Ji žino, kas yra Laimė.
Aušra Kiudulaitė – iliustruotoja, knygų kūrėja, skaitytoja profesionalė ir žmogus, kuris vaikystėje manė, kad geriausias darbas pasaulyje yra dirbti bibliotekoje. Nes tada jai atrodė, kad nuo ryto iki vakaro galėtų sau ramiai skaityti knygas.
Pirmoji Aušros iliustruota, Evelinos Daciūtės parašyta paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“ autorei atnešė didelę sėkmę (buvo pakartota net 11 knygos tiražų!). Visos jos kurtos knygos („Draugystė ant straublio galo“, „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ ir kt.) pastebėtos ir įvertintos tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, išverstos į daugybę kalbų.
Kūrėja nuolat eksperimentuoja ir įkvepia eksperimentuoti kitus. Spalvos, jų dinamika, dermė ir kontrastai – ištikimiausi jos kūrybos įrankiai. Jungdama piešinį ir karpinį, tapybą ir atspaudus, ji kuria žaismingą, plastišką, netikėtą pasaulį.
Autorė apie save
Mano kūrybiniame procese pačios laimingiausios akimirkos – kuomet esu maksimaliai sąžininga su savimi ir savo knygų skaitytojais. Man tai ir beribė pagarba vaikui (savo pačios vidiniam irgi), vaikystei ir vaikų literatūrai.
Vaikystėje buvau dažnai sergantis vaikas, todėl labai daug laiko praleidau namuose su knygomis. Mūsų namuose jos buvo beveik atskira religija, mano mamos dėka. Ji buvo mano pirmasis skaitymo influenceris ir žmogus, kuriam knygos nebuvo interjero detalės. Nors gal tie pasaulinės literatūros tomai buvo kantriai supirkinėjami ilgus metus, bet net ir jų, tvarkingai surikiuotų lentynose, dėka labai anksti perskaičiau ir Iliadą, ir Mopasaną.
Esu maksimaliai reikli sau pačiai ir mažai tikiu, kad beprotiškas produktyvumas suderinamas su kokybe. Nors, be jokių abejonių, būna ir išimčių. Bet svarbiausias įvertinimas man pačiai vis tiek lieka labai paprastas – žinojimas, kad kiekvienai knygai atidaviau daugiausia, kiek tuo metu galėjau atiduoti. Nesumelavau sau. Skaitytojui. Leidau vaizdams ir istorijoms subręsti, apimti visą nuo iki, ir net išvarginti. Todėl po kiekvienos knygos visada ateina etapas, kai norisi daugiau niekada nieko nebekurti.
Per paskutinį dešimtmetį mano gyvenimas pilnas mokyklų, bibliotekų, festivalių, lagaminų, oro uostų ir workshopų. Dirbu su mažais vaikais, studentais, mokytojais, bibliotekininkais ir profesionalais. Ir kuo toliau, tuo labiau matau, kad beveik visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus, trūksta ne gebėjimų, o drąsos.
Nebijoti eksperimentuoti.
Nebijoti nepataisomai sugadinti.
Nebijoti atrodyti kvailai.
Nebandyti visą laiką sukurti kažko „gražaus“. Reikšmingo ir didingo.
Nes pats svarbiausias dalykas yra kalbėti savo paties kalba. Ir pasakoti savo istorijas.
Labai natūraliai iš praktikos į mano gyvenimą atėjo ir teorija. Vienu metu tiesiog nebeapsikenčiau, kaip dažnai vaikų literatūra vis dar laikoma mažiau vertinga literatūra. Tarsi knygos vertę būtų galima matuoti tik teksto kiekiu ar puslapių storiu.
Pradėjau gilintis į paveikslėlių knygų kalbą, vizualinį raštingumą ir tą ypatingą momentą, kai paveikslėlių knygos esmė gimsta iš teksto ir vaizdo sąveikos. Kai nebegali pasakyti, ar tai, ką pajutai, buvo joje parašyta, ar nupiešta. Ir kuo daugiau dirbu, tuo labiau suprantu vieną paprastą dalyką – nėra prastesnio paveikslėlių knygos skaitytojo už suaugusįjį. Bet nėra ir akylesnio už vaiką. Tas ir įkvepia.
Labiausiai pailsiu pabėgdama ten, kur nėra interneto ir žmonių. Paskutiniu metu suprantu, kad visai puikiai pradedu jaustis, kai nėra ir kranto, o yra daug vandens aplink. Knygos taip pat yra būtina mano poilsio dalis.
Dar viena mano jau visai nebeslapta meilė yra Indija. Iš pradžių ten keliaudavome kartu su Evelina Daciūte – drauge, bendraautore ir viena artimiausių kūrybinių bendrakeleivių – į literatūrinius festivalius. Vėliau mano gyvenime atsirado solo kelionės į Aziją: meno rezidencijos, paskaitos universitetuose.
Ten jaučiuosi ypač gerai, nes tikriausiai tas neaprėpiamas šalies daugiasluoksniškumas ir aiškios mums įprastos logikos nebuvimas labai artimas mano pačios kūrybai – toks suvaldytas nevaldomas chaosas. Visi tie raštai, skoniai, žmonės, patirtys nugula ir kažką visuomet tavy palieka.
__
Aušros Kiudulaitės iliustruotas knygas „Laimė yra lapė“, „Draugystė ant straublio galo“, „Pasakojimas apie katiną ir tulpes“, taip pat jos parašytą bei iliustruotą knygą „Maksas ir 92 musės“ kviečiame atrasti mūsų bibliotekose.
Linkime drąsos kalbėti savo balsu!