Tęsiame paskaitų ciklą „Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės šeima ir veikla” su lektore dr. Vika Veličkaite! Paskaitos vyks Vilniaus centrinėje bibliotekoje, Žirmūnų g. 6.
Paskaitų temos
5. Balandžio 14 d. 17 val. „Jeronimas Florijonas Radvila: juodoji legenda ir tikrovė“
Iki pat XXI a. istoriografijoje Jeronimas Florijonas Radvila (1715-1760) buvo vertinamas gana vienpusiškai – kaip ekscentriškas, žiaurus ir nuo viešojo gyvenimo atsiribojęs didikas. Toks įvaizdis rėmėsi ilgainiui susiformavusiomis klišėmis, menkai tikrinamomis pirminiais šaltiniais. Tik prieš kelerius metus lenkų istorikas Paweł Gad ėmėsi nuosekliai dekonstruoti šį naratyvą, siekdamas rekonstruoti tikrąjį Radvilos portretą.
Paskaitoje analizuosime šios „juodosios legendos“ atsiradimo priežastis, skaitysime didiko dienoraštį ir laiškus bei bandysime patys susidaryti nuomonę apie vieną ekscentriškiausių Radvilų.
6. Balandžio 28 d. 17 val. „Karolis Stanislovas Radvila „Pone Mielasis“: tarp anekdoto ir tikrovės“
Karolis Stanislovas Radvila (1734-1790) vienintelis brandos sulaukęs Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės ir Pranciškos Uršulės. XVIII a. tapo vienu populiariausių Radvilų bajorijos tarpe. Jo įvaizdis buvo dviprasmis: viena vertus, apie jį sklandė gausūs pasakojimai ir anekdotai, kuriuose pabrėžiamas jo žiaurus, impulsyvus ir net smurtinis elgesys. Kita vertus, nepaisant šių naratyvų, jis išlaikė išskirtinį populiarumą bajorijos tarpe.
Šis kontrastas rodo, kad didiko vertinimą formavo ne tik moralinės savybės, bet ir gebėjimas pelnyti bajorijos palankumą – per artumą, vaišingumą, politinį atstovavimą ir tam tikrą „saviškio“ įvaizdį. Todėl paskaitoje pabandysime pažvelgti į šiuos anekdotus kritiškai – paieškoti juose slypinčios tiesos ir suprasti, koks iš tikrųjų buvo Karolis Stanislovas Radvila, pravarde „Pone Mielasis“.
7. Gegužės 12 d. 17 val. „Gyvenanti savaip XVIII amžiuje: Teofilija Radvilaitė“
Teofilija Konstancija Radvilaitė Moravskienė (1738-1818) istoriografijoje žinoma pirmiausia dėl savo atsiminimų iš kelionės po Europą, atskleidžiančių XVIII a. aristokratės patirtis ir savivoką. Ji buvo mylimiausia Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės ir Pranciškos Uršulės duktė, kuriai, palyginti su kitomis šeimos dukromis, buvo suteikta daugiau laisvės ir galimybių.
Vis dėlto jos įvaizdis nėra vienalytis – šaltiniuose ir pasakojimuose ji taip pat pasirodo kaip anekdotų veikėja, lydima istorijų apie impulsyvų elgesį ir išskirtinį charakterį. Todėl paskaitoje bus siekiama pažvelgti į Teofilijos asmenybę per skirtingus šaltinius – jos pačios tekstus ir aplinkinių pasakojimus – ir įvertinti, kiek šie pasakojimai atspindi realybę, o kiek kuria savitą, literatūrinį jos įvaizdį.
Vika Veličkaitė – humanitarinių mokslų daktarė, kurios moksliniai tyrimai orientuoti į XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūrą ir religiją. Ji apsigynė disertaciją Vytauto Didžiojo universitete, nagrinėdama Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės maldingumo raišką dienoraštyje. Šiuo metu Vika Veličkaitė vykdo mokslinius tyrimus Vytauto Kavolio institute, kur analizuoja didikų ir miestų sąveiką remdamasi istorinių dienoraščių šaltiniais.
Kviečiame!