Ką skaityti apie Vilnių: atgijusios gatvės
Ką skaityti apie Vilnių: atgijusios gatvės
- 2021-02-05
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Žinome, kad Vilnius minimas nuo 1323 m., tačiau retas žino, kad seniausia gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje datuojama 150 m. prieš Kristaus gimimą. Neolito laikų stovykla buvo įsikūrusi šiaurės rytinėje Gedimino kalno dalyje. Vėliau per potvynį nuplauta. V – IX a. įsikūrė kita didelė gyvenvietė jau vakarinėje kalno pusėje. XIII – XIV a. Neries ir Vilnios sankirtoje augo miestas Vilnius. Pirmieji miesto grindiniai atsirado XII a.
Kviečiame paklajoti apsnigtomis Vilniaus gatvėmis. Užduokite sau klausimą, kaip atrodė ta gatvė anksčiau, koks buvo jos pavadinimas, istorija. Daugelį atsakymų į šiuos klausimus rasite mūsų siūlomose knygose.
Leidinius užsisakyti galite el. kataloge.
Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“
„Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“ – viena įspūdingiausių pastarojo meto knygų, privaloma kiekvienam vilniečiui ar mylinčiam Vilnių.
„Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“ – tai viena iš reikšmingiausių Antano Rimvydo Čaplinsko knygų. Autorius buvo didelis savo šalies ir sostinės Vilniaus patriotas, aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdyje, 1990-1995 m. dirbo pirmosios Vilniaus miesto tarybos pirmininko pavaduotoju, 1994-1995 m. – jos pirmininku. Visą veiklos laikotarpį vadovavo Vilniaus pavadinimų komisijai, buvo Lietuvos kultūros fondo valdybos narys. Beveik visą sąmoningą gyvenimą – 40 metų – Antanas Rimvydas Čaplinskas paskyrė Vilniaus istorijos tyrinėjimui, (1939-2011) surinko labai daug medžiagos archyvuose, iš žmonių atsiminimų, didžioji šios medžiagos dalis sudėta į šią knygą.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriaus, m. d. dr. Mindaugas Paknys
Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje aptariama Vilniaus miesto raida nuo pirmojo paminėjimo iki šių dienų. Atskirais laikotarpiais nagrinėjamos skirtingos, tačiau miesto istorijoje ženklų pėdsaką palikusios temos, tokios kaip Vilnių niokoję karai, miesto savivalda, amatai, prekyba, pramonė, miesto plėtra, gyventojų skaičius, transportas, vandentiekis ar gaisrai.
Nagrinėjama ir įvairių institucijų raida, tokių kaip prieglaudos namai, gydymo įstaigos, maldos namai, mokymo institucijos, apsaugos tarnybos. Remiantis turto inventoriais ir kitais archyviniais dokumentais aprašoma miestiečių buitis, turėtos valdos, baldai, drabužiai, papuošalai.
Vis dėlto svarbiausia autoriui Vilniaus gyventojai, kurių knygoje minima tikrai labai daug. Galima sakyti, kad Vilniaus miesto istorija knygoje atskleidžiama pasakojant apie Vilniaus gyventojų ir juos supusių institucijų, pastatų, daiktų istoriją.
Sukaupta gausi informacija, o jos nesudėtingas dėstymas ir įdomus rašymo stilius patrauks daugelį skaitytojų pasidomėti Vilniaus miesto istorija.
Knyga „Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“ gausiai iliustruota.
Angelė Mičiūnienė „Ką pasakoja Vilniaus gatvės: kelionė po literatūrinį ir kultūrinį Vilnių“
Ši knyga apžvalginis ir informacinis leidinys apie Vilnių, skirtas besidomintiems Vilniaus istorija.
Tadeusz Radjusz, Vytautas Gocentas „Senosios ir naujosios Vilniaus gatvės. 1840-2012“
Vytautas Gocentas, Tadeusz Radjusz.Tema – pavadinimų katalogas.Per tris šimtmečius, kuriuos apima ši knygelė, ne kartą keitėsi santvarkos, Vilniaus valdytojai, tuo pačiu ir miesto gatvių pavadinimai. Leidinyje abėcėlės tvarka pateikti dabartiniai ir senieji Vilniaus gatvių pavadinimai, nurodant gatvių ribas. Knygelė bus puikus kompasas, neleisiantis paklysti miesto gatvių labirintuose ir istorijos vingiuose.
Jurga Raguckaitė, Jurga Vilpišauskaitė „Vilnius 37 °C“
Tai neformalus ir iliustruotas Vilniaus gatvių gidas, kuriame istorinis paveldas susietas su dabarties patirtimi ir subjektyviu autorių požiūriu. Ši knyga vadinasi „Vilnius 37°C“. Yra keletas to priežasčių. Pirmiausia – čia aprašytos trisdešimt septynios gatvės. Skaičius, kurio dėmenų suma galėtų sudaryti tobulą dešimtuką, bet nesudaro. Tie, kas tiki simbolinėmis reikšmėmis, pastebės perskelto ir neišsipildžiusio apvalumo ženklą. Tokį kaip ir ši knyga – neišbaigta ir tai pabrėžianti. Neaprėpianti viso Vilniaus, bet fragmentais siekianti ištraukti jo dvasią ir polėkį.
Albertas Kazlauskas „Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją“
Kurioje gamykloje buvo valstybinės filharmonijos filialas? Kuri Naujamiesčio gatvė nepakeitė pavadinimo nuo XIX a.? Kur Vilniuje rasti vienintelę medinę katalikų bažnyčią? Nuo ko kilo Vilkpėdės vardas? Kodėl Vingio parkas kartais vadinamas seniausia Lietuvos sengire?
Atsakymai į šiuos ir kitus ne mažiau intriguojančius klausimus – naujoje Alberto Kazlausko knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Atgal į periferiją“. Šįkart autorius kviečia susipažinti su Savanorių prospekto pramone, blokiniais Karoliniškių kvartalais, žila Verkių senove, „kolonijine“ Pavilnio praeitimi, menkai pažįstamu kaimyniniu Lentvariu ir dar daugybe kitų objektų, nepatenkančių į tradicinį turistinį taką.
Turinys gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, senais žemėlapiais, iškarpomis iš laikraščių, gamyklų lankstinukų. Knyga sudaryta taip, kad ją būtų galima ne tik skaityti, bet ir naudoti kaip kelionių vadovą – kiekvieno skyriaus pradžioje pateikti 4–7 km ilgio maršrutai, kuriuos išbandę papildysite savo žinias gyvu prisilietimu prie miesto istorijos.
Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus gatvės“
Populiarios knygos „Vilniaus gatvių istorija“ autoriaus, Vilniaus metraštininko A. R. Čaplinskio „Vilniaus gatvės“ – išsamus vardynas kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui. Jame rasite visas Vilniaus gatves, kurių naujausios įvardytos 2000 m. birželio mėn. Čia nurodytos gatvių ribos ir buvusieji pavadinimai, todėl bet kuriuo atveju gatvę susirasti mieste bus nesudėtinga. Be to, pagal dabartinį administracinį miesto padalijimą seniūnijomis knygoje pateikiami 25 žemėlapiai, kuriuose pažymėtos 1165 esamos ir sąrašuose pateikiamos gatvės. Rodyklėje prie gatvės pavadinimo sutrumpintai nurodoma seniūnija.
Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus gatvių istorija. Valdovų kelias, 1 knyga. Rūdninkų gatvė“
Ši knyga – tai gyva istorija. Skaitytojas įtraukiamas į Vilniaus gyvenimo šurmulį nuo pat pirmosios eilutės. Ketverių metų seimo ir Gegužės 3-iosios konstitucijos apibrėžtą tautos identitetą vilniečiams, J. Jasinskio vadovaujamiems, pavyko įteisinti pergale, bet nepavyko priešo apgulties atlaikyti. Ir po pralaimėto sukilimo, caro administracijai griaunant miesto gynybinę sieną ir vartus, gyvenimas vis dėlto kunkuliavo. Šalia sienos ir buvusių vartų, šalia karmelitų vienuolyno kūrėsi, gyveno ir dirbo pačių įvairiausių tautybių ir socialinių sluoksnių vilniečiai, įvairiausių cechų meistrai ir amatininkai. Rūdninkų gatvė visada knibždėte knibždėjo. Valdos buvo perkamos, paveldimos, parduodamos. Remiantis senaisiais dokumentais, visiškai aišku, kad visada buvo prestižo reikalas turėti šioje gatvėje savo valdą, nors išlaikyti ją niekada nebuvo paprasta – pastatai, kaip ir žmonės, reikalauja dėmesio, rūpesčio ir investicijų.
Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus gatvių istorija. Valdovų kelias, 2 knyga. Didžioji gatvė“
Antanas Rimvydas Čaplinska „Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė“
Pilies gatvės istorija užbaigia Vilniaus Senamiesčio gatvių istoriją. Knygoje išsamiai pasakojamos gatvės atsiradimo, kūrimosi, projektavimo, statybos, gyventojų, čia dirbusių žmonių istorijos. Gatvė beveik nepakitusi išstovėjo per šimtmečius ir dabar kaip meno galerija ar istorijos muziejus po atviru dangumi vilioja ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius. Knyga gausiai iliustruota.
Antanas Rimvydas Čaplinskas „Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų,Trakų gatvės“
Antras pataisytas ir papildytas leidimas.
Ši knyga „Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės“ – tai ne tik trijų seniausių Vilniaus gatvių Šv. Jono, Dominikonų ir Trakų istorija nuo pirmųjų dokumentinių paminėjimų iki mūsų dienų, bet ir jose gyvenusių žmonių likimai.
Jau XVI a. Vilnius buvo laikomas pasaulio miestu: G. Van Bruynenas 1581 m. įtraukė jį į pasaulio miestų albumą. Čia gyveno garsiausios Lietuvos didikų giminės – Radvilos, Sapiegos, Pacai, Chodkevičiai, Goštautai, Tyzenhauzai, Tiškevičiai ir kt., kūrė ir dirbo dviejų aukštųjų mokyklų dėstytojai, istorikai, teisininkai, architektai, kalbininkai, taip pat spaustuvininkai, vaistininkai, knygininkai.
Kunigaikščių privilegijomis būdavo skiriami žemės sklypai vienuoliams, namų valdas įsigydavo paprasti vilniečiai. Jie statydinosi ir perstatinėjo namus, istorijos ir gyvenimo verpetuose juos prarasdavo, įsigydavo kiti… Gatvės formavosi ir tokios išliko iki mūsų dienų.
Dailininkas ir iliustracijų sudarytojas Romas Orantas.
Vytautas Lisauskas „Vokiečių gatvė ir gretimos erdvės“
Praeities ir šių dienų vaizda. Vokiečių gatvė ne vieną šimtmetį buvo Vilniaus miesto prekybos centras ir gražiausia miesto gatvė.
Vytautas Lisauskas „Užupis ir gretimos erdvės“
Sudėtingas Vilniaus kraštovaizdis didžiausią įtampą pasiekia ties Neries ir Vilnios santaka. Jei šioje vietoje gamta nebūtų sukūrusi aukštų kalvų, žmonės nebūtų statę pilių, nebūtš ir Vilniaus miesto. Nuo XV amžiaus minimas Užupis. Kai kurie jo pastatai tiesiai kyla iš Vilnios vandenų. Kiti kopia aukštyn.
Vytautas Lisauskas
Semaška Algimantas „Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį…“
Santrauka: Šiame leidinyje galėsite perskaityti net 1000 vietovių aprašymus. Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje abėcėliškai išdėstyti miestų ir rajonų aprašymų anonsai su žemėlapiais, spalvotomis nuotraukomis. Pagrindinėje, antrojoje, knygos dalyje, abėcėlės tvarka išdėstytos aprašomos vietovės. Knygos pabaigoje pateikta Lietuvos istorijos ABC, vietovių aprašymuose minimų įžymių žmonių pavardžių rodyklė ir kitos informacinės rodyklės.
Vytautas Kandrotas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą. TOP 1000 objektų“
„Įdomiausios kelionės po Lietuvą. TOP 1000 objektų“ – tai kompaktiška, sutrumpinta, turistinė kelionių vadovo „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ versija. Šis vadovas – kompaktiško ir patogaus formato turistui skaityti, vartyti ir kuprinėje saugoti. Knygoje atrinkta „TOP 1000“ lankytinų Lietuvos vietų, 530 nuotraukų, kurios padės atpažinti vietoves ir objektus, net 60 paruoštų maršrutų su žymomis žemėlapiuose, objektų GPS koordinatės ir QR kodai su nuorodomis išsamesnei informacijai.
„Įdomiausios kelionės po Lietuvą. TOP 1000 objektų“ – tai paruoštukė įdomiam turistavimui Lietuvoje.
Vladas Drėma „Dingęs Vilnius“
Į leidinį sugulė ne tik vaizdingi, išsamūs autoriaus aprašymai, bet ir sumaniai parinkta iliustracinė medžiaga, atskleidžianti laiko ir žmonių sunaikintus ar pakeistus Vilniaus architektūros paminklus.
Skaitytoją leidinio autorius vedžioja po siauras senamiesčio gatveles ir pilių teritorijas, parodo gynybinę miesto sieną, Lietuvos didikų rezidencijas, pasakoja pastatų istorijas – spalvingu žodžiu piešia didingo miesto panoramą. Apžvelgia ir miesto istoriją, primena nelaimes, niokojusias mūsų sostinę, o remdamasis A. Kirkoru, J. Kraševskiu, J. Franku ir kitais atkuria tikrąją miesto dvasią, seniai nugrimzdusią užmarštin. Spalvotos ir nespalvotos iliustracijos – o jų net 634 – supažindina su įvairių epochų dailininkų palikimu, kuriame išryškėja miesto charakteris, grožis, tradicijos, kultūra, miestelėnų gyvenimas, papročiai.