Leidinių paroda „Stiprios moterys“ Muzikos ir meno skaitykloje
Leidinių paroda „Stiprios moterys“ Muzikos ir meno skaitykloje
Rugsėjis – laikas kai norisi džiaugtis paskutinėmis šiltomis dienomis. Jaukiai įsitaisius parke, prie jūros ar terasoje. Praleisti valandėlę kartu su gera knyga rankose. Muzikos ir meno skaitykla rekomenduoja geriausias biografines knygas, įkvepiančias žymių moterų gyvenimo istorijas.
Maja Pliseckaja „Aš, Maja Pliseckaja“
Autobiografinis romanas. Ši Majos Pliseckajos – pasaulinio garso balerinos, Lietuvos pilietės – knyga nepaprastai patraukli.Gilūs ir šmaikštūs, dažnai netgi lengva saviironija persmelkti įvykiai sugula į sudėtingą Artistės gyvenimo istoriją.
„Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“ I ir II dalys
Išleidus pirmąją prisiminimų dalį, Barboros balsas, regis, buvo išgirstas. Jos tekstas ir asmenybė įgyja didesnį savarankiškumą, o ne tik tarnavo ir tarnauja kaip istorinis ir literatūrinis pasakojimas jos vyro, neginčijamo Lietuvos dailės klasiko Vlado Didžioko, biografijai. Turime pripažinti, kad jo, kaip dailės klasiko, statusas yra nulemtas ne tik ir ne tiek kūrybos svarbos, kiek kai kurių jo gyvenimo faktų. Jeigu jis nebūtų dėstęs Kauno meno mokykloje, tai jo statusas Lietuvos dailės istorijoje būtų buvęs daug menkesnis.
Tarpukario istorijoje šie epizodai, regis, tokie menkučiai, nereikšmingi, nieko nekeičia, nebent tik įneša žmogiškos sumaišties, nužemina, sumenkina mūsų tarpukario didžiąsias figūras – Justiną Vienožinskį, Petrą Kalpoką ir kitus. Jie iškyla žmogiškai menkose, smulkmeniškose situacijose, kurios tarsi užveria tą bendrą apibendrintą tarpukario vaizdą.
O ką tuomet Barboros pasakojimas atveria? Ar mes sužinome ką nors tokio, ko nežinojome? Ar mums reikia išvysti jų menkumą, smulkmeniškmą, kad suprastume, kaip Barbora Didžiokienė jautėsi tuo metu. Taigi, negalime patvirtinti, kad Barboros Didžiokienės prisiminimuose kitomis spalvomis atsivėrė dinamiška tarpukario kultūrinė atmosfera.aspiracijomis.
Rita Baltušytė „Akvilė: Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų“
Akvilė Zavišaitė (1962–1991) – ryški asmenybė ir įdomi menininkė, palikusi savitą pėdsaką lietuvių dailės istorijoje. Jos legenda virtęs gyvenimas ir originalūs dailės darbai, eksponuoti Lietuvoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki šiol audrina žmonių vaizduotę. Ši knyga – tai pasakojimas apie Akvilę jos pačios žodžiais.
Ritos Baltušytės surinkti dukros laiškai artimiesiems ir draugams įgyja siužetą, virsta jaudinama gyvenimo istorija. Tai tarsi laiškų romanas, kurio veiksmas rutuliojasi trijuose žemynuose: pasakojama apie sovietmečio Lietuvos kasdienybę, apie pirmuosius to meto imigrantų žingsnius Australijoje ir bandymą ten įsitvirtinti, nuklystama į JAV. O vėliau – žvilgsnis į Lietuvą ir pasaulį jau brandaus žmogaus akimis. Autentiški tekstai liudija sudėtingą XX amžiaus pabaigos laiką, jaunos dailininkės siekį perprasti meno paslaptis, tobulėti ir neprapulti gyvenimo verpetuose.
„Veikiantieji asmenys“ – po pasaulį išsibarstę šeimos nariai, draugai Lietuvoje, Australijoje ir Amerikoje – visi su savo dramatiškais likimais ir paslaptimis. Bet tvirčiausia visa vienijanti gija – Akvilės ir jos mamos ryšys. Jų artumas net būnant toli, atviri pokalbiai apie viską negali palikti abejingų. Nors šio gyvenimo romano atomazga išties tragiška, šviesus Akvilės optimizmas stiprina tikėjimą, kad visa, ką lemta žmogui patirti, turi prasmę.
Laiškus papildo atsiminimai, nuotraukos ir Akvilės darbų reprodukcijos, vaikystės piešiniai.
Bronwyn Cosgrave „Coco Chanel. Vogue kolekcija“
Coco Chanel buvo įtakingiausia XX a. dizainerė, pirmoji sukūrusi nevaržoma elegancija pasižyminčius apdarus šiuolaikiškai moteriai. Atsisakiusi įmantrių korsetų ir puošnių detalių, ji iš pagrindų pakeitė madą, o aukštajai madai įskiepijo laisvalaikio dvasios. Knygoje atskleidžiamas energingas meistrės gyvenimas ir darbai, iš kurių ji ir dabar lengvai atpažįstama: tai tiek kartų imituota maža juoda suknelė, Chanel kostiumelis, puiki bižuterija, dygsniuotos odos rankinė.
Bronwyn Cosgrave yra autorė, kuratorė, britų Vogue redaktorė.
Ši informatyvi, meniškai apipavidalinta knygų serija atskleidžia aukštosios mados genijų gyvenimą ir kūrybą. Unikalus Vogue vaizdo archyvas (nuo geriausių fotografijų iki autentiškų iliustracijų) paverčia ją nepamainomu mados istorijos šaltiniu.
Hayden Herrera „Frida“
Fridos Kahlo gyvenimas ir kūryba buvo iššūkis jos laikmečiui. Ši moteris įkūnijo svarbias XX a. iliuzijas ir siekiamybes – Meksikos revoliuciją ir moters emancipaciją, liudijo begalinę aistrą gyventi ir kurti. Tokia aistra įveikia net fizinę negalią.
Fridos asmenybę formavo sunki jaunystėje patirta trauma, vedybos su to meto žymiausiu Meksikos tapytoju Diego Rivera, bohemiškas gyvenimo būdas, daugybė meilės romanų. Tarp jų – su Levu Trockiu ir André Bretono žmona Jacqueline. Po mirties praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų, F. Kahlo išlieka viena ryškiausių modernizmo ikonų, o jos paveikslų parodos toliau keliauja po didžiąsias pasaulio galerijas.
Biografės ir istorikės Hayden Herreros Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.
Vanna Cercena „Frida Kahlo“
Frida Kahlo gimė kartu su Meksikos revoliucija. Patyrusi baisią avariją, ji lieka prikaustyta prie lovos. Iš savo stiprios meilės ir didžių idealų semiasi jėgos, kad teptuku perteiktų stulbinantį savo gyvybingumą. Jos tapyba, simbolinė, fantastinė ir paslaptinga, tarsi gaivus vėjo gūsis iš Meksikos pasiekia visą pasaulį.
Šioje knygoje pateikimas maištingosios Meksikos dailininkės Fridos gyvenimo ir kūrybos kelias.
Audronė Girdzijauskaitė „Amžinoji klajūnė. Apie pianistę Aldoną Dvarionaitę“
Knyga apie įžymią Lietuvos pianistę – A. Dvarionaitę – taurią ir romantiškai neramią sielą, ekspresyvią ir kontrastingą dramatiško likimo individualybę. Ši knyga kažkuo panaši į kregždės lizdą, sudėtą iš Aldonai artimų, daugiausia muzikos pasaulio, žmonių prisiminimų ir pasakojimų, jos pačios rašinių apie brangius ir įdomius jai žmones ir laiškų, kurie atspindi jos aistringą ir begalinę meilę muzikai.
Edith Piaf „Gyvenimo dainos“
1935-ųjų spalis… Devyniolikmetė Edita gyvena sulig viena diena, dainuodama gatvėse ir namų kiemuose. Vieną popietę nusigauna iki gražiųjų kvartalų, kur jos dainavimo ypač įdėmiai klausosi elegantiškas vyras ir, pasinaudojęs proga, prisistato Editai… Taip įvyksta legendomis apipintas susitikimas su Luji Leplė (Louis Leplé), žmogumi, kuris suteikia progą Editai debiutuoti kabarete Le Gerny’s, išgalvoja pirmąjį jos sceninį vardą La M?me Piaf – Mergiūkštė Piaf. Bet išklausykite tolesnį pasakojimą iš pačios Editos lūpų… „Gyvenimo dainos. Au bal de la chance“ – vienintelė autobiografinė Editos Piaf (Édith Piaf) knyga, pirmą kartą išleista dainininkei dar esant gyvai 1958 metais Ženevoje. Knyga parengta bendradarbiaujant su žurnalistu Luji Renė Dovenu (Louis–René Dauven), pratarmę jai parašė legendinis dramaturgas Žanas Kokto (Jean Cocteau).
„Gyvenimo dainos. Au bal de la chance“ – tai gyvas pasaulinio garso atlikėjos portretas jos pačios akimis: pirmosios dainos gatvėse, debiutas garsiame kabarete, jos gyvenimą lydėję vyrai…
„Gyvenimo dainos. Au bal de la chance“ – tai autentiška knyga, pradėjusi kurti Editos Piaf gyvenimo legendą. Piaf – ta mažoji gaidžio svorio čempionė – liguista švaistūnė. Ji netaupo nei savo jėgų, nei uždarbio. Tokia revoliucinga, tokia geniali, ji tarsi bėga link prarajos… Ji nori viską apglėbti. Ir apglėbia. Nepaisydama senų atsargumo įstatymų, kurių privalu laikytis scenos žvaigždei.
Konstancija Brundzaitė „Dienoraščiai“
Šiame leidinyje pirmą kartą pateikiama didžioji dalis kompozitorės ir menininkės K. Brundzaitės (1942-1971) dienoraščių. Dienoraščius į specialiai tam skirtus sąsiuvinius K. Brundzaitė rašė nuo 17 iki 29 metų. Paskutiniai įrašai daryti likus vos keletui mėnesių iki jos mirties… Dienorasciuose atsispindi visas kompozitorės gyvenimas – atvirai užrašytos mintys apie kūrybą, aplinką, gyvenimo tikslą ir misiją.
„Skiautinys mano miestui: monografija apie Onutės Narbutaitės kūtybą“
Svarbią knygos dalį sudaro kompozitorės O.Narbutaitės mintys, pokalbiai, kiti tekstai, autentiškai interpretuojantys gvildenamas temas.
Aurimas Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas yra skaidrus“
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.
Genė Jačėnaitė „Kas lieka širdyje…“
Lietuvos dailininkės keramikės Genės Jacėnaitės prisiminimų knyga.
Rūta Staliliūnaitė „Aš esu Barbora“
Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Kas iš tiesų buvo Rūta? Praskleiskime scenos uždangą. Būdama jautrios sielos, Rūta atsiskleisdavo tik patiems artimiausiems žmonėms, tad šie atsiminimai – galimybė giliau pažvelgti į legendinės aktorės gyvenimą. Tos, kuri buvo atidi kukliam kaimo žmogui, ir scenos karalienės, galėjusios dėl triukšmingų žiūrovų sustabdyti spektaklį…
Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Mintimis dalijasi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, rašytojai Donaldas Kajokas, Sara Poisson, Grigorijus Kanovičius, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, aktoriai Regimantas Adomaitis, Jūratė Onaitytė, Petras Venslovas ir daugelis kitų. Tekstus papildo aktorės fotografijos iš spektaklių, susitikimų su gerbėjais, literatūrinių vakarų, gimtinės.
+ CD Aktorė skaito poeziją ir Vytauto V. Landsbergio pasaką „Berniukas ir žuvėdros“
Marina Abramović „Eiti kiaurai sienas“
Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote“. Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai kūrėja, kurios performansai skirti ne tik stebinti, bet ir kvestionuoti egzistencinius klausimus, provokuoti ir patikrinti žmogaus kūno bei dvasios galimybes. Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus.