografai išmoko ne tik kūrybiškai bendradarbiauti, bet ir kovoti už savo tiesas bei teises, priešintis ribojimui. Knygoje skaitytojai ras nemažai iki šiol nepublikuotų scenografijos eskizų, dokumentų, laiškų ir pan.
Algis Vyšniūnas. Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose: Istorinio miesto transformacijos.
Aštuoniuose knygos skyriuose pateikta miesto vystymosi istorija nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki mūsų dienų. Pasak A. Vyšniūno, tai nėra architektų darbų katalogas, bet gausu iliustracijų, iš kurių matyti daugybė projektų, schemų, modelių. Tai knyga apie urbanistinius procesus, darančius įtaką miesto plėtrai, apie architektūrines idėjas – įgyvendintas ir neįgyvendintas. Autorius pabrėžė, kad knygoje dėmesys sutelktas į urbanistines centrinės Šiaulių miesto dalies – senamiesčio – erdves, ne į pastatus. Detaliau aptariamos Prisikėlimo aikštė, Vilniaus gatvė, Saulės laikrodžio aikštė.
Leidykla „Aukso žuvys“ išleido H. Šabasevičiaus knygą „Witkacy. Plėšrūniškas protas“.
Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885–1939) – ypatinga lenkų modernizmo ir avangardo asmenybė, ryškus ir įvairiapusis menininkas: dailininkas, fotografas, dramaturgas, filosofas, rašytojas, meno teoretikas, žmogus, mąstęs, kūręs ir gyvenęs nešabloniškai. Witkacy buvo Zakopanės bohemos žvaigždė, tačiau taip pat ir nepaprastai darbštus kūrėjas, vengęs nuobodulio ir nuspėjamumo spąstų, skeptiškai vertinęs ateitį ir pasirinkęs joje nedalyvauti. Knygoje pirmą kartą pristatoma šio lietuviškų šaknų turinčio menininko kūryba– literatūros kūriniai, tapyba, fotografija, kiti darbai – bei ją komentuojantys lenkų ir lietuvių tyrinėtojų tekstai.
Preišegalavičienė. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888-1932: Monografija.
Humanitarinių mokslų daktarė, architektūrologė Lina Preišegalavičienė išsamiai atskleidžia mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus” ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą. Menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Ši knyga – tai kapitalus darbas ne tik apie architektą V. Dubeneckį, bet ir besikuriančios Lietuvos valstybės ir tarpukario Kauno gyvenimą. Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra. Knyga išleista Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje.
Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys. Sud. Ramutė Rachlevičiūtė.
Sudarytoja Algimantą Švėgždą apibūdina šitaip: „Dailininkas buvo tikras savo šalies ir viso meno pasaulio patriotas. Nebuvo ir manau, kad nebus labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip Algimantas Švėgžda.“
Ansambliai, natos keturioms rankoms.
Gyvendamas JAV Dainius Vaičekonis sako pastebėjęs, kad Lietuva yra labai maža šalis, apie kurią užsieniečiai beveik nieko nežino ir būtent todėl, jo įsitikinimu, net ir gyvenant svetur labai svarbu stengtis išlaikyti identitetą, nepamiršti savo šaknų.
Pristatydamas lietuvišką muziką, D. Vaičekonis išleido Juozo Naujalio „Svajonę“ ir M.K. Čiurlionio Styginių kvartetą bei Tris preliudus, aranžuotus fortepijonui keturioms rankoms. Natos išleistos tik tik 50 egzempliorių tiražu. Mūsų biblioteka turi po du numeruotus šių natų egzempliorius.
Nakties stebuklas [Natos] : [muzikinė pasaka] / Neringa Lapinskienė. – Elektrėnai : N. Lapinskienė, 2018. – [34] p. : iliustr. + 1 garso diskas (CD).
Elektrėnų kultūros centre gausiai susirinkusiems žiūrovams smagią nuotaikingą muzikinę pasaką „Nakties stebuklas“ parodė YAMAHA muzikos klasės mokiniai, kuriuos paruošė klasės vadovė Neringa Lapinskienė ir mokytoja Audra Petkutė-Savickienė. Pasaka sukurta pagal N. Lapinskienės muzikinę knygą „Nakties stebuklas“