Pristatome Muzikos ir meno skaityklos naujienas!

Aušra Martišiūtė-Linartienė. Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens

Amžininkai pripažino Juozo Vaičkaus nuopelnus kūrybinio kelio pradžioje, vadino jį Lietuvos dramos tėvu, – niekas negalėjo paneigti jo nuopelnų lietuviškų vakarų sąjūdyje, pedagogo talento ugdant aktorius, organizacinių sugebėjimų rengiant vaidinimus, gastroles, steigiant Lietuvoje profesionalųjį teatrą.

„Rašydama šią knygą norėjau kuo daugiau dėme sio skirti atsiminimų, laiškų, spaudos tekstams, per jų montažą praskleisti konkrečiais darbais ir nerealizuotomis idėjomis stebinančią asmenybę. Papasakoti istoriją apie kultūros herojų, kurio nesustabdė net pačios didžiausios kliūtys“ – rašo knygos autorė, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Martišiūtė-Linartienė.

---

Danutė Palionytė. Kad žydėtų muzikos gėlynai

„Rimtoji muzika – mano gyvenimo alfa ir omega. Pasirinkti specialybę nebuvo sunku – dar mokyklos suole vidinis balsas liepė rinktis muzikologiją. Kodėl gi ne? Platus, gilus ir toks įvairus garsų meno pasaulis, mąsčiau, slepia daug grožio, atgaivos, žadina minčių šuorus, verčia įsiklausyti į besikeičiančias reikšmes. Ilgainiui muzika man patikėjo dalelę tų savo paslapčių. Savaip jas išsakiau knygose, straipsniuose. Aktualūs muzikiniai įvykiai sugulė į ne vieną dešimtį rašinių – portretinių, analitinių, istorinių, panoraminių… Vienuose jų džiaugiamasi lietuvių muzikų kūrybinėmis naujovėmis, kituose – kažko dar pasigendama arba net šmėkšteli kritikos smaigalių.“ – rašo knygos autorė – Danutė Marija Palionytė-Banevičienė.

---

Chiara Pasqualetti Johnson. Pusryčiai pas Audrey

Knyga – apie aktorę Audrey Hepburn, kuri tapo viena garsiausių Holivudo žvaigždžių ir pelnė daugybę apdovanojimų.

Šioje biografijoje pasakojama apie neįtikėtiną, aistringą Audrey gyvenimą nuo pirmųjų karjeros metų iki pasaulinės šlovės, o stulbinančios nuotraukos atskleidžia laikui nepavaldų legendinės filmų „Atostogos Romoje“, „Sabrina“, „Mano puikioji ledi“ ir „Pusryčiai pas Tifanį“ aktorės stilių. Paskutiniame knygos skyriuje daug dėmesio skiriama jos humanitariniam darbui UNICEF – 1987 m. oficialiai pripažinta UNICEF geros valios ambasadore.

Audrey gyvenimo prasmę išdėstė dviem trumpais sakiniais: „Gyventi reiškia duoti. Jei nebenorėsi duoti, nebeturėsi dėl ko gyventi.“ Štai kodėl ji paliko pėdsaką pasaulyje, kovodama už gyvenimą, kuris tiesiog būtų laimingas – Audrey buvo emocinga, drąsi, subtili ir romantiška. Tokia kaip filmuose.

---

Gražina Daunoravičienė. Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų

Gražina Daunoravičienė (g. 1955) – humanitarinių mokslų daktarė (1990), nuo 2008 m. habilituota, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė.

Monografijoje siekta kompleksiškai ištirti XX a. 8 deš.–XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos profesionaliosios muzikos raidą, siūlant naują teorinę prieigą, specifinį požiūrį ir kompleksinius tyrimo metodus. Autorė siekė į lietuvių kompozitorių kūrybą pažvelgti nekonvencionalios tipologijos požiūriu, atskleisti muzikos modernėjimo procesus ir tyrimo rezultatais paliudyti nacionalinės muzikos kultūros tapatybę. Pasirinktas analitinis diskursas leido Lietuvos muzikoje vykstančius procesus vertinti kaip sisteminę slinktį nuo tradicinių muzikos žanrų deformacijos ir jų sąveikų, per išplitusį „laisvųjų genotipų“ kūrybos lauką dėsningai artėjant prie naujosios makrosistemos genotipų (hepeningo, akcijos, instaliacijos, audiovizualinio meno, jų miksų ir pan.), ir tai nuo 9 deš. pabaigos įsigalėjo jaunosios kompozitorių kartos mene.

---

Gražina Daunoravičienė. Muzikos genotipo teorinis modelis

Gražina Daunoravičienė (g. 1955) – humanitarinių mokslų daktarė (1990), nuo 2008 m. habilituota, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė.

Profesorės teigimu, žanro fenomenas šiandien gyvuoja dvejopu statusu – viena vertus, kaip istorijos atmintin pasitraukusi kategorija, kita vertus, naujai atgimstantis šiuolaikinės muzikos scenos procesams aktualizuoti. Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas monografijoje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).

---

Stasys Vainiūnas. Kūriniai fortepijonui I. Ankstyvoji kūryba

Stasys Vainiūnas pristato įdomią ir tikrai naudingą knygą „Kūriniai fortepijonui I. Ankstyvoji kūryba“, kurią įsigyti internetu greita ir paprasta. Vos keli mygtuko spustelėjimai, operatyvus pristatymas ir, greičiausiai, jau kitą dieną galėsite mėgautis motyvuojančiu kūriniu.

Leidinio publikuoti ankstyvieji, iki tol neskelbti, studijų Rygos konservatorijoje metais ir netrukus po jų sukurti opusai. Šių kompozicijų formų įvairovė sutvirtina prielaidą, kad jie rašyti, norint įvaldyti skirtingas muzikos komponavimo formas. Nemažai kūrinių grindžiama lietuvių liaudies dainų ir šokių melodijomis. Šiame tome spausdinamos Variacijos lietuvių liaudies dainos tema, Scherzo, Noktiurnas, pjesė „Vakaras miške“, „Lietuviškas šokis“ („Suktinis“), kiti šokiai. Jie parengti iš kompozitoriaus autografų, dabar saugomų Lietuvos literatūros ir meno archyve.

---

Stasys Vainiūnas. Kūriniai fortepijonui III. Vėlyvoji kūryba

Trečiajame tome pateikiamos vėlyvojo periodo S. Vainiūno fortepijoninės kompozicijos. Jau ir anksčiau spausdinti kūriniai čia pateikiami papildyti, patikslinti iš kompozitoriaus rankraščių. Tai – 1972–1979 m. sukurta „Rauda“, Sonata fantazija, Op. 41, ir miniatiūrų ciklas „Aštuonios nuotaikos“.

Rinkinio sudarytoja – prof. Birutė Vainiūnaitė; sudarytoja, redaktorė, įžangos straipsnių ir komentarų autorė – doc. dr. Judita Žukienė. Tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Natų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

---

Lietuvių dainos JAV, įrašytos Elenos Bradūnaitės (1972)

2022 m. instituto išleistame leidinyje pateikiami E. Bradūnaitės prisiminimai, įvadinis dr. Austės Nakienės straipsnis (lietuvių ir anglų kalbomis), dainų tekstų ir melodijų transkripcijos, A. Kezio nuotraukos. Leidėjai tikisi, kad dainų rinkinys paskatins įvairių kartų išeivius išlaikyti ryšį su Lietuva. Šioje knygoje skelbiama 40 dainų ir jų įrašų iš E. Bradūnaitės kolekcijos. Iš 1972 m. užrašytos medžiagos E. Bradūnaitė sudarė 247 dainų rinkinį ir saugojo savo asmeniniame archyve. 1992 m. rinkinio kopiją perdavė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyvui.