Kviečiame pamatyti Jolantos Kanapickaitės ir Aidos Vėželienės tapybos parodą „Diena kaip diena“ Naujosios Vilnios bibliotekoje (Gerovės g. 1).
Kasdiena. Naktis – diena, diena – naktis – tai nepertraukiamas ir nesibaigiantis laiko ciklas, kaip kelias į amžinybę. Tai laiko ritmas, kartais tolygus, ramus ir plastiškas, kartais trūkčiojantis ir veržlus, o kartais aštrus. Tapyba – takas tarp dienos ir nakties, taškuotas brūkšnys savęs pagavimo, savęs pažinimo, gilaus atodūsio link. Tapyboje nėra laiko. Ji pasiglemžia, įtraukia, nuramina, atgaivina ir pakylėja. Tai dienos ir
nakties šviesa. Aida Vėželienė ieško spalvų, dėmių, linijų darnos. Jos kūryboje dominuoja abstraktus naratyvas. Paveikslai pulsuoja laisvo potėpio energija. Jos tapyba – tai širdies rimas ar bežodė poezija. Justinos Kanapickaitės kasdienybėje išnyra lapė ar ilgaausė dykumų laputė, jos švelnus ryškus kailis, ilgos judrios ausys, šlapia nosytė ir keistos akys. Lapė paslaptinga. Kodėl lapė? Jolanta nežino… Galimai lapė simbolizuoja vaikystę? O gal pasąmonė iškelia mitinį globėją?
Maloniai kviečiame!
Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.