Teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės knygoje „Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato aktoriaus Regimanto Adomaičio kūrybinė veikla. Knygoje apžvelgiami R. Adomaičio sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras, skelbiami aktoriaus interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai. Knyga iliustruota R. Adomaičio vaidmenų nuotraukomis.
Naujos knygos muzikos ir meno skaitykloje: 2017 m. birželis
Naujos knygos muzikos ir meno skaitykloje: 2017 m. birželis
- 2017-06-22
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos Naujos knygos
Kviečiame susipažinti su naujomis natomis ir knygomis muzikos, meno, rankdarbių temomis. Visus šiuos leidinius į namus pasiskolinti galite Muzikos ir meno skaitykloje.
Išsami mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo, skiautinių sudygsniavimo, aplikacijų ir skiaučių durstymo biblija. Žingsnis po žingsnio pateikti paaiškinimai padės išmokti pagrindų ir pereiti prie sudėtingesnių rankdarbių. Aprašomi reikalingi įrankiai, siūlai ir medžiagos, parodoma, kaip juos tinkamai naudoti. Dailios mezgimą, nėrimą, siuvinėjimą, siuvinėjimą kanvoje, skiaučių durstymą, aplikacijas ir skiautinių sudygsniavimą iliustruojančios nuotraukos. Daugiau negu 500 rankdarbių kūrimo būdų, 100 mezgimo ir nėrimo raštų, 80 skiaučių durstymo ir aplikacijų modelių – sužinosite viską, ką reikia žinoti.
Lietuvos architektūroje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o štai modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio. Itin trumpas pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis parodė, jog jauna valstybė gali kalbėti unikalia ir laikmetį atspindinčia kalba. Šioji architektūrinė raiška turėjo įtakos visam sovietiniam palikimui, ji skatina originaliai kurti ir šiandienos architektus. Kaune gausu kokybiškų pastatų – laikmečio ženklų. Saviti, išskirtiniai, ryškiausi tarpukario, sovietinių metų ir šių laikų pastatai sugulė pirmąkart išleistame Kauno architektūros gide. Knyga skirta architektūros gurmanams ir eiliniams skaitytojams, kurie neabejingi supančiai aplinkai, miestui, jo kasdienei istorijai ir detalėms. Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas – beveik trejus metus trukusio didelės profesionalų komandos darbo rezultatas. Čia aprašytos 243 pastatų istorijos, iliustruotos šiandienos ir istorinėmis nuotraukomis, brėžiniais. Leidinys papildytas Kauno praradimais – nykstančių ar jau sunykusių pastatų, be kurių sunku įsivaizduoji šio išskirtinio Lietuvos miesto atmintį, istorijomis. Tarpukaris 1918–1940, Sovietiniai metai 1940–1990, Atkūrus Nepriklausomybę 1990–2015.
Albumas „Eduardas Juchnevičius“, kurį sudarė Laima Kanopkienė, Martynas Juchnevičius, pristato plačiašakę dailininko kūrybą, nuosekliai atskleidžia jos raidą ir kaitą. Tekstai apie Juchnevičių ir jo paties svarstymai, sudėti į albumą, rodo, kad jis buvo tikras sociokultūrinis kamertonas. Jo plastinės minties skrydžius ir kryptis lėmė atkaklios pastangos išsivaduoti iš slegiančios ideologinės kontroles sovietmečiu, o nepriklausomybės laikais – nepasiduoti komercijos pagundoms. Albumas iš įvairių pusių atskleidžia tiek moralinę, tiek etinę, tiek estetinę Eduardo Juchnevičiaus laikyseną.
Atlaidus Romualdas Požerskis fotografavo daugiau nei du dešimtmečius ir apkeliavo įvairias Žemaitijos bei Dzūkijos vietoves, tačiau nuostabos jausmas, kitoniško pasaulio įspūdis išliko visame fotografijų cikle, kuris sudėtas knygoje „Atlaidai“. Čia įamžintos religinės apeigos, išraiškinguose žmonių veiduose atsispindinčios emocijos ir jų nekasdieniška išvaizda. Ne vienoje fotografijoje autorius užfiksavo ir įspūdingas atlaidų dalyvių minias civilizacijos dar mažai paliestos, tartum amžinos gamtos fone. Žmonės ir jų atliekami ritualai Požerskio fotografijose betarpiškai susiję su natūraliu gamtos pasauliu, kuris, regis, turi ne tik matomą, bet ir transcendentinį matmenį. Apeigų dalyvių dvasinius išgyvenimus padeda perteikti jų drabužius plaikstantis vėjas, vėliavos atgyja nušviestos saulės, o netikėtai užklupusi audra neleidžia pamiršti žmogaus ir jo apeigų trapumo amžinybės akivaizdoje.
Stasio Daugirdo „Šiuolaikinės gitaros pažinimas: teorija, pratimai, pastabos ir patarimai“ I ir II knygos tomuose autorius dalijasi savo sukaupta patirtimi ir žiniomis. Antrasis leidinys, papildytas naujomis temomis apie kompoziciją, melodizavimą, improvizaciją ir aranžavimą. Dviejuose knygos tomuose nuodugniau išdėstytos pirmajame darbe – 2004 metais išleistame „Šiuolaikinės gitaros pradžiamokslyje“ – paliestos temos. Dauguma skyrių parašyti iš naujo, kituose išsamiai papildoma muzikos teorija. Be teorijos, čia rasite daug naudingų pratimų, pastabų ir patarimų. Pirmas tomas aprėpia šiuolaikiniam muzikantui svarbiausią informaciją nuo elementarios muzikos teorijos iki bliuzo. Antrajame tome išdėstyta medžiaga skirta labiau pažengusiems muzikantams – pradedant įvairiomis muzikinėmis figūracijomis, bibopu ir t. t., paliečiant progresyvias džiazo teorijas ir baigiant kvartine harmonija.
Vytautas Michelkevičius monografijoje „Meninio tyrimo suvesti. Žinojimo kontūrais“ aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene (Dainius Liškevičius, Artūras Raila, Indrė Klimaitė, Julijonas Urbonas ir kt.) ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose. Ši monografija– tai vaikščiojimas žinojimo kontūrais mąstant, kada menas tampa tyrimu, ką jis sukuria ir kaip pristato savo procesus ir rezultatus. Taip pat – kaip jis gali išplėsti mokslinio tyrimo sampratą ir metodus.
Meninis tyrimas keičia disciplinų bei tapatybių ribas ir sudaro sąlygas hibridinėms praktikoms. Kur baigiasi menininko kompetencijos ir prasideda mokslininko, ir atvirkščiai? Koks tai tyrimo tipas? Spekuliatyvus, performatyvus, emocinis, vizualus, įkūnytas, praktika grįstas, intuityvus?
Knygoje „Sodo rėda“, kurią sudarė Marija Liugienė, tekstų autoriai – Rimantas Balsys, Virginijus Kašinskas, Gintaras Ronkaitis, Vytautas Tumėnas, Jonas Vaiškūnas, aiškinantis sodų simboliką apimami įvairūs analizės aspektai: aptariama sakralioji sodų geometrija tautinių raštų kontekste, aiškinami sodų simbolikos aspektai vietiniame ir tarpkultūriniame kontekste. Šioje knygoje pristatomi sodų rišėjai iš visos Lietuvos, pateikiami nauji sodų pavyzdžiai.
Šia knyga turėtų susidomėti skaitytojai, tiek turintys pirmąjį knygos leidimą, tiek neseniai pradėję domėtis sodų rišimu ir visi norintys praplėsti savo žinias.
„Kalėdų kelias. XXI a. lietuvių kompozitorių giesmės chorui“ leidinyje spausdinamos naujos lietuvių kompozitorių giesmės chorui. 2015 m. Lietuvos kompozitorių sąjunga, siekdama atnaujinti kalėdiniam laikotarpiui skirtą bažnytinės muzikos repertuarą, paragino kompozitorius parašyti kūrinių šia tematika. Atsiliepdami į kvietimą, kompozitoriai Algirdas Klova, Nijolė Sinkevičiūtė, Ramūnas Motiekaitis, Zita Bružaitė, Mykolas Natalevičius, Arūnas Navakas, Raimundas Martinkėnas, Diana Čemerytė, Vytautas Miškinis, Laimis Vilkončius ir Donatas Zakaras parašė naujų kūrinių pagal Kalėdų laikotarpio tekstus. Jie skirti įvairaus pajėgumo, skirtingų sudėčių chorams a cappella ir su instrumentų pritarimu.
Turinys:
Algirdas Klova. Betliejaus grotoje; Nijolė Sinkevičiūtė. Venite, gentes; Ramūnas Motiekaitis. Videntes stellam; Zita Bružaitė. Quem pastores laudavere ;Mykolas Natalevičius. Puer natus est nobis ; Arūnas Navakas. Skamba angelų giesmė; Raimundas Martinkėnas. Ecce nomen Domini Emmanuel; Gintautas Venislovas. Videntes stellam; Diana Čemerytė. Viderunt omnes; Vytautas Miškinis. O mira res!; Laimis Vilkončius. Kalėdų kelias; Donatas Zakaras. Alleluia.
„Varpų muzika. Lietuvių kompozitorių kūriniai karilionui“. Pirmasis karilionas Lietuvoje suskambo 1937 metais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte. Tuo metu buvo 35 varpai, išlieti Belgijoje. 2006 metais instrumentas firmoje „Royal Eijsbouts“ (Olandija) buvo iš naujo suderintas ir papildytas varpais. Dabar Kauno karilionas turi 49 varpus. Antrasis karilionas yra Klaipėdos pašto bokšte ir turi 48 varpus. Trečiasis 61 varpų instrumentas įrengtas Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kairiajame bokšte Vilniuje 2015 metais. Abu pastarieji nulieti firmoje „Royal Eijsbouts“. Dabar visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose reguliariai vyksta kariliono muzikos koncertai ir festivaliai.
Leidinys sudarytas iš lietuvių kompozitorių specialiai karilionui sukurtų kūrinių. Į jį įtraukti tiek naujesni lietuvių autorių opusai, sukurti festivalių „Iš arti“ (2011) ir „Klaipėdos karilionų festivalis“ (2015) užsakymais, tiek ir anksčiau parašyti. Leidinio sudarytojas Antanas Kučinskas, muzikos redaktoriai Stanislovas Žilevičius, Kęstutis Kačinskas, natografai Stanislovas Žilevičius ir Darius Kučinskas.
Turinys:
Giedrius Kuprevičius. Preliudas M. K. Čiurlionio atminimui;Zigmas Virkšas. Saulelė raudona; Antanas Jasenka. Tamsa; Laurynas Vakaris Lopas. Cantate Domino; Antanas Kučinskas. Valandos; Stanislovas Žilevičius. Varpų mozaika; Algirdas Klova. Permatomas;; Laima Jedenkutė. Praeinantis; Zita Bružaitė. Epitafija Juliui.
Kompozitoriaus Valentino Bagdono kūriniai liaudies instrumentams sudaro nemažą jo kūrybos dalį. Tarp jų – reikšmingos kompozicijos koncertinėms kanklėms, kurios pagrįstos modernia komponavimo technika, juose gausu įvairių naujų išraiškos priemonių. Leidinyje „Kūriniai kanklėms“ spausdinami trys V. Bagdono kūriniai – Koncertas kanklėms ir fortepijonui ir du kanklių trio – „Marga juosta“ ir „Vaivorykštė“. Jie kanklininkui suteiks galimybę parodyti savo meistriškumą, o dėl atlikimo būdų įvairovės bus ypač naudingi studijuojantiems šį muzikos instrumentą.
Arvydo Malcio „Paukščių takas. Fortepijoninis kvartetas. Milky way. Piano quartet“ – muzikinis nuotykis, muzikinė pramoga. Tai grįžimas į tonalią muziką su daugybe moduliacijų ir sekvencijų. Prisimindamas Mozartą, autorius kaskart sugrįžta į jaunystę, į tada jo aplinkoje skambėjusią muziką.
„Segmentai“ – Tarptautinio J. Pakalnio vardo pučiamųjų instrumentų konkurso privalomi lietuvių kompozitorių kūriniai.
Turinys:
Juozas Pakalnis. Capriccio Nr. 1 fleitai ir fortepijonui
Jonas Tamulionis. Segmentai klarnetui solo
Giedrius Svilainis. Konfrontacija fagotui solo
Giedrius Svilainis. Būro metai obojui solo
Algirdas Martinaitis. Strazdo mokinys fleitai solo
Dainius Danilaitis. Sonata altiniam saksofonui solo
Vaida Striaupaitė-Beinarienė. Mozaika II fleitai solo
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų. Jo kūrybinis palikimas sudaro Lietuvos kultūros aukso fondą ir apima kelis šimtus muzikos, tapybos kūrinių, apie tūkstantį piešinių ir eskizų. Tačiau Čiurlionio įnašas į Europos muzikinės kultūros paveldą, ypač XX a. pradžioje, nėra iki galo suvoktas. Šimtmetį trukęs Čiurlionio muzikos leidybinis procesas apaugo įvairiais leidėjų, redaktorių, atlikėjų siūlymais, taisymais, tobulinimais ar perkūrimais. Visa tai suformavo savotišką Čiurlionio stiliaus sampratą, kuri ne visuomet atitinka pradines paties kompozitoriaus intencijas. Nesant nusistovėjusio unifikuoto ir laiko patikrinto kanoninio Čiurlionio muzikos kūrinių teksto, ši knyga – „Kūriniai vargonams. Urtekstai ir faksimilės“ leis muzikos atlikėjams, kritikams ir muzikologams geriau suprasti pirmines kompozitoriaus idėjas, priartins prie pradinio muzikos kūrinio užrašo.