Pristatome gausias Muzikos ir meno skaityklos naujienas!

„Skulptoriaus Vytauto Kašubos darbai“

Knygelių rinkinys „Skulptoriaus Vytauto Kašubos darbai“, kurį sudaro 5 knygelės yra skirtas mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui artimesnei pažinčiai su išeivijoje gyvenusio skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915-1977) darbais. Darbai skirstomi į albumėlius ne pagal chronologiją, o pagal tematiką ir atskleidžia kūrinių stilistinę įvairovę ir brandą.

„Aš Elton John“

„Rokenrolas ypatingas tuo, kad net toks kaip aš gali tapti žvaigžde“, – Elton John.

Eltonas Johnas – vienas ilgiausiai šlovės spinduliuose besimaudančių visų laikų dainų kūrėjų ir atlikėjų. Jo gyvenimas – išties unikalus, o septyni (kol kas!) dešimtmečiai kupini svaiginamų aukštumų ir nuopuolių. Dabar jis ryžtasi savais žodžiais ir su jam būdingu atvirumu pasidalyti savo istorija – kiekviena absurdiška ir už širdies griebiančia jos akimirka.

Eltonas atvirai pasakoja apie Londono priemiestyje Pineryje praleistus vaikystės metus ir sudėtingus santykius su tėvais. Nors buvo itin drovus, Reginaldu Dwightu pakrikštytas berniukas puoselėjo neįtikėtinas svajones apie šlovę populiariosios muzikos scenoje. Sulaukęs dvidešimt trejų, jis pirmąsyk koncertavo Amerikoje ir publiką apstulbino vilkėdamas skaisčiai geltoną kombinezoną, žvaigždžių raštu išmargintus marškinėlius ir avėdamas aulinius batus su sparnais. Pasirodė Eltonas Johnas, ir muzikos pasaulis jau niekada nebebuvo toks, kaip anksčiau.

Knygoje gausu dramų. Tai ir ankstyvosios Eltono bei jo kūrybos partnerio Bernie’io Taupino darbų nesėkmės, ir beprotiškas šuolis į populiariausių dainų sąrašų viršūnes; draugystė su Johnu Lennonu, Fredžiu Mercury’iu ir Georgu Michaelu bei šokiai su Anglijos karaliene; bandymai nusižudyti ir slapta, daugiau nei dešimtmetį lengviau atsikvėpti neleidusi priklausomybė nuo narkotikų.

Eltonas paveikiai aprašo gydymąsi reabilitacijos centre ir labdaringo AIDS centro įkūrimą. Jis atvirai pasakoja apie pagaliau atrastą tikrą meilę Davidui Furnishui, atostogas su Gianniu Versace ir dainavimą Velso princesės Dianos laidotuvėse. Jis tiksliai užčiuopia akimirką, kai suprato trokštąs tapti tėvu, ir jo gyvenimas dar sykį apvirto aukštyn kojomis.

Šmaikšti, linksma, o kartais jautriausias širdies stygas paliečianti knyga „Aš“ leis jums kartu su gyva legenda leistis į itin asmenišką kelionę.

Kol kas daugiau niekam populiariosios muzikos scenoje nepavyko pasiekti daugiau nei serui Eltonui Johnui. Jis – vienas daugiausia įrašų pardavusių solo atlikėjų visame pasaulyje, iki šiol pelnęs 26 auksines, 38 platinines arba multiplatinines ir vieną deimantinę plokštelę. Tarp gausybės garbingų Eltono apdovanojimų – 6 „Grammy“, 13 „Ivor Novello“ ir viena „Brit Award“ statulėlė. Nuo 1958 m. publikuojamas populiariausių kūrinių sąrašas „Billboard Hot 100“ 2018-aisiais jį išrinko sėkmingiausiu solo atlikėju vyru per visą savo istoriją. Jo AIDS fondui pavyko surinkti daugiau nei 450 milijonų JAV dolerių tarptautinei kovai su ŽIV ir AIDS. Eltonas yra susituokęs su Davidu Furnishu ir augina du sūnus.

Vertėjas: Vaida Jėčienė

Antanas Andrijauskas „Meno psichologija: nuo kūrybingumo ištakų iki psichopatologijos“

Skaitytojams pateikiama originali meno psichologijos ir meninės kūrybos procesų psichologijos problematikai skirta monografija. Šis kompleksinis ir tarpdalykinis tyrinėjimas yra skirtas diskutuoti su Vakarų pasaulyje įsišaknijusia eurocentristine ideologija. Jo išeities taškas – originalios komparatyvistinės tyrinėjimo strategijos ir metodai, kurie įgyvendinami nuosekliai laikantis visų chronologinių, istoriografinių ir bibliografinių akademinių reikalavimų. Autorius monografijoje pateikia savitą meno psichologijos ir iš jos išsirutuliojusios meninės kūrybos procesų psichologijos bei meno psichopatologijos idėjų sklaidos istoriją. Joje, greta senovės Antikos ir Vakarų tradicijų, svarbus vaidmuo skiriamas indų, kinų, japonų, arabų–musulmoniškojo pasaulio meno psichologijos idėjų istorijos tyrinėjimui. Detaliai tyrinėjamas vaizduotės, fantazijos, metaforinio mąstymo, intuicijos, valios, asmenybės centruotumo, darbingumo, meistriškumo glūdinimo ir tobulumo siekimo vaidmuo. Ypatingas dėmesys skiriamas išsamiai meninės kūrybos procesų psichologijos problemų analizei.

Monografijos adresatas – profesionalioji akademinė auditorija ir visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija, menininkai. Leidinys gali būti naudingas aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams, kultūros darbuotojams, visiems, besidomintiems aktualiomis meno psichologijos, kūrybos teorijos, euristikos, estetikos, psichologijos, meno filosofijos, kultūrologijos ir meno istorijos problemomis.

Kamilė Rupeikaitė „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“

Monografijoje, skirtoje vienam ryškiausių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Anatolijui Šenderovui (1945–2019) aptariamos svarbiausios jo kūrybos temos, muzikos kalbos ir dramaturgijos ypatumai, reikšmingiausi kūriniai. Didelis dėmesys skiriamas kūriniams žydiška tematika, kuriuose organiškai dera šiuolaikinės muzikos kalbos priemonės ir senosios žydų muzikos tradicijos.

Knygoje pristatoma visa litvakų muzikų Šenderovų šeima, palikusi ryškų įspaudą Lietuvos muzikiniame gyvenime; gausu paties kompozitoriaus minčių apie kūrybą, ryšį su atlikėjais ir klausytojais, prisiminimų apie gyvenimo kelyje sutiktas ypatingas jo pasaulėvoką formavusias asmenybes. Mintimis apie bendradarbiavimą su A. Šenderovu dalinasi jo bičiuliai atlikėjai, kartu su kompozitoriumi išgyvenę unikalius kūrybinius procesus.

Monografija „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“ skirta visiems, besidomintiems XX a. antrosios pusės – XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos muzikine kultūra, kūrėjo tapatybės, šiuolaikinės muzikos suvokimo ir atlikimo klausimais.

Leonidas Melnikas „ Maestro Saulius Sondeckis. Dirigentas ir mokytojas“ T 1

Monografija skirta vieno žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos muzikų Sauliaus Sondeckio (1928–2016) kūrybos keliui.

Monografijoje atskleistas Sondeckio brandos kelias ir įvairiapusė veikla. Gyvenamuoju metu buvęs labai garsus, laikui bėgant Maestro minimas vis rečiau – ką gi, tokia atlikėjų meno specifika, – tad ši monografija primins skaitančiai visuomenei, kiek daug Sondeckis padarė, kokį milžinišką poveikį savo laikui turėjo. Jis ugdė muzikus ir muzikos klausytojus, atvėrė jiems naujus meno horizontus, kūrė orkestrus ir naujas muzikinio gyvenimo tradicijas, iškėlė savo vadovaujamus kolektyvus į tarptautines aukštumas, atvedė į Lietuvą pasaulinio garso solistus, bendradarbiavo su iškiliais, XX a. muzikos klasikais tapusiais kompozitoriais. Savo darbais jis garsino Lietuvą pasaulyje, be jo vardo neįsivaizduojama Lietuvos kultūros istorija: jis inicijavo pirmąjį Vilniaus kamerinės muzikos festivalį (1967) ir buvo vienas organizatorių; buvo naujamečių koncertų su Josepho Haydno „Atsisveikinimo simfonija“ (nuo 1966), koncertų Trakų pilies menėje (nuo 1967), „Nakties serenadų” Palangoje prie Tiškevičių rūmų (nuo 1971), koncertų Šv. Jonų bažnyčioje Sausio 13-osios aukoms atminti (nuo 1992) iniciatorius ir dalyvis. Jo vardu pavadinta Šiaulių menų gimnazija.

Veikalo autorius prof. Leonidas Melnikas mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kai ten dėstė Saulius Sondeckis, grojo su jo vadovaujamais mokyklos ir kitais orkestrais, vėliau buvo jo kolega ir artimas draugas. Jis intensyviai bendravo su Maestro paskutiniais jo gyvenimo metais, užrašė daugybę pokalbių su juo ir jį pažinojusiais įvairių šalių muzikais, kruopščiai ištyrinėjo didžiulį Sondeckių archyvą ir visa, kas siejasi su jo kūrybiniu gyvenimu. Itin gausi medžiaga autoriui padėjo sukurti įspūdingą Maestro Sondeckio portretą.

Leonidas Melnikas „Maestro Saulius Sondeckis. Asmenybės mastas“ T 2

Monografija skirta vieno žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos muzikų Sauliaus Sondeckio (1928–2016) kūrybos keliui. Du tomai, kone tūkstantis puslapių – tokios apimties leidinys rodo ir asmenybės išskirtinumą, ir nuopelnų mastą.

Irena Mickevičiūtė-Rimgailienė „Padainuosim mes suėję. Dainynas“

Dainynas – papildoma mokymo priemonė, padėsianti muzikos pamokose siekti meninio ugdymo tikslų: dainuoti, gebėti įsiklausyti, pajusti muzikos keliamus jausmus bei juos ugdyti, susipažinti su muzikinės kultūros palikimu – dainyne yra ir pasakojimų apie dainas ir jų autorius, nuotraukų.

Dainyne – keturi skyreliai: tautinės dainos ir giesmės; populiarios lietuvių liaudies dainos; lietuvių liaudies rateliai, žaidimai ir vaikų dainos; romansai, literatūrinės ir kitos dainos. Žodžiai ir natos.

Natų redaktorius Ipolitas Petrošius, daug metų ugdęs būsimuosius pedagogus – dėstęs muziką Vilniaus pedagoginėje mokykloje, dainoms pritaikė tradicinį liaudišką „turavojimą“. Prie žaidimų ir ratelių pridedami jų aprašymai.

Patogus kišeninis formatas.

Skaidra Trilupaitytė „Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita: sovietmečio pabaiga – nepriklausomybės pradžia“

Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo lietuviškojo Atgimimo ir Sąjūdžio susikūrimo pradžios, Skaidros Trilupaitytės monografijoje naujai pažvelgiama į anuometinius Lietuvos kultūrinio gyvenimo transformacijos procesus. Autorė analizuoja totalitarinių veiklos nuostatų sunykimą ir autonomiško meninio lauko susikūrimą XX a. devinto dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje.

Tyrime remiamasi pagrindinių dailės institucijų – Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos reorganizacijos istorija, taip pat mažiau formaliomis dailės gyvenimo iniciatyvomis, kurioms didelę įtaką darė judėjimų lyderiai, pavienės asmenybės.

Knyga skirta ne pačios dailės, bet meno politikos aspektams, istorinėms kaitos aplinkybėms.

Danutė Zovienė, Loreta Birutė Turauskaitė, Ramunė Januševičiūtė „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“

Knyga „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ parengta remiantis Antano Mončio namų-muziejaus archyve saugomu dokumentiniu paveldu ir nuotraukomis.

Susirašinėjimai, kurių didelė dalis pateikiama šioje knygoje, apima 1949–1993 m., o adresatų gyvenamosios vietos geografija labai plati: Lietuva, JAV, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Lenkija, Šveicarija, Australija. Knygoje publikuojami geriausiai A. Mončio kūrybos kelią atskleidžiantys laiškai – nuo pirmųjų žingsnių emigracijoje, Freiburgo dailės ir amatų mokykloje iki pripažinimo užsienyje bei Lietuvoje.

Leidinyje pateikiamos svarbiausios A. Mončio gyvenimo ir kūrybos datos, padėsiančios skaitytojui iš laiškuose atsispindinčių įvykių fragmentų geriau susidaryti bendrą vaizdą, ir išsamus Giedrės Asin Marco įvadinis straipsnis.

Iš A. Mončio susirašinėjimo galima atsekti įvairias sąsajas: jo ryšius su tautiečiais emigracijoje, o vėliau ir su tėvynainiais Lietuvoje, ypač po valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, kai, atsivėrus geležinei užtvarai, Lietuva „atrado“ šio skulptoriaus kūrybą. Svarbią korespondencijos dalį sudaro su A. Mončio kūrinių grįžimu į tėvynę ir namų-muziejaus įsteigimu susijęs susirašinėjimas. A. Mončio laiškai šeimai, bičiuliams, menininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams, valdžios įstaigoms, taip pat skulptoriui siųsti laiškai rašyti ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis ir net žemaitiškai (jų vertimai į lietuvių kalbą knygoje pateikiami kita spalva).

Siekiant išlaikyti susirašinėjimo autentiškumą, korespondencijos kalba neredaguota, taisyta tik rašyba, o kartais, siekiant aiškesnės minties, – ir skyryba. Publikuojami kai kurių laiškų faksimiliniai originalai. Dalį A. Mončio laiškų į muziejų sugrąžino respondentai (Julius Veblaitis, Isolde Poželaitė-Davis, Jonas Mockūnas, kiti emigracijoje gyvenantys tautiečiai; Palubinskams siųstus A. Mončio laiškus perdavė Vlado Palubinsko našlė Nijolė Vedegytė-Palubinskienė). Kitą dalį originalios medžiagos – skulptoriaus laiškus, siųstus šeimai į Lietuvą, muziejui perdavė A. Mončio sesuo Birutė Turauskienė. Draugams bei įvairioms institucijoms rengtų laiškų juodraščius muziejaus archyvui atidavė A. Mončio vaikai Jeanas Christophe’as, Andreas ir Sabina.

Akivaizdu, kad nemaža dalis menininko korespondencijos vis dar yra pas jos adresatus Lietuvoje bei užsienyje. Tikimės, kad ši knyga „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ bus paskata visiems, turintiems skulptoriaus laiškų ar kito dokumentinio paveldo, perduoti juos muziejui, papildant A. Mončio palikimo archyvą.

Vladimiras Majorovas „Pjesės styginiams instrumentams su fortepijonu“

Šešios pjesės pjesės styginiams instrumentams su fortepijonu:

1. Užmiršta daina
2. Variacijos lietuvių liaudies dainos „Sėdžiu po langeliu“ tema
3. Improvizacija
4. Romansas( O. M.)
5. Atvirukas iš Ispanijos
6. Variacijos violončelei ir fortepijonui

Vladimiras Majorovas „Pjesės pučiamiesiems instrumentams su fortepijonu“

Penkios pjesės pučiamiesiems instrumentams su fortepijonu:

1. Iš praeities
2. Mažasis noktiurnas
3. Pokštas
4. Prisiminimas
5. Romansas( O. M.)

Aloyzas Žilys „Saulė aukso ratuos“

Kūriniai instrumentiniams ansambliams, kaimo kapeloms, vokalui.

Vidmantas Sakalauskas „Kai skamba muzika“

 Dainos jaunimui ir ansambliams (su 2 CD)

Natos ir žodžiai + 2 CD„Mano gyvenime muzika man yra viskas. Fortepijonas, pianinas ir akordeonas – mano nuolatiniai palydovai ir draugai. Juodi ir balti šių instrumentų klavišai – kaip gyvenimo dienos… Balti klavišai – tai mano buvusios …

Vidmantas Sakalauskas

Sandra Laurutienė „Šaškių pradžiamokslis“

Ši knyga – ilgamečio šaškių trenerės Sandros Laurutienės darbo rezultatas. Tai šaškių žaidimo vadovėlis, skirtas pradedantiesiems. Tinka tiek savarankiškam tobulėjimui, tiek pat papildoma medžiaga treniruočių procesui.

Knygoje rasite kombinacijų sprendimo technologijas, standartines damines baigmes bei strateginio žaidimo principus.

 

Česlovas Skaržinskas „Stasys Vainalavičius. Tarpukario Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas“

Stasys Vainalavičius – vienas tarpukario Lietuvos dokumentinio kino pradininkų. Kino operatorius ir režisierius. Kino juostoje užfiksavo daug reikšmingų mūsų atsikūrusios valstybės gyvenimo akimirkų. Talentingas „smetoninės“ epochos dokumentikos kūrėjas buvo gerai vertinamas kino ekspertų, spaudos darbuotojų. S. Vainalavičius, kalintas nacių ir bolševikų kalėjimuose bei lageriuose, ignoruotas sovietinės valdžios, nepalūžo – jis sulaukė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Buvo prisimintas, įvertintas. Mirė 2007 m., sulaukęs 97-erių metų. Paliko gražią, kartu su amžininkais kone šimtmetį kurtą lietuviško kino istoriją

„Česlovas Skaržinskas, rašydamas apie Stasį Vainalavičių, susižavėjo jo gyvenimu, jj aplankydavo ir išklausydavo, todėl turime labai gyvą operatoriaus portretą. Autorius teisingai suabejoja, kas buvo vertesnis gauti Riterio kryžių „Už nuopelnus Lietuvai“ – Holivudui šį bei tą nusipelniusi Rūta Lee Kilmonis ar kartu su tauta visas golgotas išgyvenęs seniausias Lietuvos kinematografininkas? Pats velionis, kaip rašo Č. Skaržinskas, per daug nesikrimto: „Jis visad į gyvenimą, kad ir koks jis būtų, žvelgė su humoru. Gal neatsitiktinai 2005-ųjų rudenį viename susitikimų sostinėje S. Vainalavičius netikėtai pajuokavo, kad jis dabar negyvenąs. O vaidinąs gyvenimą.“, – Skirmantas Valiulis, kino kritikas, „7 meno dienos“, 2007 m. spalio 26 d.

„Manau, kad bus daug tokių skaitytojų, kaip ir šių eilučių autorius, kurie mažai arba visai nežinojo apie kino kūrėją Stasį Vainalavičių. Todėl net pažintine prasme Č. Skaržinsko studija jau verta dėmesio. Bet ji toli prašoka tik pažintinę funkciją. Iš Č. Skaržinsko šio darbo iškyla ir sudėtinga Stasio Vainalavičiaus asmenybė, jo biografija, veržimasis į kino meną, kliūtys, jų nugalėjimas, naujų iškilimas, ir sodrus tarpukario Lietuvos kultūrinio gyvenimo fonas. Tokios studijos imtis galėjo tiktai kompetentingas autorius, nuo pat jaunystės besidomintis kinu, ir ne, kaip sakoma, iš nuogirdų, bet išrausęs daugybę archyvų, išstudijavęs mokslinių veikalų, gerai pažįstantis ir šiandieninę kino situaciją.“, – Alfredas Gusčius, literatūros kritikas, „Valstiečių laikraštis“, „Kai karštai plaka žurnalisto širdis“, 2007 m.

Česlovas Skaržinskas yra išleidęs „Lietus ir muzika, neturinti namų“ (eilėraščiai, 1999), „Šiaurės vėjo smėlynai“ (publicistika, 2007), „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ (eseistika, 2017), „Kvepiantis, skambantis laikas“ (eseistika, 2019), „Metai iš pradžių“ (eilėraščiai, 2020) knygas. „Stasys Vainalavičius – tarpukario Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas“ – šeštoji autoriaus knyga.

Kęstutis Šapoka „Algis Skačkauskas“

Knygoje išsamiai pristatoma Algio Skačkausko ( 1955 -2009) tapyba.  Į Lietuvos dailės sceną Algis Skačkauskas (1955-2009) įžengė paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje – reikšmingų istorinių permainų fone. Vidurio ir Rytų Europos mastu vyko komunistinės sistemos griūtis, socialinio išsivadavimo sąjūdis, demokratinės visuomenės formavimosi pradžia. Dailėje stiprėjo neoekspresionizmui artimos stilistinės raiškos tendencijos.

Žvelgiant į Skačkausko kūrybos visumą, į akis krenta itin savita, fantastine vaizduote pagrįsta paveikslų ikonografija. Jos pamatas – įvairūs šaltiniai: istorinė atmintis, literatūra, mitologija, pagoniški ir krikščioniški įvaizdžiai, klasikinės ir modernistinės dailės išmanymas. Fantastiniai siužetai, keisti ritualiniai veiksmai, paslaptingos ženklų ir gestų sugestijos, egzotika, butaforija, seksualinės kanotacijos, erotinės fantazijos Skačkausko paveiksluose iki šiol elektrina kūrinių suvokėjų vaizduotę, o tapyba keri savo laukiniu, drastišku koloritu, potėpio šėlsmu, spalvų orgija.

Skačkausko kūryba siejama su postmodernistinių idėjų (apropriacijos strategijos, išplėtotas siužetiškumas, prasmės ambivalentiškumas, kičo elementai) ir neoekspresionistinės kūrybos sampratos įtvirtinimu 9 ir 10 dešimtmečių sandūros Lietuvos dailėje. Nepriklausomybės laikotarpiu dailininkas toliau tęsė savo anksčiau pasirinktą meninę strategiją, liko ištikimas modernistinės dailės vertybėms – tapybiškumui, vaizdo ir tapybos grožiui, paveikslo nuotaikai.

„Paveikslai. Privati Laimos Šveistytės kolekcija“

Šiuolaikinių dailės kūrinių kolekcionavimo pradžia ir klestėjimas Lietuvoje beveik sutampa su šeštojo–septintojo dešimtmečio lietuviško meno pakilimu, kurį dailės tyrinėtojai dažnai įvardija kaip pasikeitimų ir iššūkių metą, o negausioje Lietuvos kolekcininkų bendruomenės istorijoje dažnai minima Ona Laimutė Šveistytė (g. 1926).

Rinkinio katalogas „Paveikslai. Laimos Šveistytės kolekcija“ pristato gydytojos Laimos Šveistytės kelis dešimtmečius rinktą privačią dailės kolekciją. Jos užuomazga – tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus kūrinys „Palangos parke“, sukurtas dar 1957 metais. Šiuo metu kolekcijoje yra daugiau nei pusantro šimto meno kūrinių, tarp kurių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, kitų žinomų Lietuvos menininkų dovanoti arba pačios kolekcininkės įsigyti kūriniai. Kolekcijoje galima išvysti Antano Gudaičio, Leopoldo Surgailio, Valentino Antanavičiaus, Saulės ir Vinco Kisarauskų, Birutės Žilytės, Rimtauto Gibavičiaus ir kitų kūrinius.

Knygoje taip lakoniškai pristatomas 7-9 dešimtmečių kultūros kontekstas ir dailės kūrinių kolekcionavimo situacija L.Šveistytės gyvenimo faktai, tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus tekstas apie kolekcininkę, taip pat išsamus kolekcijos katalogas.      

Sudarytoja Saulė Mažeikaitė

Rimantas Milkintas 

Skulptoriaus, objektų ir instaliacijų menininko R. Milkinto kūriniai pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Dėl dėmesio kūrinio „reikšmingai formai“ ir medžiagiškumui menininko darbai neretai lyginami su Lietuvos ir užsienio modernizmo klasikais. Tačiau pratęsdamas modernizmo skulptūros, ypač minimalizmo estetikos, tradiciją, R. Milkintas kūryboje taip pat sėkmingai plėtoja postmodernistinio meno strategijas ir konceptualizmo kalbą. Demonstratyviai atverta darbo konstrukcija ir menamo judesio efekto kūrimas erdvėje, leidžia žiūrovui lengvai atpažinti R. Milkinto braižą. Polinės įtampos kupinose skulptūrinėse kompozicijose menininkas tūrių fizines savybes, tokias kaip lankstumas, tvirtumas, minkštumas ar trapumas gretina su individualia patirtimi, o darbo prasminį turinį išreikšti dažnai pasitelkia medžiagiškumą. Vietoj klasikinių medžiagų autorius mieliau renkasi, anot jo, geriausiai mūsų laikus perteikiančius fanerą, metalą, industrines sijas. R. Milkintas taip pat kuria skulptūras viešosioms erdvėms.

Romas Orantas „Tapybos albumas“

Romas Orantas (1949–2012) Lietuvos knygos mene iškyla kaip originalus, savitos pasaulėjautos ir grafinio stiliaus meistras. Dailininkas kūrė grafikos darbus ir knygų iliustracijas. Ilgainiui abi šios kūrybos sritys tapo neatskiriamos. Dailininkas yra iliustravęs ir apipavidalinęs daugybę lietuvių bei užsienio autorių veikalų. Originalus jo kūrybos stilius geriausiai atsiskleidė poezijos iliustracijose. Savitas piešinio charakteris, kuriam būdinga subtilių tonų ir linijų darna, rami vaizdų ritmo slinktis, sąmoningas piešinių nebaigtumas, specifinis jautrus, beveik puntualistinis štricho pobūdis, leidžia neklystamai atpažinti Romo Oranto iliustruotas bei apipavidalintas knygas.

Knygoje publikuojami šeimos narių, kolegų ir bendraminčių atsiminimai bei nuotraukos, dr. Jolitos Liškevičienės menotyrinis tekstas, analizuojantis R. Oranto kūrybą, kūrinių reprodukcijos. Prieduose – R. Oranto kūrybos bibliografija, iliustruotų ir apipavidalintų kūrinių sąrašai.

#30 Naujoji Lietuvos tapyba/#30 New Lithuanian Painting

Knygoje “ #30 Naujoji Lietuvos tapyba/#30 New Lithuanian Painting“ (lietuvių /anglų kalbomis) pristatoma 30  jauniausios tapytojų kartos (iki 35 metų) kūryba. Tai novatoriškų vaizdų, veiksmų ir objektų, keičiančių šiuolaikinės lietuvių tapybos veidą, knyga. Joje apibendrinamas  novatoriškas tradicinės meno disciplinos žvilgsnis. Knyga skirta meno mylėtojams, profesionalams, investuotojams ir kolekcininkams.

Knygoje skaitytojas ras ir intriguojančius jaunosios meno kritikių kartos – Eglės Juocevičiūtės ir Emilijos Šoblinskaitės – analitinius tekstus apie naująjją Lietuvos tapybą,  ir pačių dailininkų pasisakymus apie kūrybą, jų trumpas biografijas. Knygoje reprezentuojama: Kristinos Ališauskaitės, Margaritos Božkaitės, Kazimiero Brazdžiūno, Eglės Butkutės, Algimanto Černiausko,Adomo Danusevičiaus, Indrės Ercmonaitės, Mykolės Ganusauskaitės (Mikole), Marijos Griniuk, Eglės Jauncems, Jono Jurciko, Lino Jusionio, Eglės Karpavičiūtės, Petro Lincevičiaus, Kristinos Mažeikaitės, Alinos Melnikovos, Rūtenės Merk, Auksės Miliukaitės, Donatos Minderytės, Eglės Norkutės, Vitos Opolskytės, Monikos Plentauskaitės, Povilo Ramanausko, Dominyko Sidorovo, Rosandos Sorakaitės, Simonos Statkevičienės (Lukoševičiūtės), Gabrielės Šermukšnytės, Inos Šilinos ir Dariaus Jaruševičiaus, Eglės Ulčickaitės ir Rūtos Vadlugaitės tapyba.

Albume „Povilas Ričardas Vaitiekūnas“ (2003) pristatoma žinomo šiuolaikinio lietuvių tapytojo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūryba.

„Ten. Dalia Kasčiūnaitė“

Albumas skirtas Lietuvos abstrakcionizmo klasikės tapytojos Dalios Kasčiūnaitės kūrybai. Spalva, įkvėpimas ir moters menininkės pozicija buvo šios knygos sumanymo orientyrai. Atrinkti psveikslai, eilėraščiai, fotografijos, prisiminimai ir dailėtyrininkų (A.Dvilinskaitės, R.Jurėnaitės, G.Kliaugienės, V.Liutkaus, B.Pankūnaitės) įžvalgos atskleidžia dailininkės kūrybos įvairovę. Tai lyg tiesioginis, atviras autorės pokalbis su savimi ir jos meno gerbėjais.

Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai

Dalios Laučkaitės -Jakimavičienės keramikos darbų katalogas.

Eglė Vertelkaitė. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai

Eglės Vertelkaitės tapybos darbų katalogas.

Bronius Gražys. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai

Broniaus Gražio tapybos darbų katalogas.

Algimantas Šlapikas. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai

Algimanto Šlapiko skulptūros darbų katalogas.