Japonija – tekančios saulės šalis
Japonija – tekančios saulės šalis
Šio mėnesio rubrikoje #gerokelio – Japonija.
Gal planuojate aplankyti šią tolimą ir įdomią šalį, o gal neseniai grįžote ir mintimis norite vėl nukeliauti į atostogų prisiminimus? Žavitės šio regiono gamta, menu, kultūra, tradicijomis ir norite pažinti giliau? Ieškote įdomių krypčių savo atostogoms? O gal jau lankėtės, tačiau norite grįžti mintimis? Mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus šiuos leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
Japonija dažnai vadinama „Tekančios saulės šalimi“. Iš čia ir kilęs šalies pavadinimas: japoniškai Nippon Koku reiškia „saulės kilmė“. Japonija žinoma visame pasaulyje kaip modernumą ir tradicijas puikiai suderinanti valstybė. Garsi sušiais ir pavasarį žydinčiomis sakuromis. Tai 6852 salų valstybė.
Kviečiame susipažinti su keliais įdomiais faktais apie Japoniją
- 70% Japonijos teritorijos sudaro kalnai. Be to, Japonijoje yra ~200 ugnikalnių.
- Vaikų, vyresnių kaip 15 metų, raštingumas Japonijoje siekia 100%.
- Japonija paruošė 15 Nobelio premijos laureatų chemijos, medicinos ir fizikos srityse.
- Nedarbo lygis Japonijoje mažesnis kaip 4%.
- Japonija sudaryta iš daugiau kaip 6800 salų.
- Žymus Japonijos režisierius Takahi Miike, per paskutinį geriausią kūrybos dešimtmetį, pastatė 50 filmų.
- Japonijoje buvo gyvenama nuo 30000 metų prieš mūsų erą. Būtent šią datą ir nustatė archeologai, radę senovės žmonių pėdsakų.
- Japonijos sostinė Tokijas turi vieną didžiausių žuvies turgų pasaulyje. Jis vadinamas „Tsukidži“. Japonijos žvejai kasdien sugauna daugiau kaip 2000 tonų žuvies.
- Čepsėti ir šliurpti maistą Japonijoje – mandagu, taip parodoma, jog maistas skanus.
- Japonijoje per metus įvyksta apie 1500 žemės drebėjimų.
- Japonijoje gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, vyresnių nei 100 metų .
- Daugelis Japonijos gatvių neturi pavadinimų. Namų numeriai taip pat neturi pastovios sekos, paprasčiausiai suteikiami pagal tai, kada pastatas buvo pastatytas.
- Beisbolas yra vienas iš populiariausių sporto šakų šalyje. Tačiau tautinis sportas yra sumo.
- Japonijoje yra pats mažiausias pasaulyje penkių žingsnių eskalatorius.
- Suši Japonijoje laikomas gatvės maistu.
- Japonijoje atsirado pirmosios kačių ir kitų gyvūnų kavinės, kurios populiarėja ir Lietuvoje.
Andrius Kleiva „Kaip veikia Japonija“
Andrius Kleiva – kadaise buvęs jauniausias Lietuvos tinklaraštininkas, vėliau tapęs technologijų ir politinių aktualijų skiltininku žiniasklaidoje. Šiandien jis – Paryžiaus politinių mokslų instituto studentas, metus gyvenęs Japonijoje. Ten jis filmavosi televizijos laidose, bėgo nuo beždžionių miškuose, dirbo viršvalandžius viename iš Tokijo dangoraižių ir mokėsi kartu su japonais. Andrius ieškojo tokio japoniško gyvenimo, į kokį turistai nedrįsta arba neturi laiko pažiūrėti.
Knyga „Kaip veikia Japonija“ – tuos metus trukusių studijų rezultatas. Tai noras parodyti šalį tiems, kurie niekuomet joje nebuvo, sukurti savotišką kultūrinį, emocinį, politinį ir praktinį vadovą, kurį perskaitę, galėsite pasijusti bent truputėlį priartėję prie šios paslaptingos, tačiau nepaprastai viliojančios šalies. Kalba, darbas, tarptautiniai santykiai, požiūris į užsieniečius, maistas, studijos, šeima, subkultūros – daugybė temų, paverčiančių šią knygą ne tik nepaprastai egzotišku, spalvingu ir patraukliu įvadu į šiuolaikinę Japoniją, bet ir gidu tiems, kurie ruošiasi šią šalį patirti savo kailiu.
Neįmanoma paneigti, kad už tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus gyvenanti ir šimtmečius savo istoriją kūrusi salų šalies bendruomenė yra nuo mūsų nutolusi šviesmečiais. Bet japonai – tokie pat žmonės, ir atėjo laikas pažvelgti jiems į akis.
Dean Engel, Ken Murakami „Prieš jus Japonija“
Vadovas japonų verslui, papročiams ir elgesio taisyklėms pažinti.
Iš anglų kalbos vertė Birutė Brazauskienė
Rasa Žalynaitė „Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje“
Rasa Žalynaitėmokytoja ir keliautoja. Mokytojavimo praktikoje – Assumption mokykla Filipinuose, Valdorfo Vilniuje, kalbos mokyklos Japonijoje. Kelionių maršrutuose – daugiau nei trisdešimt šalių, kai kuriose iš jų kelerių metų gyvenimo patirtis.
„Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje“ – dviejų gyvenimo metų patirtis Japonijoje, asmeniniai pastebėjimai, išgyvenimai, vietinių pasakojimai apie šalį, kultūrą, papročius, tradicijas ir kelionių po kaimynines Azijos šalis įspūdžiai.
Eyewitness Travel Tokyo
Kelionių vadovas po Tokiją anglų kalba.
DK Eyewitness Travel Top 10 Tokyo
Kelionių vadovas po Tokiją anglų kalba.
True to its name, this covers all of Tokyo’s major sights and attractions in easy-to-use top 10 lists that help you plan the vacation that’s right for you.
This newly updated pocket travel guide for Tokyo will lead you straight to the best attractions this city has to offer, from historic temples and shrines to parks and fish markets.
Expert travel writers have fully revised this edition of DK Eyewitness Travel Guide: Top 10 Tokyo.
- Brand-new itineraries help you plan your trip to Japan. • Expanded and far more comprehensive, new laminated pull-out map now includes color-coded design, public transportation maps, and street indexes to make it even easier to use. • Maps of walking routes show you the best ways to maximize your time.
- New Top 10 lists feature off-the-beaten-track ideas, along with standbys like the top attractions, shopping, dining options, and more. • Additional maps marked with sights from the guidebook are shown on inside cover flaps, with selected street index and metro map. • New typography and fresh layout throughout.
You’ll still find DK’s famous full-color photography and museum floor plans, along with just the right amount of coverage of history and culture. A free pull-out map is marked with sights from the guidebook and includes a street index and a metro map.
The perfect pocket-size travel companion: DK Eyewitness Travel Guide: Top 10 Tokyo.
Recommended: For an in-depth guidebook to Tokyo, check out DK Eyewitness Travel Guide: Tokyo, which offers a complete overview of this city; thousands of photographs, illustrations, and maps; and more.
Series Overview: DK Eyewitness Travel Guide Top 10 are handy travel guides that take the work out of planning a trip. Packed with amazing ideas, informative maps, insider tips, and useful advice, DK’s Top 10 guides lead you to the very best your destination has to offer. The pocket size make these the perfect guide to take on vacation. Discover the history, art, architecture, and culture of your destination through Top 10 lists, from the best museums, bars, and sights to the places to avoid. Visit TravelDK.com to learn more.
Eyewitness travel Japan
Kelionių vadovas po Japoniją anglų kalba.
„The DK Eyewitness Travel Guide: Japan“ will lead you straight to the best attractions Japan has to offer, with over 1000 detailed maps of Japan, stunning colour photographs and illustrations. You’ll find detailed background information on the best things to do in Japan region by region; from exploring the bustling streets of Tokyo to climbing Mount Fuji. Packed with cutaways and floor plans of all Japan’s major sights, as well as 3D aerial views of stunning shrines and street-by-street maps of Japan’s most exciting neighbourhoods. Fully updated and expanded, features include everything from a visual guide to Japan’s traditional arts and crafts, to Japan’s amazing history and cuisine. „The DK Eyewitness Travel Guide: Japan“ includes a comprehensive list of hotel reviews, recommended restaurants and first-class tips for shopping and entertainment, whatever your budget. Don’t miss a thing with the „DK Eyewitness Guide to Japan“.
Nesvarbu, ar norite pamatyti vyšnių žiedus Kiote, ar greitkeliu keliauti per kaimą „shinkansen“ laive, ar apsipirkti, kol užsuksite į futuristinę „Shibuya“, jūsų „DK Eyewitness“ kelionių vadovas įsitikins, kad patiriate viską, ką gali pasiūlyti Japonija.
Japonija yra kontrastų šalis – pagalvokite apie ramius zen sodus ir taikias pagodas, neoniškai apšviestus miestus ir robotų restoranus. Mūsų kasmet atnaujinamas vadovas atgaivina šalį ir parveža jus ten, kaip niekas kitas kelionių vadovas, su ekspertų vadovaujamomis įžvalgomis ir patarimais, išsamiu visų privalomų pamatyti objektų suskirstymu, nuotraukomis beveik kiekviename puslapyje ir mūsų bei mūsų rankomis pieštomis nuotraukomis. iliustracijas, kurios jus supa šalies ikoniškuose pastatuose ir rajonuose.
Violeta Devėnaitė „Japonų kalba“
„Japonų kalba I“ – pirmasis japonų kalbos vadovėlis lietuvių kalba. Jis parengtas orientuojantis į aukštųjų mokyklų studentus, tačiau tinkamas ir mokytis savarankiškai. Daug dėmesio skiriama kasdienių temų žodynui formuoti, pateikiamos ir paaiškinamos gramatinės struktūros, leidžiančios formuluoti tipinius atitinkamos temos sakinius.
Nors svarbiausias akcentas – kalbėjimo įgūdžių (įskaitant klausimų supratimą iš klausos) formavimas, vadovėlyje užtektinai ir skaitymo, ir rašymo pratimų. Įsisavinus pateiktą medžiagą bus pasiektas A1 (ar jį atitinkantis JLPT N5) lygis.
Francesc Miralles, Hector Garcia „Ikigai. Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptys“
Ikigai – tai su dideliu polėkiu daryti tai, kas teikia pasitenkinimą, džiaugsmą ir suteikia gyvenimui prasmės.
Anot japonų, visi turime savo ikigai – tikslą, dėl ko gyvename. Kai kurie jį jau atradę, kiti turi jį kažkur giliai ir savo ikigai dar tebeieško. Okinavoje, Japonijos saloje, gyvena daugiausia ilgaamžių pasaulyje. Héctoras García (Kirai) ir Francescas Mirralesas Ogimio miestelyje apklausė daugybę vyresnio amžiaus japonų, domėjosi, su džiaugsmo kupina širdimi ir kas lemia šimtamečių japonų neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą.
Susipažinkite su japonų gyvenimo filosofijos paslaptimis:
Kaip suvokti ir atrasti savo ikigai.
Kas suteikia prasmės nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą?
Kaip palaikyti sveiką sielą, protą, kūną?
Tik būdamas užsiėmęs trokši gyventi amžinai.
Japonų patarlė
Iš ispanų kalbos vertė Eglė Naujokaitytė
Haruki Murakami „Komandoro nužudymas I“
Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.
Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.“
Wall Street Journal
„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.“
Washington Post
„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.“
San Francisco Chronicle
Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.
Vertė Gabija Enciūtė
Haruki Murakami „Komandoro nužudymas II“
Haruki Murakami romane „Komandoro nužudymas II“ ir toliau skaitytoją nardina į hipnotizuojantį, sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
Vertė Gabija Enciūtė
Haruki Murakami „Norvegų giria“
Šis romanas Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus Haruki Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“. „Norvegų giria“ nuo kitų Murakami romanų skiriasi realistinėmis pasakojimo intonacijomis: Toru Vatanabė mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje. Tada iš gyvenimo pasitraukė jo geriausias draugas Kidzukis, o Naoko tapo svarbiausiu žmogumi jo gyvenime, į kurį veržte įsiveržė ir Midori.
Tą naktį, kai mirė Kidzukis, aš praradau gebėjimą taip paprastai suvokti mirtį (ir gyvenimą). Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.
„Norvegų girioje“ persipina meilės ir savižudybės istorijų gijos. Skaitytoją užliejanti Toru gyvenimo tėkmė – rami lyg upė ir gili it giria.
„Matyt, autoriui toks romano įvardijimas reiškė ne vien „The Beatles“ dainos pavadinimą ir ne vien egzotiško šiaurės krašto florą. Kadangi Vatanabė – studentas, neblogai susipažinęs su Europos literatūra, nežinoti Dantės jis negalėtų. Tamsi ir gūdi giria Dantei reiškia kelią į pragarą, o gūdumoje sutikti trys žvėrys įkūnija giliausias žmogaus ydas. Galbūt ir tamsiąja „Norvegų giria“ einama ta pačia kryptimi, ir tie patys žvėrys seka karštomis pėdomis?..“
Renata Šerelytė, 7 meno dienos
Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe‘s, J. L. Borgeso, G. G. Marquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.
Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo noveles yra pamėgę kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.
Vertė: Jūratė Nauronaitė
Jun’ichiro Tanizaki „Raktas“
Japonų rašytojo Jun‘ichiro Tanizaki romanas – dienoraštis, kuriame atvirai, be jokių tabu, kalbama apie šeimos santykius, aistras, vidinę psichologinę įtampą, seksą.
Tanizaki herojai kupini erotinių troškimų, bet pasąmonėje yra tebevaldomi senų papročių ir tradicinio auklėjimo. Ikuko – fatališka moteris, joje nerimsta dvilypė deivės ir piktosios dvasios prigimtis. „Raktas“ – tikrai nėra eilinis meilės romanas.
Vertė: Milda Dyke
Keigo Higashino „Įtariamojo X pasiaukojimas“
Šiuolaikinio Tokijo džiunglės ir genialaus matematiko iššūkis geriausiam Tokijo tyrėjui. „Įtariamojo X pasiaukojimas“ – tai japoniškas detektyvas, priversiantis kaip reikiant padirbėti pilkąsias ląsteles ir suintriguosiantis pažvelgti į Tokijo užkaborius ir ne itin pažįstamą japonų kasdienybę.
Pakeitusi darbą ir persikrausčiusi į naują butą, Jasuko džiaugiasi ramiu gyvenimu: darbas priešpiečių parduotuvėje einasi sklandžiai, santykiai su paaugle dukra Misuko nekelia bėdų, o ilgą laiką persekiojęs buvęs vyras, atrodo, bus palikęs jas ramybėje. Tačiau kai ji patiki jį dingus visiems laikams, buvęs vyras vėl išdygsta prie namų durų. Jasuko gyvenimo ramybė subyra į šipulius.
Išsiaiškinti šiurpios dienos įvykius patikima geriausiam Tokijo tyrėjui Kusanagiui. Logika jam diktuoja įtikimą įvykių grandinę. Bet visi įtariamieji pateikia tvirtus alibi ir versijos viena po kitos atkrinta. Kusanagiui tenka pripažinti, kad šįkart susidūrė su painiausia ir paslaptingiausia byla, kokią tik jam kada nors teko tirti. Jis nujaučia, kad lemtingos dienos mįsles užminė paslaptingas genijus ir jas įminti įstengs tik toks pat genialus protas.
Žūtbūtinėje kovoje susiremia du genialūs protai. Ar pavyks detektyvui įminti paslaptingojo priešininko užmintas mįsles?
Psichologinis detektyvas, parašytas bene populiariausio šiuolaikinio Japonijos detektyvų rašytojo Keigo Higashino (Keigo Higašino), stebina tikslumu, geležine logika, itin įtaigiais psichologiniais veikėjų paveikslais ir verčia permąstyti pasitikėjimo ir pasiaukojimo sąvokas. Knyga Japonijoje sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų pripažinimo, buvo apdovanota visomis svarbiausiomis Japonijos premijomis, skiriamomis už detektyvinę literatūrą.
„Detektyviniame romane „Įtariamojo X pasiaukojimas“ Keigo Higashino neria intelektualaus žaidimo tinklą, kuriame tariama tiesa, regis, tėra priemonė, klystkeliais nuvedanti ir bylos tyrėjus, ir knygos skaitytojus. Atomazga tokia netikėta ir išradinga, kad vargu ar kas nors ją galėtų nuspėti. Sumanūs, labai sumanūs veikėjai.“
Rašytoja Jaqueline Winspear
„Įtariamojo X pasiaukojimas“ ne tik plėtoja įtraukiančią ir geriausiems klasikiniams detektyvams būdingą intrigą – mįslė mįslėje, už posūkio vėl posūkis, bet pasižymi ir šiuolaikiškumu. Tai nuostabus, naujas požiūris į klasikiniuose detektyvuose vaizduojamą kovą tarp vienas kito vertų intelektualių priešininkų, tinkama dozė įtampos, greičio, psichologinių scenų ir nuoširdumo.“
Jan Burke, rašytoja
Keigo Higashino (Keigo Higašino) – vienas populiariausių ir dažniausiai verčiamų šiuolaikinių Japonijos rašytojų. Jis apdovanotas visomis svarbiausiomis Japonijos premijomis, skiriamomis už detektyvinę literatūrą. Rašytojas gimė Osakoje, šiuo metu gyvena Tokijuje.
Iš japonų k. vertė Jurgita Polonskaitė
Shusaku Endo „Tyla“
Shusaku Endo (1923 –1996) – garsiausias XX a. japonų rašytojas, o jo pirmą kartą lietuviškai išleidžiamas romanas Tyla, atskleidžiantis uždangą į unikalų Japonijos istorijos tarpsnį, laikomas literatūros šedevru.
XVII a. Japonija. Negausios krikščionių bendruomenės persekiojimas pasiekė apogėjų. Į šią prieštaravimų draskomą šalį slapta atvyksta du portugalai kunigai. Jų užduotis – vėl suburti draugėn pasklidusius tikinčiuosius, o svarbiausia – sužinoti tiesą apie vieną dingusį misionierių, kuris, pasak gandų, išsižadėjo tikėjimo. Pagrindiniam šio romano veikėjui Sebastianui Rodrigsui teks atsakyti į kertinį klausimą: kaip gyventi, kai Dievas tyli?
Itto Jinnai „Nature is Love, Nature is Life“
Gamta yra Meilė. Gamta yra Gyvenimas. 552 meno kūrinių galia pamatyti šiame nuostabiame albume. Knygos išleista Tokijuje anglų kalba.
Kęstutis Ptakauskas „Ryto rasos sodas“
Kęstutis Ptakauskas – pasaulyje pripažintas japoniškų sodų kūrėjas ir menininkas, kurio darbai įvertinti daugybėje šalių: Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitur. Kęstutis pelnytai vadinamas bonsų – mažųjų dekoratyvinių medelių – meistru, pasaulinio lygio bonsų instruktoriumi. Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose jis savo darbais Lietuvos vardą garsina ne tik Europoje ar Azijoje, bet ir visame pasaulyje. Jo kraityje platininis apdovanojimas, ne vienas medalis, aukščiausio lygio įvertinimai ir diplomai. Kęstutis rengia aukščiausio lygio bonsų parodas, Japonijos menų ir kultūros festivalius.
Knygoje „Ryto rasos sodas. Japoniška kultūra, dzeno sodai, arbatos ceremonija ir tradicijos, bonsų estetika ir menas“ pristatoma japoniška kultūra, supažindinama su sausaisiais dzeno sodais, arbatos ceremonija ir tradicijomis, bonsų estetika bei menu. Remdamasis asmenine patirtimi, autorius dalijasi savo atradimais, pasakoja apie Tekančios Saulės šalies sodų kultūrą ir filosofiją, kurią pritaikė kurdamas savo Ryto rasos sodą Lietuvoje.
Knygoje rasite arbatos namelių, žibintų, tiltelių aprašymų, sužinosite, kodėl kuriant japoniškus sodus toks svarbus sezoniškumas, galėsite pasigrožėti Kioto imperatoriškojo sodo vaizdais. Taip pat joje pateikiama patarimų, kaip mažoje erdvėje susikurti savo sodą.
Knyga „Ryto rasos sodas. Japoniška kultūra, dzeno sodai, arbatos ceremonija ir tradicijos, bonsų estetika ir menas“ gausiai iliustruota spalvotomis asmeninio autoriaus archyvo nuotraukomis.
Olga Gruzinceva „Viskas apie Sašiko siuvinėjimą“
Sužinokite viską apie pasaulį užkariaujantį japonišką siuvinėjimo būdą, kuriuo lengvai papuošite ne tik drabužius, aksesuarus, bet ir interjerą!
Tradicinis japonų sašiko siuvinėjimo menas skaičiuoja ne vieną tūkstantmetį. Senovės Japonijoje žmonės tikėjo, kad išsiuvinėti raštai atbaido piktąsias dvasias ir pritraukia sėkmę bei turtus. Sašiko siuvinėjimas turėjo ir praktinį pritaikymą: leido nuo viso pasaulio atskirtiems japonams persiuvinėti susidėvėjusius drabužius, nes nauji audiniai būdavo itin brangūs.
Mūsų laikais šis menas – tai savotiška meditacija, primenanti arbatos gėrimo ceremoniją. Sašiko technika moko kantrybės ir pastovumo, leidžia atsisakyti tuštybės ir susikoncentruoti ties amžinomis vertybėmis. Sašiko enciklopedijoje – viskas apie šią originalią meno formą:
- senojo japonų siuvinėjimo paslaptys
- reikalingų medžiagų ir priemonių aprašymai
- rašto kūrimo subtilybės
- daugybė siuvinių ir dovanų idėjų
- patarimai kuriant ypatingą rytietišką stilių
Ihara Saikaku „Penkios meilę pamilusios moterys“
Knygos herojės – penkios ryžtingos moterys – ne prabangios linksmybės kvartalų gražuolės, jų gyvenimą lemia aistringos meilės troškulys, dėl kurio paminama garbė ir nublanksta baimė: viena ryžtasi padegti miestą, kita dėl savo meilės objekto drįsta rungtis su šio pamylėtais dailiais jaunuoliais.
Nors už neteisėtus meilės nuotykius herojėms gresia mirties bausmė ar tremtis į vienuolyną, jos mielai užmoka už meilę gyvybe, o į vienuolyną žengia tam, kad toliau mylėtų. Penkios meilę pamilusios moterys (1686) išsyk tapo bestseleriu Edo Japonijoje, kurioje virė naujas turtingų miestelėnų gyvenimas.
Iš anglų kalbos vertė Milda Dyke ir Irena Jomantienė.
Kobo Abe „Moteris smėlynuose“
Vienišas mokytojas, entomologas mėgėjas Nikis Džiumpėjus per atostogas vyksta į atokų pajūrio kaimą ir kopose ieško neatrastos rūšies vabalo savo kolekcijai papildyti. Praleidžia autobusą namo, tad nakvoja kaime, pas vietinę moterį, smėlio nuniokotoje troboje smėlio duobės. Kitą rytą keliautojas neberanda kopėčių, kuriomis galėtų išlipti iš duobės dugno. Nuo tos dienos jis atsiduoda sizifiškam darbui: kasa smėlį, taip užsidirba gurkšnį vandens tam, kad toliau kastų – taip mėgindamas pasprukt iš beprasmybės gniaužtų jis kovoja su smėlio malūnais ir nuožmia aistra moteriai smėlynuose.
Kobo Abe’s (1924–1993) japonų rašytojo avangardisto romanas Moteris smėlynuose pasirodė 1962 m. Netrukus buvo išverstas į 20 kalbų, pagal jį režisierius Hiroshi Teshigahara pastatė kino filmą, kurį 1964 m. Kanų kino festivalyje pripažino kino meistrai. Literatūros dykynėse Kobo Abe’s romanas Moteris smėlynuose laikomas kafkiškos, beketiškos tradicijos, netgi Poe poetikos, tęsėju.
Vertė Kęstutis Šidiškis
Mineko Iwasaki „Geišos gyvenimas“
Per tris šimtus metų iki šiol nė viena kariukajaus moteris neišdrįso viešai papasakoti apie savo gyvenimą.
„Daug kas sako, kad buvau geriausia savo kartos geiša, – rašo Mineko Ivasaki. – Bet toks gyvenimas per daug varžė, negalėjau toliau taip gyventi. Galiausiai turėjau jo atsisakyti.“
Nuo penkerių metų ji buvo mokoma tapti geiša, gyventi Kioto Gion Kobaus rajone kartu su kitomis tradicinės japonų kultūros atstovėmis ir puoselėti senuosius japonų linksminimosi papročius. Talentinga moteris tapo tarptautiniu japonų kultūros simboliu. Ja žavėjosi karaliai, princai, karo didvyriai ir turtingi valdžios vyrai. Bet ir tapusi viena iš labiausiai vertinamų geišų Japonijos istorijoje Ivasaki norėjo daugiau – savo gyvenimo. Dvidešimt devynerių pasitraukusi iš darbo ji pagaliau stojo į naujo gyvenimo kelią.
„Geišos gyvenimas“ yra jos istorija, kartais kelianti liūdesį, kartais verčianti žavėtis, bet visada tikra.
Iš anglų kalbos vertė Dalė Indrė Jakutienė
Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas. Japonų menas tvarkytis“
Naudodamiesi Marie Kondo (KonMari) metodu, aprašomu knygoje, susikurkite jaukius namus kartą ir visiems laikams!
Fengšui filosofija moko, kaip gyventi darnoje su savo prigimtimi. Savo tvarkymo metodu siekiu to paties. Mano įsitikinimu, tikrasis tvarkymo tikslas yra gyventi kuo įmanoma natūraliau. <…> Manau, kad turėti tik tai, kas mums patinka ir ko tikrai reikia, yra pati natūraliausia žmogaus būklė.
Svarbiausia išrūšiuoti ir atrinkti daiktus, kurie jums teikia džiaugsmą, o kurie tik užima vietą namuose. Susitvarkę namų erdvę pagal KonMari patarimus, pajusite, kaip jūsų gyvenime atsirado daugiau erdvės asmeniniam tobulėjimui, pomėgiams, kad jaučiatės laimingesni ir lengvesni. Namų erdvės tvarka, pasirodo, susijusi ir su santykiais su artimaisiais, praeitimi, o labiausiai, žinoma, su pačiu savimi.
Svarstydami, ką pasilikti, klauskite savo širdies; svarstydami, ką kur padėti, klauskite savo namų.
Vertė Lina Černiauskaitė
Banana Yoshimoto „Virtuvė“
„Virtuvė“ – išskirtinį pripažinimą ir prestižiškiausius literatūrinius apdovanojimus pelnęs romanas.Jis tapo savotišku langu, atspindinčiu senųjų tradicijų ir šiuolaikinio pasaulio vaizdą. Bananos Yoshimoto ir Harukio Murakamio knygos tapo ilgai lauktu permainų gūsiu japonų literatūroje.
Pati svarbiausia Mikagei vieta – virtuvė. Čia gaminamas maistas, čia ji jaučiasi saugi. Virtuvėje valgoma, šnekamasi, geriama arbata… ir ne taip slegia vienišumas.
Mirus senelei Mikagė susipažįsta su Juičiu – jaunu vaikinu, dirbančiu senolės pamėgtoje gėlių krautuvėlėje. Mikagė sutinka kuriam laikui apsistoti pas jį ir savaip pasaulį suvokiančią įstabaus grožio jo motiną Eriko.
Jaukioje virtuvėje užsimezga šilta draugystė ir nejučiomis ima tirpti abu jaunuolius taip slegianti vienatvė.
Banana Yoshimoto (Banana Jošimoto) gimė Tokijuje, garsaus senosios kartos kritiko ir poeto šeimoje. Baigusi literatūros studijas ji parašė „Virtuvę“, apdovanotą Kaien jaunųjų rašytojų premija ir Kiokos Idzumi literatūrine premija. Bananos Yoshimoto kūriniai tapo pripažinti ir užsienyje, parduoti daugiau nei šeši milijonai jos knygų egzempliorių.
Iš japonų kalbos vertė Indrė Baronina
Šimto japonų poetų eilės
Klasikinės japonų poezijos waka antologijoje tekstai pateikiami trejopai: originalo kalba, tarptautine rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis ir lietuviškai. Rinkinyje sudėti garsiausių VIII–XIII a. Japonijos poetų – imperatorių, ministrų, diplomatų, šventikų ir beveik nežinomų kūrėjų poetiniai tekstai, atskleidžiantys viduramžių Japonijos estetines pažiūras, rafinuotus imperatoriaus dvaro papročius, nepakartojamą gamtos grožį ir poetinio teksto paprastumą. Šie eilėraščiai buvo mėgstami visais amžiais, jų tekstai perkelti į kortų žaidimą (uta garuta), populiarų iki šiol.
Tai ketvirta knyga, Vytauto Dumčiaus išversta iš japonų kalbos.
Iš japonų kalbos vertė Vytautas Dumčius
Erin Niimi Longhurst „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“
Tolima ir nepažini Tekančios Saulės šalis žavi visus egzotiškumu, neįprastais papročiais, sveiku maistu ir gyventojų ilgaamžiškumu. Atrodo, esama kažkokios magiškos gyvenimo paslapties, leidžiančios šios šalies žmonėms mėgautis kiekviena akimirka ir džiaugtis gyvenimo pilnatve. Knygoje „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“ japonų kilmės rašytoja Erin Niimi Longhurst bando surasti tokio gyvenimo receptą.
Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), jogos ir kitos technikos susilaukia itin didelio vakariečių susidomėjimo. Šiandien dažnas renkasi tokį gyvenimo būdą, kuris leidžia sulėtinti tempą ir rasti laiko mėgstamiems dalykams. Kita vertus, neturi būti žlugdomas mūsų produktyvumas ir kūrybiškumas. Ieškant laimingo gyvenimo istorijų, žvilgsnis krypsta už Vakarų pasaulio, gyvenančio chaotišku tempu, ribų ir atrandamos nepažintos šalys bei jų kultūra. Japonija – viena iš jų.
Autorė Erin Niimi Longhurst klausia, kokie papročiai ir tradicijos daro Japoniją išskirtine šalimi. Skaitytojai susipažins, kas yra ikigai (tikslas) ir kaip neprarasti entuziazmo kasdieninio gyvenimo įtampoje. Japoniško gyvenimo išskirtinumą pabrėžia jų išskirtinė kaligrafija, įvairios gerbūvio kūrimo praktikos, tokios kaip ikebana arba gėlių kompozicijos teorija. Šios šalies arbatos gėrimo tradicijos ne mažiau žinomos pasaulyje nei britiškoji popietės arbatėlė, o požiūris į maistą leidžia mėgautis gera sveikata net ir sulaukus garbaus amžiaus.
Knygoje „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“ atskleidžiama, kaip japonų filosofija, tradicijos ir menas padeda susikurti gyvenimo pilnatvę. Autorė pataria, kaip šio japonizmo akcentus galime perkelti į savo kasdienybę ir praturtinti ją netikėtais įspūdžiais. Pažvelkite į savo gyvenimą per wabi-sabi (gyvenimo laikinumo) prizmę, sukurkite vienovės pojūtį tarsi atlikdami kintsugi (sudužusios keramikos klijavimas auksu) ir keiskitės pasitelkę kaizen (įpročio formavimo technika). Tai padės padaryti ši knyga, kurią galima laikyti japoniško gyvenimo būdo vadovėliu.
Japonijoje gimusi ir augusi Erin Niimi Longhurst subrendo šioje kultūroje ir teigia norinti su jos savitumu supažindinti platesnį skaitytojų ratą. Šiuo metu Londone gyvenanti autorė rašo gyvenimo būdo tinklaraštį ir dirba komunikacijos bei socialinių tinklų srityje. Mergina taip pat užsiima labdaringa veikla bei yra socialinė aktyvistė. Dabar didžiausia jos aistra – maistas, todėl laimėjusi keletą konkursų, Erin Niimu Longhurst dabar mokosi kulinarijos paslapčių.
„Kokia tavo priežastis gyventi? Kas motyvuoja tave kasdien ryte šokti iš lovos ir priverčia tave veikti? Siek balanso, teik prioritetą tam, ką mėgsti daryti ir rask laiko pasirūpinti savimi“, – pataria Erin Niimu Longhurst.
Vertė Agnė Puzauskaitė
Aurelijus Zykas „Japonijos spalvos ir skoniai“
Knyga pristato nuostabų, įvairiapusį ir turtingą Japonijos kultūrinį paveldą, žmones, gyvenimo būdą. Remdamasis asmenine patirtimi, autorius su nostalgija ir humoru pasakoja apie savo gyvenimą dviejuose skirtinguose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Tarp skyrių įterpiamos lyriškos tekstinės miniatiūros, inspiruotos japoniškos kultūros aspektų, taip pat pateikiami nuotaikingi japoniškų patiekalų aprašymai.
„Japonijos spalvos ir skoniai“ – vienas iš nedaugelio lietuvių autorių leidžiamų kūrinių apie Japoniją. Gausiai iliustruotas spalvotomis nuotraukomis, turtingas pasakojimų leidinys nepaliks abejingų skaitytojų. Knygoje susipažinsite su UNESCO globojamais pasaulio paveldo objektais.
CD Japan – Anthology of Japanese Music
2005 metais išleistas CD, kuriame skamba japonų folkloro muzika:
- A Mindful Journey From Hakone To Tokyo
- Spring Flowers In Kyoto
- Autumn In Ritsurin Park
- Walking In Ryoan-Ji Garden
- Sorrow For Keiko
- Bizen Yaki Porcelain
- A Meditation In Segaku Ji Temple
- Monogatori For A Romantic Girl
- Delicate Colours Of Lotus Flower
- Autumn Song In Okayama
- Dreams Of A Japanese Woman
- A Ballad In The Tsukiji Market
- Meiji’s Iris
Zulal Ayture-Scheele „Origamis. Popieriaus lankstiniai dideliems ir mažiems“
Origamis – tai japonų popieriaus lankstymo menas, kurio tradicijos siekia beveik tkstantį metų. Jo šaknys – Japonijos imperatorių rūmai.
Knygoje paprastai ir suprantamai mokoma apie popieriaus lankstymo meno. Visi įvairių figūrų lankstymo darbo žingsniai nuodugniai paaiškinami ir iliustruojami nuotraukomis. Pasinaudojant septyniomis pagrindinėmis formomis, galima išlankstyti, pavyzdžiui, tokias figūras: dramblį, auksinę žuvelę, Kalėdų Senelį, Kalėdų eglutę, rožę, kupranugarį ir pan.
J. Paulionytė „Susipažinkite – origamis“
Knygoje aprašoma japonų liaudies meno – origamio istorija bei tradicijos, pabrėžiamas lankstinių originalumas bei aukštas meninis lygis.
Gausiai iliustruota pavyzdžiais. Knygoje medžiaga grupuojama pagal vaikų amžių, nurodoma pedagoginio pritaikymo metodika. Gausu patarimų ir užduočių savarankiškam kūrybiniam darbui.
Yukio Mishima „Auksinė šventykla“
Japonų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą.
Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe – Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus…
1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių.
Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ – tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių.
Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą.
Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo – padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla.
Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.
„Mishima iš griuvėsių prikelia Kijotą, lygumas ir kalnus, vienuolynus, šventyklą ir ją suprantį miestą – kaip kadaise Viktoro Hugo pasakojimas apie Notre Dame katedrą prikėlė Paryžių.“
The Nation
Iš japonų kalbos vertė Dagija Kugevičiūtė
Antanas Andrijauskas „Rytų Azijos tradicinė estetika ir meno teorija, 2-oji knyga“
Monografija yra trilogijos „Estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija: Rytai-Vakarai“, skirtos visuotinės estetikos, meno filosofijos ir meno teorijos idėjų analizei, antroji knyga. Šį veikalą galima traktuoti kaip daugiau nei tris dešimtmečius jo autoriaus darytų komparatyvistinių Rytų Azijos tradicinės estetinės minties ir meno teorijos tyrinėjimų konceptualią sintezę. Tai tarpdalykinis humanitarinės krypties veikalas, aprėpiantis visus pagrindinius kinų ir japonų tradicinės estetikos ir meno teorijos raidos etapus plačioje lyginamosios analizės perspektyvoje.
Monografijos adresatas yra dvejopas: profesionalioji akademinė auditorija ir visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija, menininkai. Ji gali būti naudinga aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams, kultūros darbuotojams, visiems, besidomintiems aktualiomis humanistikos, kultūros, estetikos ir meno istorijos problemomis. estetikos ir meno filosofijos istorijos tyrinėjimo rezultatus.
DVD „Lėlės“
2002-aisiais metais garsusis japonų režisierius Takeshi Kitano pristatė savo filmą „Lėlės“. Kūrinys sulaukė teigiamų atgarsių prestižiniuose kino festivaliuose bei viename iš jų pelnė apdovanojimą už geriausią kinematografiją. Taip pat, garsaus dizainerio Yohji Yamamoto specialiai kurti kostiumai, atkreipė siurrealizmo mėgėjų dėmesį.
Filmas „Lėlės“, tai kitoks Takeshi Kitano amplua, kuriame jis atsisakė įprastų vyriškų veiksmo ir smurto scenų, vietoj jų sukūrė epą apie pražūtingą meilę. Įkvėptas Bunraku (tradicinė japonų lėlių teatro forma), kuriuo trumpu pasirodymu iliustruojama pirma scena, filmas pasakoja tris skirtingas įsimylėjėlių istorijas.