Indija – dvasinių kelionių, spalvų, skonių ir kvapų kraštas
Indija – dvasinių kelionių, spalvų, skonių ir kvapų kraštas
Rugpjūčio mėnesio #gerokelio rubrikoje kviečiame susipažinti su Indija. Kontrastų, spalvų, skonių ir kvapų kupina šalis vilioja daugybę keliautojų iš viso pasaulio. Ieškote ramybės ir išminties – aplankykite Varanasį, miestą, iš kurio kilo ajurveda ir joga, norite paragauti ko nors skanaus – tuomet teks išmaišyti visą šalį, esate užkietėję romantikai – keliaukite prie Tadžmahalo rūmų. Sunku apsispręsti? Kviečiame atsakymų ieškoti turtinguose mūsų bibliotekos fonduose.
Indija – pietų Azijos šalis, garsėjanti savo kultūriniu, architektūriniu ir kultūriniu paveldu. Daugybė užkietėjusių pasaulio keliautojų tikina, jog reikia bent sykį gyvenime aplankyti Indiją, paragauti jos gardžių valgių ir įsilieti į bent vieną iš gausybės šalyje rengiamų festivalių.
Įdomūs faktai apie Indiją:
- Tai antra valstybė pagal gyventojų skaičių (pirmoji – Kinija) ir drėgniausia apgyvendinta valstybė pasaulyje. Liūčių sezonas kai kuriose Indijos vietovėse trunka net šešis mėnesius;
- Šalies konstitucijoje pažymėta, jog karvių žudyti negalima ir tai yra nusikaltimas. Šis gyvūnas Indijoje – šventas;
- Indijoje yra apie 300 tūkst. mečečių ir 2 milijonai induistų šventyklų. Viena jų, esanti Radžastane, skirta žiurkėms garbinti;
- Šalyje pripažįstamos 22 kalbos, kuriomis galima bendrauti. Tačiau oficialios yra tik dvi – hindi ir anglų. Beje, tai antra pasaulio populiacija (po JAV), kuri kalba angliškai.
- Viena ryškiausių Indijos figūrų – Mohandas Karamchand Gandhi, dar vadintas Mahatma (ind. „didžios sielos“) Gadhi arba meiliai Bapu (ind. „tėvas“). Tai žmogus, kurį visas didysis pasaulis gerbė dėl nesmurtinės, pasyvaus pasipriešinimo filosofijos. Po Pirmojo pasaulinio karo jis tapo pagrindine figūra Indijos kovoje dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.
- Čia gyvena viena didžiausių pasaulio vegetarų populiacija. Vegetarizmas yra taip plačiai paplitęs, kad net Vakarų maisto tinklai, tokie kaip KFC, teikia vegetarišką meniu restoranų lankytojams.
- Ko gero žymiausias Indijos simbolis – didingieji baltos spalvos Tadžmahalo rūmai, kuriuos svajoja pamatyti beveik kiekvienas keliautojas. Tačiau dėl taršos baltojo marmurinės sienos pamažu gelsta.
- Kai kuriuose Indijos regionuose, kur auginamos ryžių kultūros, ūkininkai, vietoj pesticidų, naudoja Coca-cola arba Pepsi gėrimus.
- Apie 70 % pasaulio prieskonių atkeliauja iš Indijos. Ciberžolė, šafranas, kuminas, čili milteliai – kuris prieskonis jūsų mėgstamiausias?
Kelionių knygos
Martynas Starkus „Tuk tuk Indija“
„Tuk tuk Indija“ parašyta kelionės dienoraščio forma. Knygoje aprašomi keturių lietuvių vyrų nuotykiai, įskaitant autorių, bet neskaitant indo vairuotojo, kuris buvo penktas, pervažiavo skersai Indiją nuo vakarinės iki rytinės pakrantės ir atgal, tik kitu maršrutu. Toli gražu ne lygiais kaip stiklas keliais tūkstančiai kilometrų buvo įveikta penkiese susigrūdus į Mumbajuje pirktą mielą seną automobiliuką, pramintą „Lachudra“ (iš knygos sužinome, kad tai „toks senovės indų žodis, dažnai vartojamas ir Lietuvoje“). Tokia demokratiška transporto priemonė jau iš tolo signalizuoja, kad europietiškos išvaizdos svetimšaliai atvažiavo ne pasipuikuoti turtais ir tariamai aukštesne civilizacija, o kuo giliau pasinerti į aplink verdantį vietos gyvenimą, pažinti ne paradinę Indijos pusę. Bet ir ne specialiai ieškoti tamsiosios, purvinosios pusės – atvirkščiai, žmogaus širdies aukso, kuris žiba net juodžiausiame skurde ir purve.
Jurga Ivanauskaitė „Kelionė į Šambalą“
Knyga apie tikrą kelionę į mistinę Šambalos šalį, esančią galbūt nuostabiuosiuose Himalajuose, galbūt kiekviename iš mūsų. Rašytoja labai vaizdžiai ir patraukliai pasakoja įspūdžius, patirtus Himalajuose.
Susitikimai ir pažintys su paprastais žmonėmis, aukšto rango dvasininkais, būrėjais ir žyniais mums, vakariečiams, atveria kitokį, nežinomą pasaulio ir savęs supratimą, paremtą budizmo doktrinomis.
Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“
„Viena Indijoje“ autorė Vaiva Rykštaitė matė ir tradicinį, amžių glūdumas menantį kraštą, ir ties pamišimo ar nušvitimo riba atsidūrusius vakariečius. Ji lankėsi madingiausiuose Mumbajaus baruose ir garsiausiose šventyklose, ragavo Bolivudo aktorės darbo ir praktikuodama jogą ar kartodama šventas mantras braukė džiaugsmo ašaras, išmėgino įvairias alternatyviosios medicinos atšakas, gydėsi už pasakišką kainą įsigytu lydytu sviestu, nėrė į ezoteriką, žavėjosi sitaro melodijomis ir vėl grįžusi prie jogos juto bundančią Kundalini jėgą. Išmaišė visą šalį – nuo prieskoniais bei ajurvedos aliejais kvepiančio Trivandrumo iki „Mėnulio žemės“ Ladake…
Diana Mickevičienė „Visos mano Indijos“
Filosofės, istorikės ir politikos mokslų diplomus Vilniaus universitete įgijusi ir daug metų Užsienio reikalų ministerijoje dirbanti diplomatė Diana Mickevičienė savo pirmoje knygoje „Visos mano Indijos“ žingsnis po žingsnio mus veda po slėpiningo Indijos kultūrinio pasaulio labirintus, betarpiškai atskleisdama šios šalies kultūrinį savitumą bei unikalų istorinį, meninį jos paveldą.
Kelionių, studijų ir darbinių stažuočių Indijoje sukaupta asmeninė patirtis knygoje persipina su itin turtinga kultūrologine, moksline indologine medžiaga, sukaupta per daugelį Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėstymo metų. Derinant gyvą dienoraščio pasakojimą ir mokslinę faktografiją, išvengiama ir sausam akademizmui, ir kelionių dienoraščiams būdingų vilkduobių.
Analizuodama įvairias šiuolaikinio Indijos gyvenimo sritis – klasikinę muziką ir šokį, architektūrą, Bolivudo kiną, mitybą, kasdienį bendravimą, religinius papročius ir kulto formas, D. Mickevičienė išryškina Vakaruose ir Lietuvoje vyraujančius romantiškai idealizuotus arba niekinančiai negatyvius Indijos kultūros ir mentaliteto suvokimo bei vertinimo stereotipus.
Ši knyga (primenanti populiarius J. Ivanauskaitės piligriminius Indijos patyrimų aprašus) daugeliui lietuvių taps Indijos kultūros pažinimo vartais, o tuo pačiu paskatins kiekvieną susirasti savo „Indiją“, ką autorė daro pati ir ko nuoširdžiai linki savo skaitytojams.
Pažintinė literatūra
Amit Goswonami „Knyga, kuri atsako į visus klausimus: kaip kvantinis mokslas aiškina meilę, mirtį ir gyvenimo prasmę“
Dr. Amitas Goswamis savo karjerą pradėjo kaip mokslininkas materialistas, jo tyrimų sritis buvo branduolinė fizika. Tačiau kuo labiau jis gilinosi į materijos paslaptis, tuo daugiau neatsakytų klausimų kaupėsi. O pagrindinis iš jų buvo šis: kas yra mūsų egzistencijos pagrindas – sąmonė ar materija? Materialistinis mokslas sako, kad egzistencijos pagrindas yra materija, o sąmonė – antrinis reiškinys. Goswamis metė iššūkį šiam požiūriui ir iškėlė prielaidą, kad visos mūsų materialios egzistencijos pagrindas yra sąmonė. Šis naujas, revoliucinis požiūris, kaip sako Amitas Goswamis, padės mums atskleisti savo potencialą ir išspręsti didžiausias globalias problemas. Žmones, kurie siekia šio tikslo, Goswamis vadina kvantiniais aktyvistais.
„Indų valgiai: originalūs, maistingi ir aštrūs įvairių Indijos regionų patiekalai“
Kulinarijos knygoje pateikti skanūs ir originalūs valgiai iš įvairių Indijos regionų. Čia galima rasti įvairiausio „tandoori“, greitai ir lengvai pagaminamų troškinių bei puikių desertų.
Eduardas Tiomkinas, Vladimiras Ermanas „Senovės Indijos mitai“
Remdamiesi didžiaisiais indų epais, liaudies sakmėmis, autoriai populiariai atpasakoja svarbiausius nepaprastai turtingos vedistinės mitologijos siužetus. Dievų ir deivių, demonų ir titanų, mitinių valdovų ir pavaldinių tarpusavio kovos, herojiški žygiai, filosofiniai samprotavimai – toks mitologinių pasakojimų turinys.
Audrius Beinorius „Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje“
Monografija skirta amžinai ir vienai komplikuočiausių filosofijos temų – sąmonės prigimties problematikai Indijos intelektinėje tradicijoje, kurių autorius nagrinėja kultūrologinės Rytų ir Vakarų sąveikos fone, remdamasis pirminiais sanskrito šaltiniais bei šiuolaikine lyginamąja metodologija. Apžvelgiama Indijos kultūros recepcijos Vakaruose istorija ir analizuojamos dviejų įtakingiausių klasikinės indų filosofijos mokyklų, budistinės jogačaros ir brahmaniškos advaita vedantos, sąmonės sampratos šių mokyklų lyderių Vasubandhaus ir Sankaros tekstuose. Jos lyginamos su sąmonės tyrimais B. Husserlio fenomenologijoje, analitinėje C. G. Jungo psichologijoje, drauge atskleidžiant sąsajas su transformatyvios filosofijos ir transpersonalios psichologijos tematika šiuolaikinėje Vakarų kultūroje. Studija skirta visiems, kuriuos domina filosofiniai, religiniai ir psichologiniai sąmonės tyrinėjimų aspektai bei šiuolaikinės lyginamosios Indijos ir Vakarų kultūrų studijos.
„Upanišados“
Upanišados – seniausias indų išminties lobynas, švenčiausias Indijos dvasinės kultūros paveldas, kurį nedvejodami galime laikyti svarbiausiu Indijos įnašu į pasaulio kultūrą. O pačios Indijos paskesnė, daugiau nei dviejų tūkstantmečių religijos bei filosofijos, iš dalies ir literatūros, tradicija tiesiog stovi ant šių tekstų, žėruote žėruojančių poetinėmis alegorijomis, metaforomis, užuominomis ir vaizdingais palyginimais. Pirmas lietuviškasis senųjų upanišadų vertimas iš originalo – sanskrito – kalbos, leidžiamas antrąjį kartą – pataisytas, su viduramžių Indijos žymaus mąstytojo Šankaros komentarais.
Upanišadas iš sanskrito vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė filosofijos mokslų daktaras, orientalistas prof. habil. dr. Audrius Beinorius. Mokslinis vertimo ir paaiškinimų redaktorius filologijos mokslų daktaras, religijotyrininkas Dainius Razauskas.“
Grožinė literatūra
Jean Boissellier „Budos išmintis“
VI a. pr. Kr. princas, kilęs iš Šiaurės Indijos, palieka savo tėvus ir turtus siekdamas surasti atsakymą į visuotinę kentėjimo ir mirties mįslę. Jo vardas Sidarta Gautama ir jis taps „Nubudusiuoju“, Buda, Palaimintuoju, kuris atneš Gerąjį Mokymą milijonams žmonių. Jis bus religijos, kuri per du su puse tūkstantmečio prisitaikys prie tautų, vietovių, kultūrų ir klimatų, pradininkas. Pasitelkęs istoriją ir legendą, Jeanas Boissellier pasakoja apie gyvenimą To, kuris panoro išvaduoti žmones ir kurio doktrina šiandien apšviečia beveik pusę žmonijos.
Salman Rushdie „Klounas Šalimaras“
Tai knyga, kurioje, gretindamas skirtingus tikėjimus ir kultūras, rašytojas analizuoja terorizmo ištakas. Knygoje susipina politinio trilerio, farso, magiškojo realizmo, tautosakos elementai. „Klounas Šalimaras“ – meilės, garbės ir keršto istorija, dėl universalių dalykų atspindėjimo kritikų vadinama žmonijos poelgių ir jausmų veidrodžiu.
Gražuolė šokėja Bunji įsimyli lyno akrobatą, pasivadinusį klounu Šalimaru. Jųdviejų meilė skleidžiasi nuostabios Kašmyro gamtos fone. Čia taikiai sugyvena hinduistai ir musulmonai. Tačiau idilei ateina galas, kai krašte prasideda teroro išpuoliai. Konfliktą spręsti įgaliojamas Maksas Ofiulsas – Pasipriešinimo judėjimo dalyvis, diplomatas, JAV slaptųjų tarnybų agentas ir… daugelio moterų numylėtinis.
Per ambasadoriaus Makso Ofiulso garbei surengtą vakarą Bunji šoka tik jam, ir jis pajunta nenumaldomą trauką šiai merginai. Bunji palieka gimtąjį kaimą, savo vyrą klouną Šalimarą ir tampa ambasadoriaus meiluže. Vėliau Maksas Ofiulsas nužudomas. Jo duktė Indija ryžtasi ieškoti savo motinos, kurios nepažinojo, pėdsakų ir atkeršyti žudikui.
Salmanas Rushdie gimė 1947 m. Bombėjuje, ilgai gyveno Londone, šiuo metu – Niujorke. Jis yra vienas garsiausių šiuolaikinių rašytojų, apdovanotas daugybe premijų, tarp jų ir Bookerio.
Salman Rushdie „Paskutinis Mauro atodūsis“
Moraešas Zogoibis, vadinamas „Mauru“, prieskonių prekybos ir milijoninio verslo vienintelis vyriškos giminės paveldėtojas, pasakoja savo šeimos istoriją. Keturių kartų gyvenimas suaudžia į vieną audinį savižudybę ir žmogžudystę, aistrą ir neapykantą, meilę ir neištikimybę, religiją ir meną. Mauras – tikras Indijos simbolis – gimė per didelis ir sensta per greitai, dvigubai greičiau negu visi žmonės, kenčia nuo astmos ir turi didžiulę sužalotą dešinę ranką. Jo šeima, atsimetusi nuo religijos ir ėmusis verslo, susipriešina ir skyla tarsi šalis. Tyras gėris nejučia virsta blogiu, meilė skleidžiasi, kol yra nužudoma, o negailestinga prievarta pridengiama aukštinant meno grožį.
S. Rushdie pasakoja modernios Indijos kūrimosi istoriją, o jo dėmesio centre – kultūrų priešprieša, religiniai nesutarimai, korupcija ir nusikaltimai. Rašytojo sukurti spalvingi personažai – tarsi tikri žmonės, priimantys gerus ar blogus sprendimus ir nulemiantys savo bei kitų gyvenimus.
Arundhati Roy „Mažmožių dievas“
Poetiškoje knygoje septynerių metų mergytės akimis vaizduojama vaikystės ir meilės istorija.
Po 31 metų ji grįžta į griūvančius gimtuosius namus žaliojoje Keraloje ir prisimena šiuose namuose gyvenusius žmones: aklą senelę, gašlūną dėdę Čaką, besidedantį marksistu, viso pasaulio nekenčiančią giminaitę Mažę-kočamą, nuskendusią pusseserę iš Anglijos, dvynį brolį, kurio protas neatlaikė anų baisių įvykių, vienišą gražuolę motiną ir neliečiamąjį Veluthą, gyvybe užmokėjusius už meilę…
„Mažmožių Dievas“ – didinga indiška melodrama, kupina sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis indės A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų, išversta į daugiau kaip 40 kalbų. Visus Holivudo pasiūlymus ekranizuoti romaną autorė atmetė.
Arundhati Roy gimė 1961 m. lapkričio 24 d. Šilonge (Meghalajos valstija, Indija). Vaikystę praleido Ajemeneme (Keralos valstija, Indija). Baigė Delio architektūros koledžą. Vaidino kine, rašė scenarijus. 1992 m. pradėjo rašyti pusiau autobiografinį romaną „Mažmožių Dievas“, kurį baigė 1996 m. Pastaruoju metu tapo politine aktyviste ir kovotoja dėl taikos, pasmerkė Indijos branduolinius bandymus, globalizaciją, karą su Iraku. Beletristikos, kaip žadėjo, neberašo – tik straipsnius. 2004 m. apdovanota Sidnėjaus taikos premija. Gyvena Delyje.
Yann Martel „Pi gyvenimas“
Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno paviršiuje lieka sūpuotis vieniša valtis. Šio laivelio įgula – hiena, zebras, orangutanas, karališkasis Bengalijos tigras ir Pi – šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.
Jano Martelo „Pi gyvenimas“ – virsmų romanas, stulbinantis vaizduotės žaismas, ir sužavėsiantis, ir priblokšiantis skaitytoją. Tai istorijų pasakojimo triumfas, tai pasaka, kuri, pasak vieno iš veikėjų, gali priversti įtikėti Dievą. Ko dar skaitytojas begalėtų trokšti?
Gregory David Roberts „Šantaramas“
Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) – unikalios biografijos rašytojas. Dar studijuodamas filosofiją ir politologiją, jis po skyrybų prarado teises į savo trimetę dukrą. Jaunasis tėvas paguodą rado heroine, o skolas padengė, plėšdamas bankus. Nuteistas dešimčiai metų, netrukus jis pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo „tikrasis“ gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai. „Šantaramas“ – tai dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje, užburianti istorija, parašyta Frankfurto kalėjime, kur galiausiai atsidūrė autorius. Šiandien jis gyvena Bombėjuje ir Ženevoje, rašo romano tęsinį, o jo kūrinys „Šantaramas“ pelnytai tapo literatūriniu triumfu, nepakartojamu, su meile ir įkvėpimu nupieštu Indijos portretu.
Buvau ginklų prekiautojas, kontrabandininkas, klastotojas. Trijuose žemynuose buvau pančiojamas grandinėmis, mušamas, badomas, marinamas badu. Kariavau. Pakliuvau į pačią ugnį. Ir likau gyvas, o kiti žmonės žuvo. Dauguma jų buvo geresni už mane, tiesiog jų gyvenimą sugniuždė klaidos, suniokojo viena pikta kažkieno neapykantos, meilės ar abejingumo akimirka. O aš juos laidojau, daug užkasiau tokių vyrų, o jų istorijas ir jų gyvenimus sielvartas sulydė su manuoju.
Bet mano istorija prasideda ne nuo jų ir ne nuo mafijos: reikia grįžti į pirmą dieną Bombėjuje. Teko susitepti rankas, nes taip buvo lemta. Man krito sėkminga korta, kai sutikau Karlą Saranen. O nuo tos akimirkos, kai pažvelgiau jai į žalias akis, krito kita korta. Taigi ši istorija prasideda kaip visos – nuo moters, miesto ir trupučio sėkmės.
Norite sužinoti, kas yra Indija? Skaitykite – to neįmanoma pamatyti.
Elizabeth Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk“
Šie kelionių memuarai – tai nuoširdus ir atviras amerikiečių rašytojos Elizabeth Gilbert pasakojimas apie radikalų gyvenimo posūkį. Autorė priima sunkų sprendimą – palieka modernios amerikietiškos sėkmės spąstus (santuoką, karjerą, sodybą) ir leidžiasi ieškoti to, ko iš tiesų gyvenime trokšta. Ji išsiruošia į kelionę ieškoti skirtingų dalykų trijose kultūrose: malonumų – Italijoje, dvasingumo – Indijoje, o pusiausvyros tarp jų – Indonezijoje.
Šių šalių pavadinimai, prasidedantys raide „I“ (angl. „I“, liet. „aš“), simbolizuoja savojo „aš“ paieškas, savęs pažinimo kelią. Įdomi ir originali šio kūrinio kompozicija paremta Rytų filosofija: memuarus sudaro 108 pasakojimai – tai tarsi indų tradicinė džapamala, susidedanti iš 108 karoliukų.
„Valgyk, melskis, mylėk“ – ryškūs, juslūs, jaudinantys ir juokingi prisiminimai – ras kelią į kiekvieno, kada nors svajojusio iš esmės pakeisti savo gyvenimą, širdį. Tai liudija milžiniška knygos sėkmė – daugiau nei 10 milijonų parduotų egzempliorių, virš 20 kalbų, kino filmas.
Jhumpa Lahiri „Bendravardis“
Senelė, sužinojusi, kad Ašima laukiasi, suvirpėjo iš džiaugsmo, jog galės pavadinti pirmąjį šeimos sahibą. Tad Ašima su Ašoku nusprendė duoti vaikui vardą vėliau, kai gaus jos laišką…
Tačiau laikas bėgo, o laiško iš Indijos nebuvo. Amerikos biurokratai pareikalavo nedelsiant pavadinti berniuką. Apimtas panikos, tėvas nusprendė duoti jam savo mėgstamo rašytojo – Gogolio vardą. Užaugintas Amerikos priemiestyje, bet aulėtas pagal indų tradicijas Gogolis staiga panoro atsikratyti nepatogaus vardo ir pasipriešinti savo tėvų bengalų puoselėjamoms vertybėms. Jis pats pasirinko gyvenimo kelią, nuklotą prieštaringų jausmų ir praradimų.
Elegantiškas, subtilus ir jaudinantis bengalų kilmės rašytojos Jhumpos Lahiri romanas „Bendravardis“ plėtoja autorei itin svarbias imigrantų patirčių, kultūrų susidūrimo, ryšio tarp skirtingų kartų temas. Su stebėtinu įžvalgumu ji pasakoja ne tik apie vaikui parenkamo vardo svarbą ir tėvų puoselėjamas viltis, bet ir apie tai, kaip lėtai ir kartais skausmingai atrandame patys save.
Jhumpa Lahiri gimė Londone, užaugo JAV. Pirmas jos apsakymų rinkinys „Negalavimų vertėjas“ 2000-aisiais laimėjo Pulicerio premiją už grožinės literatūros kūrinį, žurnalo The New Yorker premiją už geriausią pirmąją knygą, tapo PEN / Hemingvėjaus konkurso laureatu.
Timeri N. Murari „Tadž Mahalis“
„Tadž Mahalis“ – tai nepaprastai gražiai parašyta knyga. Jaudinantis, giliai įsimenantis, meilę šlovinantis pasakojimas.
Prabangūs rūmai, pasakiški sodai, besaikės puotos, geidulių pritvinkę haremai, pavydas, išdavystės, intrigos, žiaurios kovos dėl valdžios. Ir nei laikui, nei mirčiai nepavaldi meilė, amžiams sujungusi gražuolės Ardžumand ir imperatoriaus Šahdžahano širdis…
Knygos autorius, indų rašytojas Timeri N. Murari, meistriškai atkuria nepaprastai spalvingą Didžiųjų Mogolų viešpatavimo laikų Indiją ir prašalaičio akiai uždarą gyvenimą, virusį to meto valdovų rūmuose. Bet dar labiau nei tiksliai atkurta epocha skaitytoją suintriguos ir užburs įstabi meilės istorija, kurios liudininkas išliko iki mūsų laikų.
Tai nuostabusis Tadž Mahalis, baltas kaip sniegas ir trapus kaip gėlė. Net dvidešimt dvejus metus nesustodami nei dieną, nei naktį jį statė daugiau kaip dvidešimt tūkstančių žmonių. Gražioji Ardžumand ir didysis Indijos imperatorius Šahdžahanas mylėjo vienas kitą nežemiška meile – Tadž Mahalis neleis pamiršti jų meilės istorijos.
Muzika
„A musical voyage to India“ (CD)
Indiško skambesnio rinkinyje galima rasti 10 melodijų: 1. Pichola; 2. Dancing Shiva; 3. At the Tigres Place; 4. The Birth of Tsje Pyan; 5. Redish Jaipur; 6. Temple of Brahma; 7. Setas Lullaby; 8. Divali Illumination; 9. Ode To Sarasvati; 10. Ganeshs Gift
„National Geographic: Music Explorer – Classic India“
Nacionalinės geografijos išleistas CD – puikus būdas susipažinti su Indijos kultūra per muziką, vaizdus ir pasakojimus. Garso įraše skamba šie muzikos kūriniai:
1 Dadra – Shankar, Ravi
2 Piloo – Khan, Ustad Vilayat
3 Chandrakauns: gat in drud teental – Khan, Ustad Shamim Ahmed
4 Mishra bhairavi – Khan, Ustad Vilayat
5 Madhuvanti: gat in drud teental (Pt 2) – Khan, Ustad Shamim Ahmed
6 Zilla kafi (Alap) – Khan, Ustad Abdul Halim Jaffar
7 Jhinjhoti: gat in vilambit teental – Khan, Ustad Shujaat Hussain
8 Yaman kalyan – Khan, Ustad Rais
9 Surdasi malhar – Banerjee, Nikhil
10 Keine Titelinformation (Data Track) – Keine Künstlerinformation