Islandija – ledo ir ugnikalnių žemė
Islandija – ledo ir ugnikalnių žemė
Tad ir mėnesio rubrikoje #gerokelio kviečiame susipažinti su viena iš Šiaurės šalių – Islandija!
Gal planuojate aplankyti šią įstabią šalį, o gal neseniai grįžote? Žavitės pritrenkiančia šio regiono gamta, menu, kultūra, tradicijomis ir norite pažinti giliau? Ieškote įdomių krypčių savo atostogoms? O gal jau lankėtės, tačiau norite grįžti mintimis? Mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus šiuos leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
- Net 62,2% Islandijos ploto yra netinkamas gyventi. Šiuos plotus sudaro ledynai, kalnų dykumos ir lavos laukai.
- Tik šiek tiek daugiau nei 1% Islandijos ploto naudojama žemės ūkiui (augalininkystei) ir net 20% ganykloms.
- Aukščiausia viršūnė Islandijoje yra Hvannadalshnjukur (2110 metrų).
- Vatnajokull ledynas yra didžiausias ne tik Islandijoje, bet ir visoje Europoje. Šio ledyno storis siekia daugiau kaip 1 km.
- Islandai įsitikinę, kad pirmasis žmogus apsilankęs Šiaurės Amerikos žemyne yra Islandas „the lucky“ Eriksson. Jis tai padarė 500 metų anksčiau nei Kolumbas;
- Trumpiausia diena Islandijos sostinėje Reikjavike trunka 4 valandas ir 18 minučių. Saulė pateka 11.22 val. ir leidžiasi 15.30 val. Trumpiausia diena Akureyri mieste trunka 3 val. ir 4 min.
- Per paskutinius 100 metų Islandijoje įvyko daugiau nei 35 ugnikalnių išsiveržimai.
- Islandija – antra pagal dydį sala Europoje, jos plotas – 103 000 kv. km.
- Islandijoje gyvena dvigubai daugiau avių nei žmonių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad net trigubai.
- Islandija turi net 13 Kalėdų senelių, kuriuos vadina „Yule-lads“. Per Kalėdas vaikai kojinėse randa saldainių ar dovanų, bet jei buvo blogi – raukšlėtą, sudžiūvusią bulvę.
- Islandų kalba yra vienintelė kalba Europoje, kuri nenaudoja tarptautinių žodžių „kompiuteris“, „televizija“, „telefonas“ ir kt. žodžių. Pvz.: „televizija“ islandų kalba yra „sjonvarp“.
- Islandija yra rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje, vidutiniškai 3 žmonės kvadratiniame kilometre.
- Daugiau nei 50 procentų Islandijos gyventojų gyvena šalies sostinėje, 180 000 žmonių.
Pristatome knygas, filmus ar muzikos įrašus leisiančius susipažinti su šia ledo ir ugnies šalimi.
Björk – „Homogenic“ (CD)
Islandijos dainininkės-dainų kūrėjos, kompozitorės, aktorės ir muzikos prodiuserės Björk Guðmundsdóttir elektroninės muzikos garso įrašas.
Björk – „Greatest Hits“ (CD)
CD kuriame girdėsite populiariausius dainininkės kūrinius:
- Pagan Poetry
- Big Time Sensuality (The Fluke Minimix)
- Venus As A Boy
- Hunter
- Hidden Place
- Isobel
- Play Dead
- Possibly Maybe
- It’s In Our Hands.
Skárren Ekkert „Ein“ (CD)
1997 metais išleistas albumas, kuriame skamba islandų liaudies muzika.
- Upphaf
- Millispil
- Fífl 1
- Sola
- Fífl 2
- Ein
- Endir
DK Eyewitness Top 10 Iceland (DK Eyewitness Top 10 Islandija: 2020 m.)
Kišeninis kelionių vadovas
Įspūdingi, jausmingi ir laukiniai – nuostabūs Islandijos fiordai, rūkstantys ugnikalniai, griausmingi kriokliai ir kunkuliuojantys geizeriai nepaliauja patraukti vaizduotės savo neapdorotu grožiu ir tvirtu spindesiu. Jūsų „DK Eyewitness Top Ten“ kelionių vadovas užtikrina, kad „Ugnies ir ledo žemėje“ susirasite visiškai lengvai.
Lengva sekti maršrutus, puikiai tinka vienos dienos išvykoms, savaitgaliui ar savaitei.
„DK Eyewitness Top 10“ yra JK mėgstamiausi kišeniniai gidai, kurie nuo 2002 m. padeda keliautojams išnaudoti visas pertraukas.
Edmundas Statkauskas „Pažink Islandiją“
Edmundo Statkausko „Pažink Islandiją“ – knyga apie šalį, kurioje vis dar veržiasi ugnikalniai, šėlsta stiprūs vėjai ir danguje švyti nuostabaus grožio šiaurės pašvaistės.
Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje skaitytojas supažindinamas su Islandijos valstybe, jos istorija, kutūra, tradicijomis ir papročiais. Islandijos atradimas bei apgyvendinimas, tradicinis vietinių gyventojų maistas, šventės, kalba ir istorija – visa tai pirmoje knygos dalyje.
Antroje dalyje – daugiau nuotraukų nei teksto, nes Islandijos grožio ir išskirtinumo vien tekstu atskleisti neįmanoma. Tirpstantys ledynai ir ledkalnių lagūnos, vis dar aktyvūs ugnikalniai ir karštosios versmės, galingi kriokliai ir nuolat besiveržiantys verdančio vandens geizeriai – visa tai aprašyta ir iliustruota stulbinamomis nuotraukomis.
Trečioje knygos dalyje rasite Edmundo Statkausko praktinius patarimus keliautojams. Ši dalis aktuali visiems, besiruošiantiems aplankyti Islandiją.
Oddny Eir Ævarsdottir „Virsmas“
Islandų rašytojos Oddny Eir (g. 1972) knyga „Virsmas“ – daugybę apdovanojimų pelnęs kūrinys, tarp jų ir Europos Sąjungos literatūros premiją, parašytas dienoraščio forma, kuriame laikas skaičiuojamas ne dienomis ar savaitėmis, o įprasminamas remiantis metų virsmu, paženklinamas svarbiausiomis metų šventėmis, gamtos reiškiniais, šventųjų dienų minėjimu, galiausiai – svarbių įvykių įamžinimu. Tai daug autobiografinių bruožų turintis kūrinys, pasakojantis apie jaunos moters savęs ir savo vietos šioje Žemėje paieškas, siekiant įprasminti savo buvimą, išsaugoti tradicijas ir tuo pačiu kurti savo gyvenimą, savo ateitį.
Pasakotoja keliauja po Islandiją, Europą, lankosi muziejuose, žymių žmonių namuose, gėrisi gamtos stebuklais ir semiasi įkvėpimo savo kūrybai, gyvenimui. Šią knygą galima perskaityti skirtingai: tai ir meilės istorija, pasakojanti apie pagrindinės veikėjo ir jos mylimojo (Paukščio) santykių raidą, šeimos kūrimą; tai ir šeimos santykius atskleidžianti istorija, kurioje jautriai aprašomas pasakotojos ir jos brolio (Apuoko) ryšys.
Galiausiai – tai ir kur kas gilesnė pažintis su mums dar taip menkai pažįstama Islandijos kultūra, istorija (čia cituojamos sagos, į pasakojimą įtraukiami jų herojai, taip pat minima daugybė garsių kultūros ir meno žmonių, filosofų, mokslininkų, dvasininkų, kūrusių Islandijos, kaip šalies, istoriją). Visgi autorė išplečia pasakojimą, išsiverždama už Islandijos ribų ir kūrinyje supina daugybę kontekstų, pradedant mitologija, baigiant filosofija ir net architektūra, įtraukia gausybę garsių asmenybių, kurios svarbios jai, kaip žmogui, Islandijai, kaip šaliai, ir pasauliui – jo virsmui kasdien, kasmet, bėgams amžiams ir tūkstantmečiams. Pasak literatūros kritikų,
„Virsmas“ – tai sielos aprašymas, filosofinis pokalbis, ypatinga kelionė, žadanti atsinaujinimą. Na, o poetiškas rašytojos Oddny Eir, kūrusios žodžius ir islandų atlikėjos Björk dainoms, nuo šiol suskamba lietuvių kalba.
Juozas Eitmanavičius „Islandijos maršrutai“
Kelionė su knyga „Islandijos maršrutai“ – tai 22 maršrutai po Islandiją tarsi su patikima navigacija.
Knygoje „Islandijos maršrutai“ suguldyta Juozo Eitmanavičiaus dvylikos metų keliavimo patirtis Islandijoje. Autorius vienas, su šeima, draugais bei keliautojais iš viso pasaulio skersai išilgai išmaišė šią šalį.
Knygelė bus naudinga visiems, kurie domisi šia pirmapradės gamtos šalimi arba kurie išsiruošė po ją pakeliauti.
Knyga galėtų būti stora, kietais viršeliais, bet kaip pastebėsite, joje viskas labai suspausta, nes jei keliausi į Islandiją, tai keliaus ir ji kartu. Juk tam ji ir skirta – kad padėtų atrasti, pažinti ir įspėtų apie pavojus, tykančius šioje nenuspėjamos laukinės gamtos šalyje. Klausyti būtina.
7 islandų poetai. Rinktinė
Knyga „7 islandų poetai“ Lietuvoje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės islandų poezijos panorama, pateikiamas savotiškas jos skerspjūvis, iš kurio matyti islandų poezijos kryptys ir kūrybiniai ieškojimai. Rinktinėje publikuojama septynių žymiausių XX a. Islandijos poetų kūryba – tai daugkartiniai įvairių prestižinių premijų bei nominacijų laureatai, nusipelnę literatūros kūrėjai, žinomi ne tik savo tėvynėje, bet ir užsienyje. Jų kūryba išversta į daugelį kalbų.
Būdami skirtingo amžiaus jie – iškiliausi savo kartos atstovai.
- Sigurður Pálsson
- Anton Helgi Jónsson
- Gerður Kristný
- Ingibjörg Haraldsdóttir
- Vilborg Dagbjartsdóttir
- Sigurbjörg Þrastardóttir
- Þorsteinn (Jónsson) frá Hamri
Išaugusi iš pirmųjų eiliavimų, iškaltų dar senosiomis runomis akmenyse ir uolose, iš iškalbingųjų skaldų posmų, sudėtų vienokia ar kitokia proga, iš garsiosios „Poetinės Edos“, islandų poezija šiandieną gali pasigirti ne tik išsaugotomis, šimtmečius siekiančiomis, bet ir toliau sėkmingai puoselėjamomis tradicijomis, darniai įsiliejusiomis į bendrą Skandinavijos, o drauge ir visos Europos literatūros lobyną.
Nuo seniausių laikų žinoma islandų poezija atlaikė visus laiko išbandymus, paneigė netgi garsiąją žymaus danų lingvisto Rasmuso Rasko pranašystę, esą XX amžiuje jau niekas nebešnekės islandiškai (o ką jau kalbėti apie eiliavimą islandų kalba), ir garsina savo šalį toli už jos ribų.
Frida A. Sigurdardottir „Ir slenka naktis“
Romano „Ir slenka naktis“ herojė Nina – rafinuota, savimi pasitikinti šiuolaikinė moteris, reklamos agentūros savininkė. Ji budi prie mirštančios motinos lovos, bando užrašyti giminės istoriją. Nakties tyloje atgyja praeities vaizdiniai, kažkada girdėtų giminės istorijų nuotrupos, pramotės Sunevos mėlyno šalio perdavimas iš kartos į kartą. Naktys prie motinos lovos ir sakmės apie praeitį padeda Ninai suvokti, kad jos individualizmas, bandymas pabėgti nuo giminės saitų, pasinerti į modernų gyvenimą tėra iliuzija. Ninai naujai atsiskleidžia jos egzistencija ir vieta ilgoje giminės moterų likimų grandinėje.
Jonas Baldvinas Hannibalssonas „Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi“
„Tiems, kurie išdrįsta, kai kiti tyli“ – toks užrašas buvo išpurkštas ant vieno iš daugelio blokų, 1991 m. sausį panaudotų barikadoms prie Seimo statyti.
Šie žodžiai skirti Islandijos užsienio reikalų ministrui Jónui Baldvinui Hannibalssonui, kuris buvo vienintelis demokratinės valstybės vadovas, sureagavęs į Vytauto Landsbergio prašymą palaikyti Lietuvą jai sunkią valandą.
Kodėl Islandija buvo pirmoji šalis, pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę? Koks žmogus stovi už šio sprendimo? Kodėl jis suteikė mums savo balsą ir paramą tarptautinėje arenoje, kai mūsų pačių balsai buvo nutildyti?
Šioje knygoje susipažįstame su žmogumi, priėmusiu šį sprendimą. Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas mums iš pirmų lūpų pasakoja, kas vyko politiniuose užkulisiuose sovietų bandymo užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį metu ir iškart po to.
Vilniaus garbės pilietis – ir Vilniaus universiteto garbės daktaras – Jónas Baldvinas yra aistringas socialdemokratas, pasakojantis mums apie mažų tautų solidarumą, Šiaurės šalių modelį ir jam iššūkį metančią neoliberaliąją kryptį. Knygoje kalbama ir apie tai, kad didėjanti nelygybė kelia grėsmę demokratijai, bei kaip galėtume to išvengti. Jóno Baldvino nuopelnas, kad Vilniuje galime vaikščioti Islandijos gatve ir organizuoti festivalį „Ačiū tau, Islandija“.
Ragnheidur Gestsdóttir „Proga laimėti“
Soulėja – protinga ir savarankiška mokinė, todėl jos nelabai mėgsta bendraklasiai. Dažnai be priežasties ją persekioja, krečia negražius pokštus. Kai klasėje atsiranda nauja mokinė, prasideda netikėti įvykiai, iš esmės pakeičiantys Soulėjos gyvenimą…
Iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė
Pristatome knygas, filmus ar muzikos įrašus leisiančius prisiliesti prie Meksikos kultūros.
Bragi Ólafsson „Ambasadorius“
1991-ųjų vasarį, kai Lietuvoje pradėti stiklinti balkonai, mažytė ir drąsi Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos Respubliką. Kaip tik tada tarp mūsų tautų įsižiebė neblėstanti meilė. Jai paliudyti po 15-os metų Islandija į mūsų šalį atsiuntė orų ir ištikimą savo sūnų – rašytoją, poetą Bragį Ólafssoną.
Autoriaus alter ego – poetas Sturdla Jounsonas pakviečiamas į „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalį atstovauti Islandijai. Parašęs straipsnį apie tai, kokie absurdiški būna poezijos festivaliai, jis atvyksta į Lietuvą. Ir tai – tik jo bėdų pradžia. Dingsta lietpaltis, tuo metu tėvynėje kyla skandalas – poetas apkaltinamas plagijavimu! O dar visi tie keistuoliai (įskaitant, aišku, ir rašytojus), kuriuos Sturdla sutinka Lietuvoje… Groteskiški pusamžio islando nuotykiai mūsų šalyje palydimi ironiškomis įžvalgomis apie kūrybą, senėjimą, šeimą, meilę. Šis B. Ólafssono kūrinys 2008-aisiais pelnė geriausio Islandijos romano apdovanojimą.
Iš islandų kalbos vertė Jurgita Marija Abraitytė
Olafur Gunnarsson „Kirvis ir žemė“
XVI amžius Islandijai – sunkus metas. Šalį, nualintą karų ir skurstančią dėl nesiliaujančių rietenų kontinente, slegia duoklės svetimų valstybių karaliams – tai Vokietijos, tai Danijos, tai Norvegijos. Į atšiaurią salą, skleisdami naują religiją – protestantizmą, negailestingai skverbiasi kitataučiai, kurių tikrasis siekis, ko gero, tėra pasipelnyti iš Islandijos lobių – sieros ir žuvies. Į kovą už savo šalies ateitį pakyla katalikų vyskupas Jounas Arasonas ir jo sūnūs. Nė vienas iš jų nežino, kas laukia Islandijos ir jos gyventojų, tačiau lengvos pergalės jie tikrai nesitiki.
Iš islandų kalbos vertė Aurelijus Vijūnas
Gudbergur Bergsson „Gulbė“
Islandų rašytojo Gudbergur’o Bergsson’o (kai kur – Gušbergur Bergsson, g. 1932) 1991-aisiais metais parašyta ir Reikjavike išleista knyga kerinčiu pavadinimu – “Gulbė” – Lietuvos skaitytojų rankas pasiekė tik 2001-aisiais, leidimą parėmus Islandų literatūros rėmimo fondui. Kodėl per ištisą dešimtmetį ji nebuvo išversta, sunku pasakyti – juk tai kūrinys, leidžiantis maksimaliai susipažinti su Islandijos kaimo (ir ne tik!) gamta, jos subtilybėmis, pajusti ją, žvelgti į supančią aplinką tiek paauglės mergaitės, tiek savo akimis. Jau vien Islandijos, kaip šalies – salos, geografinė padėtis byloja apie tai, kad aplinka ten visiškai kitokia – paslaptinga, savita ir kerinti. Bet ne tai sudaro esmę. Rašytojo sugebėjimas visą tą savitumą perteikti pasitelkiant begalę įmantrių metaforų, paralelių, epitetų, palyginimų tiesiog priverčia skaitytoją tapti įvykių stebėtoju, net veikėju, čia jaučiančiu po kojomis žliugsinčią kemsynę, čia žygiuojančiu žvyrduobe, čia stebinčiu kalnų ežerą juntamas nuo pat pirmųjų kūrinio eilučių, ir tai neišvengiamai paverčia skaitantįjį įvykių dalimi. Kūrinys įtraukia į savo erdvę ir nebeleidžia ištrūkti.
Tiesa, ši knyga – ne gamtos aprašymas, tačiau kiekviename epizode, fragmente, kurių yra 23, greta veiksmo sūkurio lygiagrečią reikšmę turi gamtos peizažai, regėjimai, lytėjimai, žodžiu, jutimai…
Koks gi tas veiksmas? Devynerių metų mergaitė, kuri visame romane taip ir tevadinama, už vagiliavimą iš parduotuvių Reikjavike (Islandijos sostinėje, ji ten gyveno su tėvais) išsiunčiama į kaimą visai vasarai. Ne pas senelę ar gimines. Pas visiškai svetimus žmones, ūkininkus, ir ne atostogauti, o dirbti. Čia ji iš arti pamato arklį, išmoksta jodinėti… Naujoje aplinkoje ir visiškai nemiestietiškoje gamtoje pabunda nauji, netikėti jausmai, iškyla įspūdingi regėjimai, ją dažnai kamuoja egzistenciniai potyriai.
Nors daugiausia stebima devynmetės mergaitės akimis, tačiau romano prasmingumui ne mažiau reikšmingos ūkininkų samdinio, gyvenančio viename kambaryje su mergaite, dienoraščio ar pokalbių su mergaite mintys. Tai – jaunuolio, išgyvenančio egzistencines krizes, savotiškas pasaulio suvokimas, pateikiamas jaunai mergaitei jai suprantama forma, ir būtent ta forma kelia žavesį.
Trečiasis svarbus asmuo – ūkininkų duktė. Joje tarsi persipynusios kaimo ir miesto gyvenimo tradicijų nuostatos, o vieną dieną jos atostogas po mokslų pas tėvus sudrumsčia netikėtas nėštumas…
Duktė – kone problematiškiausia romano veikėja.
Per tris vasaros mėnesius jaunoji sostinės gyventoja patiria daug. Jos mintyse susipina realybė ir absurdas, išnyksta riba tarp realybės ir sapno, tarp saulėlydžio ir saulėtekio, jos vidus tampa išore, išorė – vidumi…
Pats dėstymas iš pirmo žvilgsnio atrodo itin fragmentiškas, tačiau be šio bruožo kuo toliau skaitant, tuo sunkiau įsivaizduoti kitaip išdėstytą būtent šį kūrinį. Taip, visi fragmentai atskiri, tačiau kartu lyg ir be galo susiję, o kai kurie ne visada spėjami pajausti.
Nors knygos nugarėlėje teigiama, jog knyga yra apie paauglės mergaitės egzistencinius potyrius, manau, jog ne mažiau svarbesnę vietą užima gamtos aprašymas – mane knyga įtraukė būtent išraiškingomis metaforomis ir palyginimais, ir ją ryte surijau per pusdienį.
Realybės ir absurdo, vidinio ir išorinio pasaulių susiliejimas iškelia pasąmonėn įvairiausius regėjimus paslaptingosios Islandijos gamtos fone.
Tai – romanas, kurio pagrindinę mintį sunku nusakyti, ji – kiekvienam individuali. Kažin, ar pavadintas jis taip tik todėl, kad mergaitei, vasarai baigiantis, slapčia kopiant nuo kalno, iš kalnų ežero išnyra sniego baltumo gulbė, ir, regis, rodo jai kelią į šviesesnį pasaulį?…
Iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė
Thor Vilhjálmsson „Pilkųjų samanų švytėjimas“
Romanas „Pilkųjų samanų švytėjimas” (1986) – vienas įspūdingiausių moderniosios islandų literatūros kūrinių. Siužeto pagrindu pasirinkta mįslinga, Islandijoje garsiai nuskambėjusi byla. Nuošaliame šiaurės Islandijos slėnyje įvykdytas nusikaltimas. Jo tirti atvyksta teisėjas, turintis ambicijų tapti poetu. Ar tai žmogžudystė? Kas kaltas? Kur meilės ribos?
Šis kūrinys – tai įspūdingas daugiabalsis tekstas, kuriame susipina kriminalinio romano ir meilės istorijos elementai, pasaulinio literatūros paveldo ir poetiškų islandų sagų atbalsiai.
1988 m. romanas pelnė Šiaurės kraštų ministrų tarybos literatūros premiją. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo, ji išversta į keliolika pasaulio kalbų.
Iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė
Sjón „Iš didžuvės nasrų“
Sjonas (tikr. Sigurjonas Sigurdssonas, g. 1962) – islandų prozininkas ir poetas, jo kūryba įvertinta tiek Islandijoje, tiek užsienyje, knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų.
Itin savito stiliaus rašytojo kūriniai apibūdinami kaip derinantys komizmą ir tragizmą, eleganciją, siurrealizmą, mitus ir istoriją. „Iš didžuvės nasrų” – trečias Sjono romanas lietuvių kalba („Tavo akys matė mane” 2005; „Baldras, Šešėlio sūnus” 2009).
Daugiasluoksnio, humoro ir neįtikėtinų aliuzijų sklidino romano tekstas konstruojamas šiuo metu pasaulyje populiaraus pseudoistorinio naratyvo maniera. Veiksmas vyksta XVII a. Islandijoje. Pagrindinis herojus Jounas Paulmasonas – poetas, mokslininkas ir savamokslis gydytojas. Jo gyvenimas ir apmąstymai apie gamtą ir žmogų išskleidžia mums prieš akis visą XVII amžių.
Iš islandų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Hallgrimur Helgason „1000° moteris“
„1000° moteris“ – vieno įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų knyga, kurią vos užvertus norėsis pradėti skaityti iš naujo. Tai pasakojimas apie nepakartojamos moters gyvenimą, į kurį įsipina ne mažiau intriguojantys jos senelių, tėvų, vyrų ir kitų per gyvenimą sutiktų žmonių likimai. Rašytojas, tikras šiaurietis, savo personažų istorijas pasakoja be pagražinimų – jos juokingos ir liūdnos, šiurkščios ir švelnios, labai tikroviškos ir persmelktos puikaus juodojo humoro. Skaitytojui prieš akis praslinks ne tik vieno žmogaus ir vienos giminės istorija, bet ir ištisas Islandijos ir viso pasaulio istorijos šimtmetis.
Herbjorga Marija Bjornson. Moteris sunkiai ištariamu vardu, kurios pamiršti neįmanoma.
Jos gyvenimas – vienas didelis nesibaigiantis nuotykis. Pirmojo Islandijos prezidento anūkė ir bene vienintelio islandų nacio dukra matė, kaip gimė nuo Danijos nebepriklausoma Islandija ir kaip atrodė Europa, kai joje niekas, išskyrus pačius anglus, dar nemokėjo kalbėti angliškai. Ji prisimena senąją Islandiją su keistais papročiais ir Paryžių, kai jo gatvėmis iškilmingai vaikštinėjo modistės, o madingose kavinėse bohema aistringai kūrė pasaulį pakeisiančias idėjas. Jai buvo lemta išgyventi Antrojo pasaulinio karo baisumus ir paskui Argentinoje vėl išmokti mylėti. Kiek miestų buvo ją priglaudę? Kiek vyrų ji turėjo? Herbjorga Marija jau ir nebesuskaičiuoja. Dabar jai aštuoniasdešimt. Ji laiką leidžia lovoje, kur šalia jos – geriausi draugai: kompiuteris su viso pasaulio naujienomis, cigarečių pakelis ir… granata. Ir ji dar turi šiek tiek laiko suvesti sąskaitas su praėjusiu gyvenimu…
Pasiruoškite nepamirštamai kelionei per visą dvidešimtąjį amžių, skirtingus miestus ir net žemynus. Ir būtinai turėkite po ranka nosinę ir tušinuką – Herbjorgos Marijos išpažintis išspaus ir liūdesio, ir juoko ašarą. O jos išmintingas ir kartais iš kojų verčiančias pastabas apie įvairius gyvenimo reiškinius neabejotinai norėsite užsirašyti ir įsiminti.
Iš prancūzų kalbos vertė Diana Bučiūtė
Egilio saga
Kaip ir visi didieji Europos tautų literatūros paminklai, „Egilio saga“ neabejotinai priklauso ne tik islandų, bet ir viso pasaulio kultūrai. Šis unikalaus žanro skandinavų literatūros šedevras neįtikėtinai vaizdžiai, įtaigiai, bet drauge paprastai byloja apie didžių senovės žmonių gyvenimą bei likimus – žygius ir karus, pergales ir pralaimėjimus, namus ir laivus, draugystę ir ištikimybę, garbę ir kerštą, priesaikos vertę ir išdavystės pasekmes.
Be „Egilio sagos“ šiandien jau būtų sunku aprašyti daugybę senovės pasaulio įdomybių ir atsakyti į begalę klausimų: kas tokie buvo senovės skandinavų vikingai? Kaip atrodė karžygių valdovams kuriamos panegirikos ir ką skaldas galėdavo pelnyti sava giesme įtikęs arba neįtikęs valdovui? Kaip Egilio senelis Kveldulvas, jau būdamas senas, galėjo neįtikėtina jėga vienas išguldyti kelias dešimtis vyrų? Kodėl menkiausias kivirčas su valdovu net rinktiniam kariui reiškė pasirinkimą tarp mirties ir tremties? Galiausiai kaip atrodė X amžiaus Baltijos jūros pakrantė ten, kur dabar Lietuva?
Egilio šeimos priešistorė sutampa su Norvegijos valstybės kūrimosi pradžia, konungo Haraldo Gražiaplaukio pastangomis įtvirtinti savo žiaurią valią, triuškinant mažesnes karalystes ir laisvuosius bondus. Būtent todėl į Islandiją bėgo Egilio senelis ir tėvas, tapdami pirmaisiais kolonistais, pradėjusiais Islandijos istoriją. […] Per Egilio keliones skaitytoją pasiekia Viduramžių Anglijos, Škotijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos (saksų žemės ir fryzų kraštas, išsidėstęs tarp šiaurinės Vokietijos ir pietvakarių Jutlandijos), Baltijos vaizdai, šių kraštų istorijos įvykiai, geografiniai ypatumai, jų gyventojų papročiai ir tikėjimai.
Iš senosios islandų kalbos vertė Svetlana Steponavičienė
Pall Stefansson „Panorama Island“
Pall Stefansson albume galima pasigrožėti nuostabia Islandijos gamta. Knygoje surinkta fotografijų kolekcija atspindi šios šalies unikalų gamtos grožį.
T. K. Derry „Skandinavijos istorija“
1995 metais išleista knyga, kurioje galime susipažinti su Skandinavijos istorija.