Leidinių paroda „Muzikos poveikis žmogui“ Muzikos ir meno skaitykloje
Leidinių paroda „Muzikos poveikis žmogui“ Muzikos ir meno skaitykloje
Muzika gali daryti stebuklus, pakylėti mūsų sielą, tobulinti protą, pažadinti mūsų sąmonę ir jausmus. Ji gali sumažinti stresą ir padėti atsipalaiduoti.
Kokia gi muzikos prasmė, reikšmė? Kaip muzika veikia intelektą, emocijas, mokymąsi, sveikatą? Ar gali priklausyti žmogaus kūrybiškumas nuo to, kokios muzikos jis klauso? Koks yra muzikos poveikis žmogui? Į šiuos klausimus jums padės atsakyti mūsų rekomenduojamos knygos.
Don Campbell „Mozarto muzikos poveikis“
„Netrukus sukaks 250 metų nuo Mocarto gimimo. Kompozitorius garsus dėl įvairių priežasčių. Pastaruoju metu atlikta itin daug tyrimų ieškant atsakymo, kodėl būtent Mocarto muzika yra gydanti. Jo muziką žinovai ir mokslininkai renkasi, nes ji labai švari, aiški, įdomios muzikinės architektūros. Mocarto muzikos ritmika, melodika ir aukšti dažniai stimuliuoja ir veikė kūrybines bei skatinamąsias smegenų sritis.“
Don Campbell
Knygoje „Mocarto muzikos poveikis“ muzikinės žinios persipina su anatomija, medicina ir net filosofija. Kompozitorius, rašytojas ir gydytojas Don Campbell pasakoja ne vien apie Mocartą ir muziką, kaip meno rūšį, bet ir apie gydomąją muzikos terapiją, kuri vis plačiau taikoma JAV.
Vienas įdomiausių skyrių – „Nepaprastos istorijos“. Autorius pasakoja, nuo kokių ligų muzikos klausymas ir atlikimas gali išgelbėti net beviltiškus ligonius: nuo epilepsijos iki viršsvorio.
Deja, vieno recepto visoms ligoms nėra. Rekomendacija – kuo dažniau klausytis klasikinės muzikos. Jei ir nepasveiksite, tai bent atsipalaiduosite.
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė
Don Campbell „Mocarto muzikos poveikis vaikams“
Kempbelas – vienas garsiausių mokslininkų, tyrinėjusių transformacinę muzikos galią, muzikos klausymosi ir aktyvaus kūrimo itaka protiniam bei fiziniam vystymuisi ir Mocarto muzikos poveikį naujagimiams bei vaikams.
Muzika ne tik suteikia plačios ir vertingos estetinės patirties, bet ir nutiesia kelią į kūrybingesnį, sveikesnį, laimingesnį gyvenimą. Autorius siekia susigrąžinti muzikiniam ugdymui – tobulumo, sveikatos ir laimės šaltiniui – deramą vietą moderniame pasaulyje.
Iš anglų kalbos vertė Rozita Znamenskaitė
Stasys Yla „Kaip suprantama muzika“
Muzika – vienas vertingiausių žmogaus kūrybos laimėjimų. Ji, kaip ir visos kitos meno šakos – dailė, literatūra, teatras, tiesiogiai veikia žmogaus pasaulėžiūrą, ugdo jo samoningumą, lavina estetinį skonį. Tačiau ne visi žmogaus kūrybos lobynai lengvai pasiekiami ir įvertinami.
Stasys Yla
Zenonas Rinkevičius Rimanta Rinkevičienė „Žmogaus ugdymas muzika“
Knygoje nagrinėjamos asmenybės meninės, dvasinės kultūros turtinimo akadėminės muzikos pagalba problemos. Muzika – tobuliausia vidinio pasaulio reiškėja, ypatinga, intonacinė kalba atskleidžianti dvasinius išgyvenimus, aktualias prasmes. analizuojamas muzikos ugdomasis poveikis žmogui nuo nėštumo laikotarpio ir baigiant senatve. Tai aktualu ugdymo teorijos ir praktikos atžvilgiais, nes atskleidžiamos galimybės tobulinti jaunosios kartos muzikinio ugdymo sistemą ir suaugusiųjų dvasinių bei socialinių ryšių kultūrą.
Knyga gali būti naudinga visiems besidomintiems žmogaus muzikinės bei dvasinės kultūros tobulinimo klausimais.
Zenonas Rinkevičius „Muzikinis mąstymas ir jo ugdymas mokykloje“
Pagrindinė monografijos medžiaga išdėstyta dviejose dalyse: 1) Muzikos pažinimo filosofiniai ir psichopedagoginiai aspektai. Muzikinis mąstymas; 2) Muzikinio ugdymo mokykloje tobulinimas (muzikinio mąstymo aspektu). Pirmojoje dalyje nagrinėjami filosofijos ir meno santykio ypatumai, jo atspindžiai kultūroje bei įtaka žmogaus pažinimui (skyrius „Filosofija ir menas“). Analizuodamas muzikos pažinimą, autorius suteikia jam tam tikrą išskirtinumo aureolę, siejamą su specifine muzikos meno prigimtimi. Anot Z.Rinkevičiaus, svarbu atidžiau pažvelgti į žmogaus ir muzikos, kurios „samprata sąlygoja muzikinio ugdymo esmę“, santykį (p. 42). Tačiau, analizuodamas šį santykį (skyriuje „Žmogus ir muzika“), mokslininkas netikėtai nukrypsta į žmogaus dvasingumo bei filosofines problemas, tarsi įsitikinęs, kad skaitytojo nuovoka savaime pakuždės, jog tai ir yra svarbiausias žmogaus ir muzikos santykio padarinys. Čia rasime net poetiško stiliaus poskyrį apie meilę. Tai iš tikrųjų labai svarbi ir gana intymi žmogaus gyvenimo sritis, tačiau ar tikrai reikia ją aptarti mokslo studijoje, gvildenančioje muzikinio mąstymo problemas?
Antroje knygos dalyje Z.Rinkevičius kalba apie muzikinį ugdymą ir taikliai įvardija daugelį su juo susijusių problemų. Remdamasis pirmoje dalyje išdėstyta medžiaga, autorius čia atskleidžia muzikinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje specifiką, ugdymo požiūriu svarbius metodologinius muzikinio mąstymo principus, didaktinius, hodegetinius aspektus, gvildena kai kuriuos itin aktualius muzikos mokytojų rengimo tobulinimo klausimus.
Rima Povilionienė „Musica mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje“
Monografijoje „Musica Mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje“ analizuojamas fenomenas Musica mathematica, išreiškiantis dviejų sričių sankirtas ir siejamas su muzikos „sumokslinimu“, priskyrimu matematikos sričiai.
Įvairiaaspekčiai muzikos ir matematikos sankirtų atvejai nagrinėjami trijuose skyriuose, pamažu žengiant nuo filosofinių ir estetinių svarstymų apie mathesis kaip universalaus grožio idėją ar muzikos ir kitų menų (architektūros, tapybos, poezijos ar literatūros) sąveikos aptarimo, pasitelkiant bendrą vardiklį – matematiką, iki istoriškai susiformavusių numerologinių muzikos tradicijų retrospektyvos ir praktinio šios sąveikos įgyvendinimo XX–XXI a. muzikos kompozicijose tyrimų.
Diana Kšanienė „Muzikinės kultūros keliais“
Knygoje pateikiami muzikologes Daivos Kšanienės moksliniai straipsniai, parašyti 1989–2010 metais tęstiniuose ir vienkartiniuose mokslo leidiniuose. Straipsnių tematika labai ivairi: Mažosios Lietuvos muzikos kultūra, lietuvininkų ir vokiečių muzikos kultūros sąveika, katalikiškos muzikos kultūros reiškiniai, praeities ir šiuolaikinių kompozitorių kūrybos analizė ir kt. Straipsniai pateikiami chronologine tvarka. Pridedama pavardžių rodyklė.
„Muzikos kalba Viduramžiai. Renesansas“ I dalis
Pirmą kartą Lietuvoje leidžiamas daugiadalis veikalas veikalas „Muzikos kalba“ aptaria Europos profesinės muzikos raidą pradedant viduramžiais. Parengti tokio tipo leidinį paskatino panašaus pobūdžio literatūros trūkumas, atsivėrusi galimybė pasinaudoti užsienio šalių bibliotekų fondais bei archyvais. Jame parodyti viduramžių ir renesanso laikotarpiui būdingi muzikos stiliai, žanrai, ryškiausi kompozitoriai ir muzikos vystymosi tendencijos. Ši knyga atstoja senosios muzikos žinyną.
„Muzikos kalba. Barokas“ II dalis
Pirmą kartą Lietuvoje leidžiamas daugiadalis veikalas „Muzikos kalba“ aptaria Europos profesinės muzikos raidą pradedant viduramžiais. Parengti tokio tipo leidinį paskatino panašaus pobūdžio literatūros trūkumas ir atsivėrusi galimybė pasinaudoti užsienio šalių bibliotekų fondais bei archyvais. Jame parodyti baroko laikotarpiui būdingi muzikos žanrai, ryškiausi kompozitoriai ir muzikos vystymosi tendencijos. Ši knyga atstoja senosios pasaulio muzikos žinyną.
Donatas Katkus „Apie muzikos būtį“
Donato Katkaus asmenybę galėtume apibūdinti labiau kaip menininką nei mokslininką, labiau artistą, bet ne statistą. Veiklų kaita – nuolatinė jo būsena. Jam lengviau sekasi kibirkščiuoti ir svaidyti idėjas, nei nuobodžiai siekti jas įkūnyti.
Pusę amžiaus trunkantis D. Katkaus veikimas muzikos meno labui nėra vienalytis, jis pilnas įvairių atsišakojimų. Į šią jo straipsnių rinktinę „Donatas Katkus. Apie muzikos būtį“ sudėti daugiau kaip penkis dešimtmečius rašyti įvairių žanrų ir gana plačią interesų amplitudę aprėpiantys tekstai.
Kai kurie jų labiau susiję su bendra muzikos kultūros būkle, kiti – skirti konkretaus įvykio aptarimui, taip tarsi kompensuojant atlikimo meno trumpalaikiškumą. Ilgametė kvartetininko, dirigento, pedagogo patirtis suteikia šiai jo veiklos sričiai autentiškumo. Muzikos prasmės, natų teksto įprasminimo būdų ir galimybių klausimai sieja daugelį rašinių.
Keith Spence „Muzika“
Tai gausiai iliustruota knyga – žinynas kuriame glaustai aprašoma, kas yra muzika, kaip ji kuriama, platinama, kas ir kiek tuose procesuose dalyvauja. Lietuvių kalba tokia knyga buvo išleista pirmą kartą.
Iš anglų kalbos vertė Virginija Mickienė, Zita Marienė
Albertas Piličiauskas „Muzikos pažinimas I – oji knyga Objektas, būdai ir adekvatumas“
Knygoje nagrinėjama muzikos pažinimo ir suvokimo klausimai: muzikos: muzikos pažinimo objektas ir būdai, muzikos pažinimo adekvatumas. Knyga skiriama muzikos pedagogams, atlikėjams ir klausytojams.
Albertas Piličiauskas „Muzikos pažinimas II – oji knyga Stadijos, rezultatai ir reikšmė“
Monografijoje nagrinėjami akademinės muzikos metodologiniai, teoriniai ir metodiniai klausimai. dėmesio skiriama jos auklejamajam poveikiui, bendravimo bei pažintinėms galimybėms atskleisti ir muzikinio ugdymo procesui efektyvinti. Knyga galėtų sudominti pedagogus ir studentus, tai pat klausytojus, atlikėjus, muziką suprantančius ne vien kaip tik garsų komponavimo bei jų analizės meną, bet kaip ir priemonę žmogaus jausmams išreikšti.
Oliver Sacks „Muzikofilija. Pasakojimai apie muziką ir smegenis“
Oliveris Sacksas yra praktikuojantis gydytojas, parašęs per dešimt knygų, tarp kurių Vyras, supainiojęs savo žmoną su skrybėle ( The Man Who Mistook His Wife For A Hat) ir Prabudimai (Awakenings – knyga, įkvėpusi „Oskarui“ nominuotą to paties pavadinimo kino filmą, kuriame vaidina Robertas De Niro ir Robinas Williamsas).
Gyvena Niujorke, yra Kolumbijos universiteto Medicinos centro neorologijos ir psichiatrijos profesorius. Jam pirmam buvo suteiktas Kolumbijos universiteto menininko (Co- lumbia University Artist) titulas.
Jungtis tarp muzikos ir psichiatrijos, sakyčiau – jungtis tarp gebėjimo kalbėti apie muziką ir psichologiją vienu metu – yra tikrai produktyvi ir efektinga, gana paprastais pavyzdžiais atskleidžianti tai, kas naudojantis tradiciniais būdais labai sunkiai pasakoma apie muziką, jos poveikį ir suvokimą.
Šarūnas Nakas, kompozitorius
Iš anglų kalbos vertė Giedrė Kadžiulytė, Eglė Kumžaitė, Adomas Pūras
Saulius Gerulis „Nuo muzikos link žodžio“
Muzikos galia mūsų mąstyme egzistuoja kaip nepaprastai sudėtingas fenomenas. Sąmonės atvertis muzikai suteikia žmogui nepaprastas jausenas, kurios skatina jį imintinet ir tuos klausimus, kurie analitiškai sunkiai įrodomi ir glūdi valiai nepasiekiamose gelmėse. Nežiūrint to, mes vis tiek apie muziką samprotaujame. Iš tų samprotavimų ir užgimė ši knyga, sudaryta iš straipsnių, kuriuos jungia sudėtingi muzikos suvokimo ir interpretavimo problematikos klausimai.
Eirimas Velička „Muzika – mistinis visatos modelis“
Muzika – mistinis visatos modelis: trokštantiems geriau pažinti įstabųjį muzikos slėpinį. Eirimas Velička
Knygoje rašoma apie muzikos keistenybes, sintezės su kitais menais idėjas, įvairių tautį muzikos sąsajas.
Emilija Visockaitė „Ko tu stovi? Pokalbiai apie roko kultūrą“
Roko muzika niekada negimė iš pinigų ir paramos. Priešingai – ji atsirasdavo ten, kur sunkiausia, didžiausias nedarbas, neteisinga valdžia, vienatvė ir susvetimėjimas. Šias sąlygas Lietuva suteikti gali. Tačiau roko kultūros vystymąsi reikia remti kaip ir bet kurią kitą jaunimo iniciatyvą, skatinančią kūrybingumą, užimtumą, tarptautinius ryšius.
Roko pakilimai visada susiję su socialiniais, maištingais judėjimais, visuomenės krizėmis ir protestais. Rokas yra visuomenės būsenų veidrodis. Roko muzikos situacija atspindi šalies demokratijos lygį. Rokas visada skambėdavo ten, kur žmonės susivienydavo ko nors siekdami ir turėdavo aiškią socialinę poziciją, nuomonę, kurią drėbdavo į veidą neteisybei. Rokas skatina individualybę, mąstymą ir yra pagrindinis ginklas kovoje su masine kultūra, fasadinėmis vertybėmis, vartotojiškumu. Roko kultūra reiškia aktyvią pilietinę visuomenę. Jos nebuvimas – abejingumą.
Maištas prasideda nuo klausimo.
Emilija Visockaitė
Eglė Valantinienė „Europos ir Lietuvos muzika internete“
Leidinys „ Europos ir Lietuvos muzika internete“ skiriamas muzikos mokyklų mokiniams. Šiame išsamiame konspekte atskleidžiama Lietuvos ir kitų Europos valstybių muzikinių kultūrų sąveika.
Stanislava Jareckaitė „Muzikinis ugdymas Vakarų Europoje ir Lietuvoje“
Monografijos pagrindas – mokslinis tyrimas, kurio objektas – muzikinio ugdymo raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje nuo seniausių laikų (ikiinstitucinio ugdymo, Senojo Testamentų hebrajų, Senovės Graikijos ir Romos, krikščionybės, pirmųjų mokyklų atsiradimo ir t.t.) iki XX amžiaus pradžios.
Ši monografija skiriama muzikos pedagogikos mokslininkams, pedagogams, studentams ir visiems, besidomintiems muzikos edukacijos istorijos bei muzikinės kultūros paveldo klausimas.