Nuo rugpjūčio 11 d. iki pat rugsėjo 15 d. Naujosios Vilnios bibliotekoje galėsite pamatyti tapytojos Ingos Dambrauskienės darbus.
Dalinamės autorės prisistatymu:
Esu Inga Dambrauskienė, profesionali dailininkė tapytoja, dailės edukologė. Gimiau ir gyvenu Vilniuje. Dailę atradau Rimanto Bičiūno studijoje „Paletė“. Tuo metu ji buvo įsikūrusi ant Tauro kalno, Profsąjungų rūmuose, kur lankiau mergaičių chorą „Liepaitės“.
1981–1986 m. mokiausi ir baigiau Vilniaus pedagoginį institutą. 1991–1996 m. studijavau Vilniaus dailės akademijoje, kurią baigusi įgijau dailininko-pedagogo specialybę. Apsigyniau tapybos diplominį darbą, jo vadovas – prof. Giedrius Kazimierėnas.
Baigusi VDA studijas, dirbau dailės mokytoja, vėliau – grafinio dizaino ir vizualinės reklamos srityse.
2016 m., parengusi autorinę dėstymo metodiką, įkūriau suaugusiųjų dailės studiją „Piešiu. Medituoju“. Tai tęstinis akademinės dailės mokymo kursas, kuriame pasitelkiami dailės terapijos metodai. Studijos pavadinimas kilo iš begalinio įsitikinimo, kad tapymas yra savotiška meditacija, tarsi nebylus pokalbis su savimi.
Kasmet organizuoju ir dalyvauju grupinėse tapybos darbų parodose – Pylimo galerijoje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, Seimo II rūmų galerijoje ir kitur. Jau dešimt metų rengiu plenerus sodyboje.
Paskutinė personalinė paroda „Tarp eilučių“ vyko 2023 m. Lietuvos medicinos bibliotekoje. Tapybos darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos meno mylėtojai, bet ir svečiai iš Kanados, Lenkijos bei Italijos.
Tapyboje man labai svarbu netiesiogiai sukurti istoriją, kuri vienaip ar kitaip paliestų žiūrovo širdį, ištransliuoti užslėptą filosofinę mintį apie dviejų žmonių santykį, „pakapstyti“ jų vertybes ir nerti gilyn. Ir dar... Nemėgstu kartotis paveikslų siužetais – darosi nuobodu, todėl stengiuosi kurti vis naujas kompozicijas, specialiai keičiu net tapybos stilistiką, nenoriu būti atpažįstama. Tapau ilgai, daug kartų viską perdarau iš naujo, kol randu reikiamą spalvą ir vietą kiekvienai detalei.
Labai pritariu savo mokytojo Giedriaus Kazimierėno minčiai: „Norėtųsi, kad žiūrovas mąstytų, menas turi kalbėti apie rimtus dalykus.“
Kiekvienas paveikslas – tai savotiškas dialogas su žiūrovu. Man labai gražus yra liūdesys ir tyla. Man patinka jausmas, gyvenantis „tarp eilučių“, kurio negali nei pamatyti, nei perskaityti – gali tik labai trumpai pajausti...“
Galite susipažinti su menininke plačiau: www.ingart.lt