Marokas – ryškiaspalvė šafrano karalystė
Marokas – ryškiaspalvė šafrano karalystė
- 2022-12-29
- Autorius: Viktorija Kneižytė
- Kategorija #gerokelio Naujienos
Gruodžio #gerokelio rubrikoje kviečiame susipažinti su Maroku!
Marokas – pasakiška valstybė, dažnai vadinama viena egzotiškiausių šalių visoje Afrikoje. Šalis siejama su turtinga istorija bei kultūra, autentiškais miestais, vietinių žmonių svetingumu, virtuvės skonių įvairove ir nuotykiais, kuriuos patiria čia besilankantys keliautojai. Maroko kraštovaizdis praturtintas kalnais ir oazėmis, paplūdimiais ir smėlėtąja Sachara.
Dalinamės leidinių rekomendacijomis, visus juos galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
Įdomūs faktai apie šalį:
- Seniausia veikianti edukacinė įstaiga yra Maroke. Al Quaraouiyine Universitetas įkurtas 859 metais Fezo mieste.
- Marokas yra multikultūrinis kraštas, jame kalbama standartine arabų, marokiečių arabų, prancūzų ir ispanų kalbomis.
- Maroke meilės simbolis yra ne širdis, o kepenys.
- Maroke galima užklysti ne tik į garsųjį Raudonąjį Marokešą, bet ir į Mėlynąjį Chefchaouen miestą, kuris dar žinomas kaip „mėlynasis perlas“ dėl visą miestą dengiančių ryškiai mėlynos spalvos sienų. Praeityje miesto sienos buvo dažomos šia spalva, nes buvo manoma, jog tai atbaido uodus.
- Giedrą dieną per Gibraltaro sąsiaurį galima matyti Ispanijos krantus. Ispaniją ir Maroką skiria vos 15 kilometrų.
- Marokas yra kačių šalis, gatvėse ir jaukiuose kiemeliuose jų galima sutikti šimtus. Šuo Maroke yra retas reginys.
- Seniausia žmogaus skulptūra yra rasta Maroke, tai 500 000 metų senumo „Tan-Tan Venera“.
- Maroko M‘goun rožių slėnyje kiekvienais metais nurenkama per 4000 tonų gėlių žiedų.
- Atia arba arbata yra populiariausias gėrimas Maroke. Tai gaivinantis žaliosios arbatos, cukraus ir mėtos mišinys. Neatsigerti marokietiškos arbatos, kai ji pasiūloma, yra labai nemandagu.
- Marokiečių tradiciniai namai yra vadinami Riadais. Tai dviejų aukštų pastatas, iš išorės atrodantis labai paprastai, o viduje turintis kiemą su fontanu.
- Populiariausia išvyka Maroke yra į Sacharos dykumą, kurios metu galima praleisti naktį autentiškoje iš kilimų sudėtoje palapinėje ir paragauti autentiško berberų maisto.
Kelionių knygos
Violeta Domkuvienė „Marokas: abipus Atlaso kalnų“
„Marokas: abipus Atlaso kalnų“ – tai kelionių įspūdžių knyga, kviečianti pažinti saulės, smėlio bei vėjų karalystę, kurią iki šiol valdo karalius ir… džinai. Čia laikas skaičiuojamas savaip – pasijunti tarytum patekęs į viduramžių pasaulį, o akys gatvės turgeliuose tarp apdulkėjusių sendaikčių norom nenorom ima ieškoti stebuklingosios Aladino lempos. Indigo spalva, nenusakomo margumo plytelių raštai, oras, persismelkęs apelsinų, rožių žiedų, ambros bei prieskonių kvapais, apsuka galvą ir visiškai pavergia širdį!
Nuo pat pirmojo puslapio knyga „Marokas: abipus Atlaso kalnų“ patraukia išraiškinga, gyva kalba, kuri kupina vaizdingų epitetų ir detalių aprašymų, leidžiančių skaitytojui įsijausti ir keliauti kartu, tarytum savo akimis išvysti tai, kas pastaruoju metu taip traukia į šią Šiaurės Afrikos šalį. Be to, į pasakojimą įpinami istoriniai bei geografiniai faktai, taip pat tikslus kelionės maršrutas, aprašomi vietinių papročiai, pateikiamos net trumpos jų charakterio apybraižos – tai bus naudinga dar tik ketinantiems aplankyti Maroką. Žinoma, neapsieinama be komiškomis situacijomis virtusių nuotykių, kuriuos autorė patyrė kartu su kelionės bičiuliais ir vietiniais gidais.
Violeta Domkuvienė gimė Kaune, baigė chemijos studijas ir daugiau nei dvidešimt metų dirbo lengvosios pramonės srityje. Visai atsitiktinai susidomėjo ajurvedos mokslais, studijavo kinų mediciną, mokėsi masažo paslapčių ir jau 15 metų džiaugiasi suradusi tikrąjį savo kelią, darbą ir hobį viename. Kitas aistringas pomėgis nuo pat mažens – kelionės. Noras pasidalinti patirtimi, žiniomis, įspūdžiais, vaizdais ir nuotykiais, aprašyti aplankytas šalis, kurių autorė priskaičiuoja jau gerokai virš 30-ies, pavirto knygomis.
„DK Eyewitness Travel Guide Morocco“
DK Eyewitness kelionių vadovas užtikrins, kad patirtumėte viską, ką gali pasiūlyti Marokas.
Įvairūs Maroko kraštovaizdžiai žavi kalnų grandinėmis, vingiuojančiomis smėlio kopomis ir nuostabiais paplūdimiais. Senieji miestai Maroko kupini šurmuliuojančių turgų, nuostabių mečečių ir prašmatnių galerijų.
2022 metais atnaujintas kelionių vadovas nukels jus į Maroko gyvenimą. Čia rasite:
- Ekspertų parinktos privalomos aplankyti vietos.
- Suplanuoti maršrutai kiekvienai kelionės dienai.
- Ekspertų rekomendacijos, kaip saugiai keliauti, kada aplankyti kiekvieną lankytiną vietą, ką daryti prieš apsilankant ir kaip sutaupyti laiko bei pinigų.
- Spalvomis pažymėti skyriai, skirti kiekvienam Maroko regionui – nuo Tanžero iki Kasablankos, nuo Rabato iki Feso.
- Praktiniai patarimai: geriausios vietos pavalgyti, atsigerti, apsipirkti ir apsistoti.
- Išsamūs žemėlapiai.
DK Eyewitness Travel Guide: Top 10 Marrakech
Kelionių vadovas „DK Eyewitness Travel Guide: Top 10 Marrakech“ atskleidžia geriausią, ką ką gali pasiūlyti Marakešo miestas.
Šis kišeninio dydžio vadovas suskirstytas pagal sritis, kuriose pateikiamos rekomendacijos restoranams, viešbučiams, barams ir apsipirkimo vietoms. Čia rasite daugybę Top 10 sąrašų: nuo 10 geriausių muziejų iki 10 geriausių renginių ir festivalių, žygių, 10 dalykų, kurių reikia vengti.
Dainius Kinderis „Atgal į Afriką“
Keliautojas, žurnalistas ir fotografas Dainius Kinderis autostopu nukeliavo per 140 tūkstančių kilometrų 55 šalyse. Šioje knygoje pateikiama jo pasakojimas ir nuotraukos iš kelionės vakarine Afrikos pakrante iš šiaurės į pietus – nuo Maroko iki Pietų Afrikos Respublikos. Penkiolika šalių autostopu įveikęs autorius parodo nefasadinę Afriką. Dainiaus Kinderio Afrika – skurdi, nusilpusi, kartais agresyvi. Įspūdinga ir kupina dramatizmo, traukianti ir prikaustanti žvilgsnį ir vaizduotę.
Liudas Dapkus „Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų“
Smeigtukų spiečius ant pasaulio atlaso. Stalčiuje čežantys būsimos kelionės bilietai. Dar nepatirto nuotykio laukimas. Nueito kelio dulkės ant patikimų žygio batų. Visa tai – ir gerokai daugiau Liudo Dapkaus knygoje „Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų”.
Tai – pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. Prisirpusios uogos, kurias vieną po kitos traukiau iš kibių žolės pirštukų. Lyg tos pačios rūšies, bet nepanašios viena į kitą, nesvarbu, kad sunokusios toje pačioje pievoje. Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologijos, o abėcėlės principu. Nuo Afganistano iki Zimbabvės. Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka”.
Liudas Dapkus – tarptautinių naujienų agentūrų korespondentas, spaudos leidinių ir portalų redaktorius, kelionių dokumentikos filmų kūrėjas, televizijos laidų vedėjas Liudas Dapkus daugiau nei ketvirtį amžiaus atidavė žurnalistikai: dirbo „Associated Press”, BBC, „Lietuvos ryte”, „Playboy”, kituose leidiniuose.
Kadaise pažinęs pirmuosius egzotiškus kraštus išvykose su Lietuvos jaunių tinklinio komanda, Liudas tęsė keliones studijuodamas žurnalistiką, politikos mokslus ir tarptautinius santykius Vilniaus universitete. Vėliau su redakcijos užduotimis vyko į tolimas šalis, karo zonas, kalėjimus ir karalių rūmus. Kalbino teroristus ir diktatorius, Holivudo aktorius ir prezidentus. Naujienų fronte per tuos dešimtmečius sukauptos istorijos, nutikimai ir patirtis pravertė tapus kelionių į egzotiškas šalis vadovu.
Grožinė literatūra
Tahir Shah „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“
– Ar jūs tikite džinais?
– Mais oui, be abejo, – atsakė ji.
Kol aš svarsčiau, ką čia atsakius, grafienė prakalbo:
– Pagyvenkite Maroke ilgiau, ir jie įsiskverbs jums į kraują. Gal jums tai nuskambės keistai, bet jie patys nusprendžia.
– Ką nusprendžia?
– Nusprendžia, ar leisti jums jais patikėti, – atsakė ji.
Tahiras Shahas (g. 1966 m.) – Londone gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas, keliautojas ir dokumentinių filmų kūrėjas. Užaugęs diplomatų ir intelektualų šeimoje, 2003 metais paliko Jungtinę Karalystę ir persikėlė į Maroką, Kasablanką, kur iki šiol su šeima ir gyvena. Tahiras Shahas yra parašęs devynetą knygų, paremtų keliaujant įgyta patirtimi, jo dokumentiniai filmai rodomi per National Geographic Channel, The History Channel.
Vaikystėje autorių žavėjo tėvo pasakojimai apie Maroką, apie senelį, kuris paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Tanžere. Ieškodamas vietos, kur svarbiausia – šeima ir laisvė, kur nėra europietiško smulkmeniškumo ir saugumo, kur galima būti savimi ir kur viskas nutvieksta išsiilgtos saulės, o ne persmelkta angliškos drėgmės, Tahiras Shahas leidžiasi į avantiūrą. Įsigyja nepaprastai žavų, bet apgriuvusį namą Dar Kalifa – kalifo rūmus – Kasablankoje, išsiveža žmoną, mažą dukrytę ir trijų savaičių sūnelį ir pradeda naują gyvenimą. Tačiau jis nė nenumanė, kad nuostabiuose kalifo rūmuose jo lauks tarnai, kurie tvarkys šeimininko gyvenimą savaip, gausybė džinų, kuriems išvaikyti reikės daugybės egzorcistų… Kad Maroke viskas kitaip – kitos tradicijos, kiti papročiai, kitoks laiko suvokimas ir žmonių elgesys. Niekuo negalima tikėti, niekas nėra toks, koks atrodo. Rausvas glitėsis ant kambario sienos, pasirodo, yra paslaptingas sėkmę nešantis ženklas, o geriausi staliai… bepirščiai. Tahiras Shahas atkakliai stengiasi prisijaukinti Maroką, Kasablanką ir kalifo rūmus, o skaitytojui telieka pripažinti, kad nieko juokingesnio ir labiau jaudinamo už tas pastangas jam nėra tekę girdėti. Daugybė nuostabiausių istorijų – apie knygų siuntą iš Anglijos, apie vėžlio pirkimą, džinų išvarymą, plytelių klojimą – rytietiškai puošnios kaip tūkstantis ir viena naktis, išmintingos ir juokingos. Tai knyga, kurią skaitant Maroko saulė nejučia nušvis kiekvieno gyvenime.
Tahir Shah „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus“
Papasakojau jam, kaip aš mėgstu pasakas, kaip ši estafetė mūsų šeimoje perduodama iš tėvo sūnui.
– Ieškau pasakos, kuri glūdi mano širdyje, – pasakiau.
Savo knygoje „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius toliau pasakoja apie savo gyvenimą Kasablankoje. Apleisti Kalifo rūmai jau virto tikrais rūmais, o Marokas – tikraisiais Tahir Shaho namais. Tačiau rašytojas suvokė: kol nepasiners į Maroko pasakų ir istorijų pasaulį, tol tikroji šios šalies siela liks nepažinta.
Knygą „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius skiria žmonėms, išsaugojusiems senąją žodinę tradiciją, istorijų pasakotojams. Pasakos ir istorijos – išminties šaltinis; jomis nuo pat mažumės auklėjami vaikai, jas suaugę seka vieni kitiems įvairiausiais gyvenimo atvejais. Pasakas visą gyvenimą rinko ir Tahir Shaho tėvas, tarsi estafetę sūnui perdavęs meilę išmintingoms istorijoms. Kiekvieno žmogaus širdyje slypi pasaka, išgirsta Tahir Shahas. Tačiau ją surasti galima tik žiūrint užmerktomis akimis. Įkvėptas tėvo atminimo ir savo šeimos tradicijų, Shahas bando suprasti, kas jis iš tiesų yra; jis ieško savo pasakos, o drauge – bando priartėti prie Maroko širdies, keliaudamas nuo vieno pasakotojo pas kitą.
„Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ – stulbinantis, aistringas pasakojimas apie rytietišką išmintį, vertas Šacherezados. Tačiau drauge tai – ir humoro bei meilės kupini marokietiški Tahir Shaho nuotykiai: gyvenimas su džinais, kelionės į dykumą ir Feso turgų… Tai egzotiška knyga, verčianti juoktis ir liūdėti, susimąstyti ir užsisvajoti; knyga, kiekvieno skaitytojo klausianti – o kokia pasaka slypi tavo širdyje?
Tahir Shah „Timbuktu“
„Knyga, kurią laikote rankose, – tai pasakojimas apie, be abejonės, vieną iš didingiausių visų laikų išlikimo istorijų“, – teigia autorius. Tahiras Shahas, sužavėjęs įvairių šalių skaitytojus autentiškais, išmintingais ir šiltais savo paties kelionių aprašymais, dabar imasi istorinio romano. „Timbuktu“ – tikra istorija paremta knyga apie „Afrikos miestą, pastatytą iš gryno aukso“, apie bergždžius keliautojų bandymus pasiekti šį miestą-svajonę ir apie žmogų, kuriam tai iš tiesų pavyko.
Šaltą 1815 metų žiemos vakarą Londono gatvėje pasirodė jaunas, neraštingas Amerikos jūreivis Robertas Adamsas, pusnuogis, mirštantis iš bado; jis tvirtino svečiavęsis pas Timbuktu karalių. Anglų lordas priglaudė jūreivį savo namuose, ir netrukus Londono aukštuomenė išgirdo stulbinamą jo istoriją. Istoriją apie beprotiškus nuotykius, kovą dėl išgyvenimo, aukso godulį ir, žinoma, meilę. Tuo metu britai ką tik buvo praradę Amerikos koloniją, tad mintis, kad amerikietis pirmas paskelbė pasiekęs visų keliautojų išsvajotą miestą, jiems pasirodė be galo nemaloni. Britanijos privilegijuotųjų sluoksnių gyventojai susivienijo prieš nekviestą amerikietį svečią, išjuokė jo pasakojimą ir pradėjo kampaniją, skirtą jam apjuodinti, – kampaniją, kuri tęsiasi iki mūsų dienų.
„Timbuktu“ – įtaigus pasakojimas, pagrįstas tikrais išgyvenimais; Tahiras Shahas su nepakartojamu humoru, išmintimi ir aistra atgaivina anų laikų žmones persekiojusią beprotybę ir pasakoja vieną iš didžiausių visų laikų meilės istorijų.
Mathias Enard „Vagių gatvė“
„Aš nesu žudikas – aš esu daugiau negu tai.
Aš nesu marokietis, aš nesu prancūzas, aš nesu ispanas – aš esu daugiau negu tai.
Aš nesu musulmonas – aš esu daugiau negu tai.
Darykite su manimi, ką norite.“
Lakdaras – ką tik pilnametystės sulaukęs tanžerietis, svajojantis apie laisvę ir geresnį gyvenimą Europoje. Atstumtas šeimos dėl uždraustų jausmų pusseserei Meriem, jis leidžiasi ieškoti savo vietos pasaulyje ir galiausiai atsiduria vienoje prasčiausių, bet ir vienoje spalvingiausių Barselonos gatvių – „carrer Robadors“, Vagių gatvėje. Prancūziškų knygų skaitmenintojas, nėkart jūron kojos nekėlęs junga, negyvėlių surinkėjo asistentas – kelios iš stotelių, kurias jis turi, pamažu suaugdamas, aplankyti.
„Vagių gatvė“ – tai pasakojimas apie dideles žmogaus svajones ir žlungančias viltis, vaiko virsmo suaugusiuoju, pasišventusio tikinčiojo virsmo nusidėjėliu istorija, kurios fone sukyla ir išblėsta pirmoji Arabų pavasario revoliucijos banga, stiprėja religinis ekstremizmas, nukreiptas į Lakdaro svajonių kraštą – Ispaniją, o Barseloną siaučia kruvinos katalonų nepriklausomybės kovos. Galų gale Lakdaras, tarsi kartojantis Albertʼo Camus romano „Svetimas“ herojaus likimą, ima nujausti neišvengiamą tiesą: kad ir kiek kartų pradėsi gyvenimą iš naujo, kad ir kaip stengsiesi pritapti, tavo praeitis ir tavo kultūra nuolat lips tau ant kulnų, kol galop liksi vienas, svetimas tarp savų.
Mathias Enard (Matijasas Enaras, g. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Už romaną „Kompasas“ apdovanotas Goncourt’ų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017). „Vagių gatvė“ – naujas autoriaus romanas lietuvių kalba, apdovanotas tokiomis premijomis kaip „Liste Goncourt / Le Choix de lʼOrient“, „Prix littéraire de la Porte Dorée“ ir „Prix du Roman-News“.
Leïla Slimani „Žmogėdros sode“
Adelė negali skųstis gyvenimu – ji jauna paryžietė, dirbanti įdomų žurnalistės darbą, jos vyras – chirurgas, jiedu augina mielą berniuką. Tačiau Adelė serga. Kai kas pasakytų, kad jos liga – maloni. Tačiau ji kenčia. Nuo vaikystės jaučia šaltį. Ji bijo. Tai jausmas, kurį pirmiausia pažino būdama su motina, palikdavusia ją vieną viešbučio kambaryje keletui dienų. Kad sušiltų, Adelė atrado vienintelį būdą būti kam nors reikalinga. Jos gyvenimas – dvigubas, dalį dienos Adelė – žmona ir motina, dalį – kekšė. Jos kūnas – nepasotinamas tironas, nors ir marinamas fizinio skausmo, surūkomų cigarečių, gėdos. Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis. Tačiau ši viltis trumpalaikė – ko gero, būtų prasminga sustoti dabar, dar prieš tai, kai nebeliks nei metų, nei jėgų. Tik ar ji sustos?
Adelė nei didžiuojasi savo pergalėmis, nei jų gėdijasi. Ji neveda ataskaitų, neįsimena vardų, o juolab situacijų. Ji labai greitai tai užmiršta, ir juo geriau. Kaip ji galėtų prisiminti šitiek odų, šitiek kvapų?
Leïla Slimani Maroko kilmės prancūzų rašytoja, baigė Paryžiaus Politikos mokslų institutą, „Cours Flore“ mokykloje mokėsi aktorės meistriškumo, taip pat studijavo Europos verslo mokykloje „Escp Europe“, nuo 2008 m. bendradarbiauja su žurnalu „Jeune Afrique“. „Žmogėdros sode“ – jos pirmasis romanas, pasirodęs 2014 m. 2016-aisiais Goncourt’ų premijos žiuri jau po pirmo balsavimo turo nusprendė skirti jai premiją už antrąjį romaną „Lopšinė“ (lietuviškai išleistas 2017).
Leïla Slimani „Kitų šalis“
Kaip išsaugoti meilę kitų šalyje?
1944-aisiais elzasietė pamilsta marokietį, prancūzų dalinio karį, ir jaunoji pora išvyksta į Maroko naujakurių miestą Meknesą. Kol Aminas bando įdirbti akmeningą ir bevaisį žemės sklypą, prislėgta Matilda per dienų dienas su dviem vaikais tvarkosi atkampiame ūkyje. Jauną moterį trikdo vietinių nepasitikėjimas, ją kamuoja pinigų stygius ir blėstantis vyro dėmesys. Iš tėvų namų patekusi į sutuoktinio namus Matilda netapo nei labiau nepriklausoma, nei įtakingesnė. O jis, deja, neturi nei laiko, nei gebėjimų ją paguosti.
Ar iš esmės svetimas pasaulis gali tapti savas? Ar atsipirks poros triūsas? Ar pavyks susvetimėjusiems žmonėms atgaivinti meilę?
Visi šio romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“ – kolonistai ir vietiniai, kariai ir žemdirbiai. O ypač moterys, vyrų šalyje be paliovos ieškančios sau vietos. Talentingoji romanistė šioje margoje freskoje atkuria epochos įtampas su didžiule empatija, tiksliai ir subtiliai pasakodama veikėjų istorijas.
Romane „Kitų šalis“ (Les pays des autres) Leïla Slimani, peržengdama epochas ir šalių sienas, pasakoja savo šeimos istoriją. 2020 m. liepos 2-ąją L. Slimani už šį romaną buvo apdovanota Didžiuoju Madam Figaro prizu (Le Grand Prix de l’Héroïne Madame Figaro 2020).
Christine Mangan „Naktis virš Tanžero“
Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes.
Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras.
Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero“ netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.
Paul Bowles „Dangaus prieglobstis“
Šitą knygą įveikti – tai nelyg dykumą pereiti. Dykumos metafora čia valdovė – tos, dvasinės, kuri visad su tavimi kiekviename „civilizuoto“ pasaulio didmiestyje, ir tos, tikrosios, kuri pirmosios, deja, neatperka, nors Vakarų turistui, įtikėjusiam klajūno pašaukimu, arbata Sacharoje atrodo pasiekiama it m(i)egapolio virtuvėje. Aiman. Niekas nepasiekiama, viskas pralošiama.
Ir sykiu tai romanas apie dvi neįmanomybes: vyriškojo prado – ištirpti moteriškajame ir atvirkščiai. Kelionės pabaigoje skaitytojas bus kitoks nei prieš atsiversdamas pirmąjį šitos geliančios knygos puslapį: išmintingesnis ir kartu liūdnesnis. Daug liūdnesnis, bičiuliai! Ir daug išmintingesnis!
To aristokrato smėlynuose traukos orbiton patekę maištingieji Amerikos literatūriniai protai (ir kūnai!) – Allenas Ginsbergas, Williamas S. Burroughsas, Jackas Kerouacas, Trumanas Capote ir daugelis kitų – visą gyvenimą išsaugojo pagarbų prieraišumą savajam Tanžero guru, atvėrusiam, pasak Normano Mailerio, vartus į Hip(iškum)o pasaulį, su kurio „paveldu“ tebedirba ir svarbiausieji nūdienos prozininkai. Tai žmogžudystės, narkotikų, kraujomaišos, nuolatinių orgijų ir Miesčionio mirties „paveldas“, reiškiantis taip nedaug – tik Civilizacijos galą. Pabaigą, kuri irgi su tavimi, brangus skaitytojau!
María Dueñas „Laiko gijos“
Įtraukianti, užvaldanti, aistringa knyga, parašyta su didele meile ir kruopščiai atrinktomis detalėmis, personažais, įvykiais, vietomis. Romanas nubloškia į Madridą, Tanžerą, Tetuaną, Lisaboną, kartu su svaiginančiomis spalvomis, prabanga ir skurdu, gatvių šurmuliu ir slaptomis to laikmečio realijomis.
„Laiko gijos“ – avantiūros, nusivylimo ir meilės kupina istorija. Knygos veikėja Sira Kiroga, kuklios siuvėjos dukra, patenka į žlugusių arba išsipildžiusių svajonių pasaulį, kuriame, kaip ir viską, galiausiai pasiglemžia laikas…
María Dueñas pelnė neregėtą pasisekimą romanu „Laiko gijos“, kuris lyginamas su tokiais kūriniais kaip „Vėjo nublokšti“ ar „Kasablanka“. Romanas patraukia netikėtu siužetu įdomių istorinių aplinkybių fone bei viską nušluojančia meile. Ne veltui autorė vadinama ispanų literatūros cunamiu, jos knyga buvo išversta į beveik 30 pasaulio kalbų, pateko į perkamiausių knygų sąrašą, Ispanijoje ši knyga išleista 46 kartus, pagal ją sukurtas TV serialas.
Pagrindinė romano veikėja Sira Kiroga, jauna siuvėja iš Madrido, beprotiškai įsimyli menkai pažįstamą vyriškį, išvyksta iš Ispanijos palikdama dorą sužadėtinį ir motiną. Maroke jie pradeda naują gyvenimą – kupiną netikėtų pažinčių, prabangaus gyvenimo ir tamsių jo užkaborių. Apsvaigusi iš meilės Sira netrukus lieka apgauta ir pažeminta, be pinigų ir netekusi bet kokių iliuzijų. Tačiau gyvenimas Sirai pamėtėja rizikingą galimybę. Ji atidaro madų ateljė, itin vertinamą aukštų pareigūnų, jų žmonų ir meilužių. Su viena jų, užsienio reikalų ministro Franko diktatūros metu meiluže Rozalinda Foks, Sira užmezga itin artimą draugystę. Svaiginančios pažintys su politikos aukštuomene Sirą įtraukia į pražūtingą avantiūrą — madų ateljė tampa tik priedanga kitokiai veiklai…
Miranda Innes „Cinamono miestas“
Norite pabėgti ten, kur visą laiką šviečia saulė? Kur aistringą muziką, magiškus gėrimus ir egzotišką Afrikos kasdienybę praturtina arabų kultūra?
Maroke, pačioje Marakešo širdyje, rausva siena aptvertame senamiesčio centre, Miranda ir jos gyvenimo draugas Danas susiviliojo nusipirkti gražų apleistą riadą. Pradėję restauruoti pastatą jie supranta, kad šiame smilkalų ir veidrodžių mieste viskas kitaip, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio…
Rašytoja, turinti pasakotojos talentą, neveda turistų pramintais keliais. Jos pasakojimas nukelia mus gilyn į slypinčią Marakešo romantiką, užburia aistra džiaugtis, skanauti ir mylėti…
Rosanna Ley „Šafrano Keliu“
Dėl motinos mirties sielvartaujanti Nelė iš vyro Kalemo gauna netikėtą gimtadienio dovaną – kulinarijos kursus Maroke. Netekties skausmas priverčia suabejoti santuokos patvarumu, širdį slegia keista kaltė dėl mamos tragiškos mirties ir klausimai, kurie taip ir liko neatsakyti. Taro kortoms pranašaujant permainas, Nelė iš kaimiškojo Kornvalio iškeliauja į spalvingąjį ir chaotiškąjį Marakešą. Galbūt tyrinėjant Maroko virtuvės paslaptis jai pavyks daugiau sužinoti apie šafraną ir suprasti, kodėl jis buvo toks svarbus mamai? Gal net įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę atidaryti savą restoraną?
Kursuose ji susipažįsta su Eime – jauna fotografe, kurios netenkina susiklostę santykiai su draugu. Ji mėgina išpainioti sudėtingą savo šeimos istoriją, kurią stipriai paveikė ir Antrasis pasaulinis, ir Vietnamo karas. Abi moterys artimai susidraugauja, jos puikiai papildo viena kitą.
Skirtingi tikslai, išvilioję Nelę ir Eimę į tolimą kraštą, pastūmėjo „šafrano keliu“, vedė jas nuo senųjų miestų gatvelių labirintų ir marokietiško turgaus šurmulio iki Anglijos ir abiejų šeimų ištakų.
Romane pasakojami dabarties ir praeities įvykiai galiausiai susipina į vieną tobulą istoriją it ramiai tekanti upė.
Tahar Ben Jelloun „Vargšų smuklė“
Romane pasakojama apie žmones, ieškančius artimų sielų ir kitų užuojautos, apie meilės ir gyvenimo sugniuždytų žmonių likimus.
Nors romano veiksmas vyksta Neapolyje ir Marakeše, – tokius išgyvenimus, tiesos, laisvės, meilės ir gyvenimo prasmės ieškojimus patiria žmonės visose vietose ir visais laikais.
Meno leidiniai
„Morocco style: exteriors, interiors, details“
Šioje knygoje rasite eklektišką Maroko namų eksterjerų, interjerų, detalių rinkinį. Vartydami knygos puslapius (geriausia, gurkšnodami saldžią, kvapnią mėtų arbatą), iš karto nusikelsite į pasakišką Maroką.