Lenkų literatūros Top 10 knygų, kurias galima rasti mūsų bibliotekose
Lenkų literatūros Top 10 knygų, kurias galima rasti mūsų bibliotekose
- 2020-07-21
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Prisijungėme prie Lietuvos leidėjų asociacijos literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ ir kiekvieną mėnesį skiriame skirtingai kalbai ir šia kalba parašytiems kūriniams, išverstiems į lietuvių kalbą, kuriuos turime bibliotekų fonduose ir kviečiame susipažinti.
Praėjusio mėnesio tema – norvegų literatūra. O liepos mėnesio tema – lenkų literatūra. Pristatome Top 10 knygų, kurias galite pasiskolinti mūsų bibliotekose.
Olga Tokarczuk „Bėgūnai“
Prestižine „Man Booker“ premija apdovanotas lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ – knyga-kaleidoskopas, sudaryta iš trumpų miniatiūrų, nedidelių novelių, apysakų, ese ir kelionių apybraižų. Tai pasakojimas apie šių dienų klajoklius – apie mus. Apie vidinį nerimą, kuris verčia žmogų palikti savo namus ir keliauti ieškant kažin kokio tikslo, o tuo tikslu dažnai tampa pati kelionė.
Romanas parašytas kaip dėlionė, kai kurios dalys trumpos ir, atrodytų, nesvarbios – kelionės užrašai, informacija apie skrydį, netikėti susitikimai oro uoste, laukimo salėje netyčia nugirsti pokalbiai… „Bėgūnai“ – tai kelionė po pasaulį ir žmogaus kūną. Visas istorijas galima suskirstyti į dvi dalis – vienos iš jų pasakoja apie keliones, o kitos – apie žmogaus kūną. Apie žmogaus kūną čia kalbama ne kaip apie jo dvasios buveinę, o kaip apie organų ir audinių visumą, apie žmogaus anatomiją.
Prieš keletą šimtmečių Rusijoje egzistavo paslaptinga sentikių bėgūnų sekta – anot jų, kad jūsų nepagautų blogio jėgos, būtina nuolat judėti. Tik judėjimas gali išgelbėti žmogų nuo velnio pinklių. Nežinia, ar šiandien dar gyvuoja ši sekta… Galbūt dėl šiandienos gyvenimo būdo mes visi jau esame jos nariai?
„Bėgūnai“ – tai daugiau nei šimtas fragmentų, kuriuose fiksuojami tiek realūs, tiek išgalvoti įvykiai bei žmonės. Nuo lenko, beprotiškai ieškančio atostogų metu Kroatijoje dingusios žmonos ir vaikų, iki Šopeno širdies, paslėptos po jo sesers sijonu, kelionės į Varšuvą. Romano laikas nuolat keičiasi – skaitytojai keliauja nuo XVII a. iki šių dienų ir atgal. Olga Tokarczuk sako, kad knygos parašymo metu visas pasaulis buvo atviras ir kalbėjo apie sienų griuvimą – šiandienos politinių įvykių fone, kai siekiama vis didesnės izoliacijos ir uždarumo, jos siunčiama žinia yra kaip niekad reikalinga.
Dar 2007 m. Lenkijoje išleista knyga buvo parduota daugiau nei 160 tūkst. egzempliorių tiražu, 2008 m. ji Lenkijoje apdovanota „Nikės“ premija, o 2018 m. gavo prestižinę „Man Booker“ premiją kaip geriausias užsienio romanas išverstas į anglų kalbą. Kritikai Olgos Tokarczuk darbus lygina su tokiais Europos literatūros kūrėjais kaip W. G. Sebaldas ar Milanas Kundera.
„Bėgūnai“ – aistringas ir iškalbingas kvietimas užmegzti ryšį, priimti „takumą, mobilumą ir iliuzijas“. Tokarczuk mums primena, kad barbarai nekeliauja – tik persikelia į kitas vietas užpuldami kitus. „Bėgūnai“ turėtų atsirasti viešbučių lovos spintelėse – šiais neramiais laikais geresnio kelionės bičiulio už šią knygą nesugalvosi.“
The Guardian
„Bėgūnuose“ nestinga senoviškų, mįslingų žemėlapių, kurie mums primena, kaip seniau keliautojai atrasdavo nepažintą pasaulį. <…> Olga Tokarczuk žvelgia į ateitį, į kurią mes leidžiamės vis greičiau, vis giliau.“
Financial Times
„Puiki pažintis su neeiline autore ir malonumas visiems šiuolaikinės Europos literatūros gerbėjams.“
Kirkus Reviews
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Wiesław Myśliwski „Akiratis“
Sena karo laikų nuotrauka. Žvelgiant į ją veriasi praeities akiračiai. Lyg užkopus ant kalno, kurio papėdėje stovi tavo gimtasis miestelis. Nuo kalno matyti vaikystė, karas, stalininis pokario absurdas, varganas priemiesčio butas pusrūsyje, sumani motina, širdininkas tėvas, dvi jaunos elegantiškos kaimynės – miestelio kurtizanės, nepaprastos paprastų žmonių istorijos… Nuo to kalno matai pats save, koks esi, koks buvai ir galbūt koks būsi. Akiratis visada vilioja, bet niekada neleidžia priartėti, ir galima tik miglotai nujausti, kas slepiasi anapus. Gal tai meilė ir laimė, o gal neganda ir skausmas?
Šis romanas „Akiratis“ 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą – Nikės premiją. Tai bene vienintelis epinės prozos pavyzdys XX a. paskutinio dešimtmečio lenkų literatūroje, kuriame išsipildo nostalgiška svajonė – grįžti į prarastą praeitį. Kritikai romaną iškart pavadino šedevru.
Wiesławas Myśliwskis (gim. 1932) – vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų, prozininkas, dramaturgas. Jis vienintelis du kartus buvo apdovanotas prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Magdalena Tulli Itališkos „špilkos“
Romanas apie mažos mergaitės didelį skausmą.
Autobiografinė apysaka Itališkos „špilkos“ yra tarsi raktas į visą Magdalenos Tulli kūrybą. Pasakotoja sugrįžta vaikystėn, kalba apie patirtas traumas. Karas ir pokaris, vaiko vienatvė, sudėtingi santykiai su tėvais, Rytų ir Vakarų kontrastai, susvetimėjęs pasaulis – šios sudėtingos temos atskleistos vaiko akimis, tačiau iš platesnės, suaugusiojo perspektyvos. Rašytoja tyrinėja atminties slėpinius ir tai, kaip žmogaus gyvenimas gali būti nulemtas praeities. Šeimos problemos susipynusios su istorija, geresnio gyvenimo ilgesys slepia buvimo skausmą.
Magdalena Tulli (g. 1955) – viena originaliausių Lenkijos rašytojų. Lietuviškai pasirodo antra jos knyga (jau išleistas romanas „Yda“). Itališkos „špilkos“ yra tarsi raktas į visą kūrybą. Rašytoja neslepia, kad rašo apie savo šeimą. Pasakotoja prisimena vaikystę, kai ir šeimoje, ir mokykloje jautėsi blogai. Tėvas – italas, motina – koncentracijos stovykloje emocijas ir atmintį praradusi lenkė. Atostogas leisdama pas močiutę Italijoje, į Lenkiją pas motiną mergaitė grįždavo kaip į pragarą. Dvikalbystės nepatogumai, mokinių ir mokytojų priešiškumas dėl geresnių rūbų, atsivežamų iš Vakarų, vaiko vienatvė ir bejėgiškumas susvetimėjusiame pasaulyje, persunktame absurdiškos ideologijos… Vyksta tyli, vos matoma ir vis dėlto herojiška mažosios veikėjos kova už save, gilinimasis į savo lemtį, savo istoriją.
„Jei kritikai kasmet galėtų pasiūlyti knygą švedų akademikams, 2011 metų pabaigoje išrinkčiau „Włoskie szpilki“. (Grzegorz Vysocki, „Dwutygodnik“).
Iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Witold Gombrowicz „Lenkiški prisiminimai“
Witoldas Gombrowiczius (Witold Gombrowicz; 1904–1969) – lietuvių kilmės lenkų rašytojas. Jo „Lenkiški prisiminimai“ – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. „Prisiminimai“ gimė radijo stoties „Laisvoji Europa“ užsakymu ir buvo skirti skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus, atviro ir kandaus kritiko žvilgsniu.
„Gombrowiczius – tai proto šaunumas. Galbūt ši savybė remiasi drąsa negailestingai atmesti viską, kas nelabai svarbu, pasiliekant tik tai, kas svarbu iš tikrųjų. Kolegos literatai prieš karą supę jį Varšuvos kavinėse, buvo girti vaikai miglose, jis ne.“ – Czesław Miłosz
„Matote, aš esu toks keleivis, kuris sėdi krėsle; krėslas stovi ant dėžės; dėžė guli ant ryšulių; ryšuliai vežime; vežimas laive; laivas vandeny. Bet kur yra tvirtas pagrindas po kojomis ir koks tas pagrindas – nežinia.“
„Dėl savęs neturėjau jokių iliuzijų – žinojau, kad esu psichikos luošio atmaina, kuriam normali egzistencija nepasiekiama, kuris turi ieškoti savo kelio. Jautrumas, vaizduotė, kompleksai, baimės, įkyrios idėjos persekiojo mane juo smarkiau, juo labiau buvo slepiamos, ir gal kaip tik todėl man buvo taip blogai, kad iš pažiūros atrodžiau gana sveikas ir netgi patenkintas savimi. Bet, kaip Dievą myliu, man nebuvo tiesaus kelio – žinojau, kad jei nepateisinsiu savo ir kitų lūkesčių, jei kaip nors ypatingai nepasižymėsiu, man neliks nieko kito kaip tik nusiristi į paprasto degenerato lygį.“
Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Wisława Szymborska „Poezje wybrane. Poezijos rinktinė“
Szymborska sako „wiem, že nie wiem“ („žinau, kad nežinau“), tarsi kviesdama drauge su ja keliauti po slėpiningus būties labirintus ir aptemusius žemiškos lemties brūzgynus. Poetė kviečia tuos, kurie mėgsta gerą poeziją ir dar tiki žodžio gebėjimu įsiskverbti į surambėjusias ir sudaiktėjusias mūsų amžiaus žmonių sielas. Jos kūryba patraukia tykia išmintinga kalbėsena, staigiais kurioziškais sugretinimais, ironiškomis įžvalgomis, nušviečiančiomis ir tirpdančiomis bejausmio pragmatizmo apvaisintus egzistencijos absurdus. Į šį žemiškų komedijų ir dramų pasaulį poetė žiūri liūdnomis mylinčio išminčiaus akimis, – Algis Kalėda.
Iš lenkų kalbos vertė Algis Kalėda.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Tadeusz Różewicz „Vanduo puodelyje“
Tadeuszas Rozewiczius (1921-2014) – poetas, dramaturgas, prozininkas, kartu su Czeslawu Mitoszu, Wistawa Szymborska ir Zbignievvu Herbertu laikomas vienu didžiųjų XX a. lenkų poetų. Jis ne kartą nominuotas Nobelio premijai, o kūryba išversta daugiau nei į 40 kalbų. Lenkų avangardistinės poezijos pradininkas, vadinamas sąžinės balsu ir moraliniu autoritetu.
Rozewicziaus poezijos kalba taupi, tiksli, asketiška, pabrėžtinai proziška, apgaulingai paprasta. Poetui itin svarbios pauzės, elipsės, nutylėjimai. Jo eilėraščiai – „nuogi“: be ritmo ir metaforų, neretai dėliojami kaip koliažai, pasitelkiama popmeno technika, juose apstu įvairiakalbių citatų, kultūrinių aliuzijų.
„Vanduo puodelyje“ – tai pirmoji išsami jo poezijos rinktinė, kurią sudarė ir išvertė Eugenijus Ališanka, iliustravo Stasys Eidrigevičius.
„[Rozewiczius] vis paklausdavo: „Stasy, kada pasirodys mūsų bendra knyga?“ Ir mūsų su Tadeuszu R. svajonė virto tikrove.“ Stasys E., „Susitikimai su Poetu“
Stasys Eidrigevičius – dailininkas, vienas labiausiai Lietuvą pasaulyje garsinančių lietuvių kūrėjų. Tadeuszas Rozewiczius – poetas, vienas labiausiai Lenkiją pasaulyje garsinančių lenkų kūrėjų. Abu pagaliau susitinka šioje knygoje. Eugenijus Ališanka (g. 1960) – poetas, eseistas, vertėjas. Iš lenkų kalbos dar išvertęs Zbigniewo Herberto, Marcino Švvietlickio, Adamo Zagajewskio rinktines, kitų lenkų poetų eilėraščių.
„Tadeuszo Rozewicziaus eilės – tarsi kandžia ironija ir autoironija pagardinti reportažai iš pragaro ar tamsiujų žmogaus pusių. Tiesa, nors poetas dažnai vadintas katastrofistu ar pesimistu, jo eilėraščiai yra pastanga suprasti po dviejų pasaulinių karų įvykusį lūžį žmogaus sąmonėje. O bandymas suprasti, aprašyti – jau viltis. Jei ne poetui, tai mums.“ Marius Burokas
Iš lenkų kalbos vertė Eugenijus Ališanka.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Małgorzata Strękowska-Zaremba „Užburtas namas“
Knygos autorė Małgorzata Strękowska-Zaremba jau daugiau nei 20 metų kuria vaikams. Ne vieną jos knygą Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lenkijos skyrius yra pripažinęs „Metų knyga“. 2015 m. autorė nominuota A. Lindgren medaliui.
Daugelis žmonių Marysią palaikytų keista mergaite. Ir nenuostabu, juk ji leidžia dienas… tupėdama krūmuose. Marysia atlieka slaptą užduotį – ji stebi užburtą namą. Mergaitė net neabejoja, jog name vyksta keisti, o gal ir negeri dalykai, todėl ji pasiryžusi išsiaiškinti visas užburto namo paslaptis. Tačiau negali to padaryti, vien stebėdama iš saugaus posto. Teks leistis į šiurpaus namo gelmes. Gerai, kad kartu eis ir Danielis – dviese bus drąsiau!
„Užburtas namas“ – pasakojimas vaikams apie draugystę, įveikusią visus išbandymus.
Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Czesław Miłosz „Gimtoji Europa“
Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo (Česlovas Milošas, 1911–2004) esė knyga apie Europą Rytų europiečio, rašytojo akimis. Knyga apie tai, kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, kaip nepamiršti vietos, kurioje gimei, būti Europos piliečiu, jausti ir savo krašto, ir jos kultūrų sąveiką, semtis iš to stiprybės. Tai ne politinis traktatas ir ne autobiografinė knyga. Greičiau tai noras nusakyti ypatingą istorinį ir socialinį fenomeną – Rytų europiečio tapatumą – ir kartu mėginimas objektyviai, tarsi iš šalies, per atstumą pažvelgti į savo paties gyvenimą. Rašytojas patraukia skaitytoją pasakotojo talentu, atvirumu ir giliomis įžvalgomis.
Gimtosios Europos originalo kelias į Lietuvą buvo ypatingas: 1959 m. pasirodžiusi Paryžiaus „Kultūroje“, knyga netrukus po vieną puslapį buvo siunčiama įvairiems adresatams siuntiniuose, dažniausiai kaip vyniojamas popierius, ir tai užtruko net pusantrų metų. Nors vienas puslapis vis dėlto prapuolė, knyga keliavo iš rankų į rankas, buvo godžiai skaitoma ir sovietiniais metais neabejotinai bus padariusi didžiulę įtaką ne vienam Lietuvos intelektualui.
„Gimtoji Europa manyje buvo su savo kalnais, miškais ir sostinėmis, ir tas jausmų žemėlapis man užgožė pernelyg smulkius rūpesčius. Kelerius metus ėjus pirmyn be šviesos, mano pėdos pajuto žemę, ir aš atgavau jėgas gyventi dabar, šią valandą, o joje – jėgas, aukštesnes už visas apokalipses, jėgas, turtinančias ir praeitį, ir dabartį“, – Czesław Miłosz.
Iš lenkų kalbos vertė Juozas Tumelis.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Jerzy Pilch „Mano pirmoji savižudybė“
Lenkų prozos meistro Jerzy Pilcho apsakymų romanas „Mano pirmoji savižudybė“ (Moje pierwsze samobójstwo, 2006) kritikų laikomas brandžiausiu jo kūriniu, o pats autorius dažnai lyginamas su tokiais Vidurio Europos literatūros milžinais kaip Witoldas Gombrowiczius, Milanas Kundera ir Bohumilas Hrabalas.
Dešimt graudžiai lyriškų, elegantiškų ir iki ašarų juokingų istorijų J. Pilchas rafinuotai pažymi būtį įprasminančiais netekties ženklais. Vaikystę lydi mintys apie savižudybę, meilė gražiausiai pasaulio moteriai iškart nutrūksta, o močiutę primena tik jos vyro laidotuvės.
Pagrindinį knygos herojų, penkiasdešimtmetį rašytoją Piotrą, nuolat persekioja ne tik praradimai, bet ir „liuteroniškos“ šmėklos – Silezijos krašto tradicijų, papročių, pasaulėvokos ir pasaulėjautos atšvaitai. Priklausomybė nuo jų dažnai būna lemtinga ir tragiška.
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Anna Piwkowska „Frančeska“
Frančeska taip labai nudžiugo dėl to, ką išgirdo apie mamą, kad nė neatsakė, tik nubėgo į kambarį ir tvarkingai sulankstė ant stalo gulėjusį lapelį. Taigi burtai suveikė! Nežinojo, kaip tai pavadinti, bet būtent tą akimirką patikėjo stebuklinga poezijos galia. Paprasčiau sakant, patikėjo, kad tai, ką žmogus parašo eilėmis, gali išsipildyti.
Trylikametės Frančeskos gyvenimas – saulėtas ir gražus. Tačiau vieną dieną viskas apvirsta aukštyn kojomis ir Frančeskai vienai tenka dorotis su užgriuvusiomis problemomis. Kone didžiausia jų – nežinia iš kur atsiradusi „bobšė“, nepažįstama pretenzinga moteris, vadinanti save močiute. Frančeskai su ja dar ir gyventi teks! Negana to, savyje mergina pajunta bundant keistą, iki šiol nepažintą troškimą… rašyti! Bet argi gali moteris tapti poete? Juk Fiona sakė, kad poeziją rašo tik vyrai! Norėdama tai išsiaiškinti, Frančeska leidžiasi į kelionę po nepažintą poezijos pasaulį, kuris mergaitės sieloje padeda skleistis ne tik kūrybos džiaugsmui, bet ir tikrai draugystei bei pirmiesiems jausmams.
Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila.
Knygą galite rasti šiose mūsų bibliotekose.
Projektas kviečia skaityti interviu su vertėjais, vertėjų, literatūros kritikų mintis apie jų mėgstamiausias knygas, leidyklų rekomendacijas. Tikimąsi ir pačių skaitytojų įsitraukimo bei jų mėgstamiausių kūrinių rekomendacijų.
Kai kurias rekomenduojamas knygas jau galime rasti tik bibliotekose. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną dalijamasi įvairių leidyklų rekomendaciniu sąrašu.
Rugpjūtį skirsime estų kalbai, rugsėjį – ispanų.
Nuo birželio projektas kviečia ir į renginius, kuriuos kiekvieną mėnesį organizuos vis kitame mieste.
Sklaidykite pasaulio puslapius drauge. Daugiau informacijos apie projektą čia ir čia.