Mes prisimename, kodėl esame laisvi
Mes prisimename, kodėl esame laisvi
Minint Laisvės gynėjų dieną, prisimename, kodėl esame laisvi.
1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi.
Kviečiame susipažinti su leidiniais Sausio 13-ajai atminti.
Aurimas Švedas. Sausio 13-oji: tarp atminties ir istorijos
Ši knyga yra bandymas ieškoti atsakymo į klausimą „kas šiandien mums yra Sausio 13-oji?“ Toks klausimas neturėtų stebinti. Istorinio įvykio prasmė ir reikšmė nuolat kinta, ji neatsiskleidžia istorikų bei visuomenės akims kaip baigtinė, negrįžtama realybė 1991 m. sausio 13 diena neabejotinai priklauso prie svarbiausių Naujausiosios Lietuvos istorijos datų, lėmusių Lietuvos visuomenės ir valstybės likimą. 1991 m. sausio mėnesį buvo pasiekta didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės pergalė ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir kitas Europos vertybes. Dėl šios pergalės pavyko įtvirtinti teisę kurti laisvą demokratišką gyvenimą ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje, Taline, taip pat ir kitose byrančios Sovietų Sąjungos vietose. Jeigu beginkliai Laisvės gynėjai būtų pralaimėję Lietuvoje, Europos žemyną galėjo padalinti nauja geležinė uždanga.
Apie šiuos ir kitus svarbius dalykus mums byloja knygoje „Sausio 13-oji: tarp atminties ir istorijos“ sutelkti mokslininkų, politikų, žurnalistų, 1991-ųjų sausio įvykių dalyvių ir liudininkų tekstai, padedantys iš naujo apmąstyti netolimą praeitį bei mūsų santykį su ja.
Lietuva laisva = Lithuania is free : nepriklausomybės atkūrimas, 1990-1992
Berlyno sienos ir SSRS griūtis Lietuvai suteikė istorinę galimybę antrą kartą XX amžiuje įsirašyti į nepriklausomų pasaulio valstybių žemėlapį. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11-ąją paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą ir Lietuvos Respublikos tęstinumą. Priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Lietuva gynėsi politiškai ir moraliai. 1992 metų spalio 25 dienos referendume Lietuvos piliečiai priėmė naują Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1990-1992 metais buvo atkurta teisinė nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Aleksiejus Gaiževskis. Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991–1992
„Knygoje aprašomas laikotarpis nuo 1991 m. sausio 13-osios iki 1992 m. birželio 6-osios, kai brigadai buvo suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas. Vos pusantrų metų mūsų brigados priešistorės. Tačiau tas laikas buvo kupinas turtingiausių ir nepaprastai įdomių istorinių įvykių, kurie juose dalyvavusius mūsų vyrus pavertė ne tik valstybės gynėjais, bet ir sąmoningais savo nepriklausomos bei laisvos valstybės piliečiais. Skaitau tekstą ir man prieš akis iškyla 30 metų senumo gyvi vaizdai: kaip gynėmės nuo jedinstvininkų, sovietinių karių provokacijų, kaip vykome perimti OMON’o bazės, kaip buvo perimtas niūrusis KGB pastatas, kaip priiminėjome sunkius sprendimus vos su keliais koviniais ginklais siųsti vyrus į kovines operacijas, o jie ne tik vyko, bet tuo net ir didžiavosi. Tai istoriniai įvykiai, autentiškai paliudyti jų dalyvio. Koks istorikas galėtų parašyti įtaigiau ir tiksliau?“
Atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas
Aleksiejus Gaiževskis gimė 1973 m. vasario 7 d. Utenos rajone netoli Alaušo ežero. Mokėsi Sudeikių nepilnoje vidurinėje, Utenos profesinėje technikos mokykloje. 1991 m. sausį pradėjo tarnybą Krašto apsaugos sistemoje.
Jonas Kiriliauskas. Budėjimas. Vienos nakties karas
1991 metų sausio 13-ajai skirtas romanas. Lietuva bunda. Patiria Maskvos įtūžį, išgyvena blokadą, nepriteklius, nepasiduoda provokacijoms, išlieka susitelkusi ir vieninga. Ateina šaltas 1991-ųjų sausis. Maskvos pyktis tvenkiasi, bet laisvės kvapą pajutusi tauta nesirengia paklusti ir grįžti atgal į „brolišką“ SSRS. Saugoti strategiškai svarbių valstybės objektų eina ir Vilniaus universiteto studentai. Jie kartu su beginkliais žmonėmis kas vakarą stoja į laisvės sargybą, nuo tankų ginasi gyva žmonių grandine, skanduotėmis ir dainomis. Tai romanas apie karą ir laisvę, apie žmones ir jų darbus niūriame, sniego, šalčio ir sovietinės kariuomenės okupuotame Vilniuje. Ką tuomet kalbėjo laisvę palaikantys iškilūs žmonės ir politikai, ką melavo ir žadėjo atgal į Maskvos glėbį pulti raginę veikėjai – primena to meto televizijos, radijo laidų citatos, spaudos publikacijos. Nepaisant nerimo dėl neužtikrinto rytojaus, VU studentų kompanija alsuoja jaunų žmonių gyvenimo ritmu, į ateitį žiūri optimistiškai, ieško savęs, trokšta būti laisvi, mylimi ir patys planuoti savo ateitį. Antikine filosofija ir literatūra besižavintis Tomas ieško atsakymų, ar antikos ir šių laikų žmonėms vergovė ir laisvė reiškia tą patį. Ir kuo skiriasi budėtojas nuo gynėjo?
Lietuva, Latvija ir Estija 1987-1993 metais: išsilaisvinimo kronika
Naujojoje knygoje „Lietuva, Latvija ir Estija 1987-1993 metais: išsilaisvinimo kronika“ kruopščiai suregistruoti įvykiai pirštu prikišamai liudija, kad visas Baltijos šalis sėkmė lydi tuomet, kai jos veikia vienalaikiškai, bendrai, tikslo siekia suderintais veiksmais. Taip vyko lemiamu 1987-1993 metų laikotarpiu, kai trys Baltijos tautos vėl atgimė, suaktyvino savo veiklą ir bendromis pastangomis atgavo Nepriklausomybę, ją brangino ir padėjo pagrindus jos įtvirtinimui. Tik pažvelgę į pirmuosius knygos puslapius matome, kad atgimimo ženklai pasirodė visose Baltijos šalyse beveik vienu metu. Štai dar prieš 1987 m. rugpjūčio 23 d. garsųjį mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, tų pačių metų birželio 14 d., t. y. daugiau kaip dviem mėnesiais anksčiau, Rygoje įvyko mitingas 1941 metų trėmimams paminėti. Jį surengė Latvijos žmogaus teisių gynėjų grupė „Helsinkis“. Keli mitingo dalyviai buvo suimti.
Nuosekliai išdėstyti faktai, aišku, leidžia lyginti politinius, ekonominius ir kultūrinius procesus trijose Baltijos šalyse ir nustatyti vienos ar kitos šalies pranašumus. Dabar jau galime aiškiai pasakyti, kad Estijos šiandienį iškilimą ir mūsų atsilikimą lėmė privatizavimas. Lietuva privatizavo savo įmones anksti ir beatodairiškai, o Estija to daryti neskubėjo.
Pirmiausia ji įsivedė stabilią valiutą ir tik po to svarbius ūkinius objektus pardavė už tikrus pinigus. Tad Lietuvos „žemas startas“ ne padėjo, o sukliudė pažangai. Taip pat kiti visuomeniniai ir politiniai procesai dauggeriau suprantami juos lyginant ir vertinant trijų Baltijos šalių istorijos kontekste. Tai suprasti padės ir naujoji Vytauto Skuodžio knyga. Ji bus naudinga mokiniams ir studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija.
Baltijos kelias. Populiarios patriotinės dainos (žodžiai ir natos)
Leidinyje sudėtos populiariausios patriotinės dainos, sukurtos 1988 – 1991 metais. Visas jas vienijančios temos – laisvės troškimas, skaudi Tėvynės praeitis, visų mūsų prisikėlimas naujam gyvenimui.
Laisvės laiškai (archyviniai įrašai)
Gražių idėjų, didžių darbų ir įsimintinų minčių rinkinys. Šviesiausios, svarbiausios ir įdomiausios laisvos Lietuvos raidos akimirkos.
Emilija iš Laisvės alėjos
„Emilija iš Laisvės alėjos“ – tai įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas. 1972 m. pavasarį, kai į Kauno gatves išeina laisvės Lietuvai reikalaujantis jaunimas, su protestuojančia minia pasitikti išsvajoto gyvenimo žengia ir pagrindinė intriguojančios dramos herojė būsima aktorė Emilija. Tačiau viskas pasisuka netikėta linkme. Jai, į Kauną atsivežusiai bene didžiausią savo gyvenimo paslaptį tenka kovoti ne tik už savo, bet ir draugų likimus. O pats gyvenimas čia toli gražu neprimena to, apie kurį ji svajojo. Ji nėra tikra ar melas, išdavystės ir kaip žaibas trenkusi meilė padės jai išsaugoti ne tik savo paslaptį, bet ir gyvybę. Tačiau vardan to, kuo tiki, ji gali pasiryžti bet kam.
Baltijos kelias. The Baltic Way
Albumas apie pasaulį nustebinusį, Sovietų imperiją sudrebinusį Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjūdžių 1989 m. rugpjūčio 23 dienos renginį pažymint Stalino-Hitlerio nusikalstamo sandėrio penkiasdešimtmetį.
Dokumentais, fotografijomis ir atsiminimais parodoma, kad į „Baltijos kelią“ tauta ėjo nuo 1939-ųjų, kai buvo parašyti slaptieji protokolai ir Lietuva buvo okupuota. Apie „Baltijos kelią“ pasakoja jo organizatoriai ir dalyviai. Albumas iliustruotas istorinėmis, 1988-1989 metų „Baltijos kelio“ ir jo dešimtmečio nuotraukomis.